Kibernetinės saugos specialistai ragina diskutuoti dėl balsavimo internetu

10 metų Lietuvoje nerimsta “balsavimo internetu” idėja. Šia, ir naujausio įstatymo projekto proga grupė organizacijų ir pavienių kibernetinio saugumo, rinkimų stebėjimo ir teisės specialistų, kreipiasi į atsakingas organizacijas, prašydami sudaryti galimybę įvairioms rinkimų stebėtojų, kibernetinio saugumo, teisininkų ir kitoms susijusioms organizacijoms išreikšti nuomonę.

Reiktų atlikti visapusišką mokslinę studiją ir leisti visuomenei įsitikinti, kad rinkimų/referendumų kokybė nepablogės.

http://ks.liks.lt išplatinti keturi dokumentai:

1. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Kibernetinės saugos sekcijos vadovo spaudos pranešimas, 2psl.
2. Oksfordo ir Kembridžo universitetų kibernetinio saugumo profesorių kreipimosi į JK Parlamentą kopijos vertimas, 3psl.
3. Programuotojo, “Atviras kodas Lietuvai” valdybos nario, pastabos konkretiems įstatymo projekto 15-4832(4) punktams, 4psl.
4. Facebook grupės “Internetiniam balsavimui – NE” rezoliucija, 1psl.


Santrauka:

Atkakliai atsinaujinančios diskusijos dėl balsavimo internetu glumina kibernetinės saugos specialistus. Jose beveik nedalyvauja nepriklausomos rinkimų stebėtojų, kibernetinio saugumo, teisininkų ir kitos organizacijos. Siūlomi sprendimai neatspindi pažangiausių pasaulio šalių ir įžymiausių specialistų patirties bei rekomendacijų, nepakankamai paskaičiuotos galimos finansinės, teisinės ir politinės investicijos rizikos.

Jaunai ir trapiai Lietuvos demokratijai, geopolitinių ir kibernetinių grėsmių laikmetyje, ko gero, žymiai svarbiau saugumas nei patogumas. Kviečiame būti labiau atsakingais nei pernelyg optimistiškai moderniais piliečiais, nevengti kritiškos diskusijos ir tik visoms suinteresuotoms šalims perpratus šį „Gordijaus mazgą“ imtis jį svarstyti įstatymų lygmeniu.

Keletas pastebėjimų apie pastarųjų kelerių metų įstatymo svarstymus:

1. Balsavimo internetu debatuose nedalyvauja svarbiausia grandis – skirtingų organizacijų rinkimų stebėtojai. Per įprastinius rinkimus jų būna apie 30 tūkstančių, jie yra pagrindinis sąžiningų rinkimų garantas. Kviečiame įtraukti į diskusiją skaitlingą būrį įvairių organizacijų stebėtojų.

Tikėtina, kad nacionalinės ar tarptautinės kompiuterių sistemos yra tūkstančius kartų sudėtingesnės nei popierius ir pieštukas, todėl sąžiningi rinkimų stebėtojai niekaip nesugebės užtikrinti laisvų ir sąžiningų rinkimų net ir geriausių norų turėdami.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tikėjimosi ir pasikliovimo tokiuose pamatiniuose demokratijos procesuose būti negali. Dauguma demokratiškos šalies piliečių turi turėti teisę ir galimybę įsitikinti, kad rinkimai vyks laisvai ir sąžiningai, net jei geriausi kompiuterių specialistai lieptų jais pačiais ir jų sistemomis tiesiog aklai pasitikėti.

2. Vis sudėtingėjančias kibernetines rizikas vertina žurnalistai ir balsavimo idėjų entuziastai, o nepriklausomi kompiuterių saugumo specialistai į tokias diskusijas kviečiami labai retai. Kodėl? Tai ypač sunku suprasti, nes kibernetinis saugumas pasaulyje tapo toks svarbus, kad galingiausiose šalyse įkurta atskira „kibernetinio saugumo“ pajėgų rūšis šalia senųjų: sausumos, jūros, oro ir kosmoso.

Kibernetinis saugumas tampa aštriausiais intelekto karais – galingiausios valstybės baiminasi, kad jos nepastebi įsilaužėlių savo sistemose, taip pat, kaip jų kibernetiniai kariūnai lieka nepastebėti svarbiausiose priešiškiausių valstybių sistemose. Atkreiptume dėmesį, kad visa tai nauja paradigma - vyksta žmonijai neregėtai sudėtingi procesai, kuriuos, kaip rodo žymių kompanijų prognozės, neišvengiamai vainikuos vis dažniau aptariamas dirbtinio intelekto sukūrimas.

2014 m. KAM atstovas Rimas Ališauskas spaudai dėstė: „Akivaizdu, kad neturime ir neturėsime pajėgumų vieni sulaikyti didesnės kibernetinės krizės arba sudėtingų kibernetinių atakų atveju, (...) todėl turime plėtoti savo nacionalinius pajėgumus, ir taip pat ryšius su partneriais, tiek NATO, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek dvišaliu lygmeniu“ (žr. http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/42275 ).

Klausimas: kaip visa tai dera paprastumo reikalaujančiame pagrindiniame demokratijos procese – rinkimuose? Ar tikrai piliečiai jau pasirengę patikėti savo balsą kompiuterių specialistams ar net užsienio ekspertams?

Į diskusijas raginame įtraukti įvairių organizacijų nepriklausomus kibernetinio saugumo specialistus.

3. Balsavimo internetu nacionaliniu mastu idėja aptariama neatnaujinus moksliškai pagrįstos galimybių studijos. 2008 m. prof. Ainės Ramonaitės parengtos „Elektroninio balsavimo galimybių studijos“ išvadose rekomenduojama tokio balsavimo neįvesti, jį atidėti arba naudoti tik išimtinais atvejais.

Palyginimui - galima rengti įstatymą dėl naudingų iškasenų Mėnulyje. Taip, kai kurios šalys svarsto tokias galimybes. Tikslumo dėlei - vien į Mėnulį sėkmingų robotizuotų misijų įvyko žymiai daugiau nei nacionalinių balsavimų internetu.

Kaip be tikslesnių apsvarstymų, naudos ir išlaidų paskaičiavimų nuspręsime ar tai tinka ir Lietuvai? Bet kokia investicija turi nešti grąžą ar efektyvumo didinimą - naudą vienaip ar kitaip paskaičiuojamą finansiniais instrumentais. Valstybiniai IT projektai dažnai yra labai brangūs, sunkiai prižiūrimi, nesutelpantys į pradinius biudžetus ar net atnešantys nuostolius. Tai galėtų būti tiksliau paskaičiuojama.

Girdimi nerimą keliantys siūlymai dėl slapto balsavimo naikinimo, neadekvatūs „pabandymo“ siūlymai ar net palyginimai su e-bankininkyste.

Prieš pradedant profesionalią diskusiją į tokius klausimus galėtų atsakyti mišri, geriausios reputacijos nepriklausoma mokslininkų bei teisininkų grupė, įvertinanti tiek teisinius, tiek techninius ir socialinius aspektus. Deja, siūlomai balsavimo idėjai nėra atnaujinta ar patobulinta tokia studija. Joje turėtų būti numatyti moksliniai metodai, labai konkrečiai aprašantys, kaip rinkimų rezultatai būtų apsaugoti, kokiais standartais remiantis ir kokiomis demokratijos procedūromis vadovaujantis rinkimų procesas būtų ne mažiau laisvas ir saugus, nei yra dabar.

4. Prašome atkreipti dėmesį ir į žinomiausių universitetų, pvz., Oksfordo, Kembridžo, Masačiūsetso, Berklio, kibernetinio saugumo profesoriųIano Brauno, Roso Anderseno, Ronaldo Rivesto , Barbaros Simons lengvai internete randamas rekomendacijas neskubėti įdiegti balsavimą internetu.

Tokias pat rekomendacijas viešai skelbia žinomiausias saugumo specialistas pasaulyje – Briusas Šneieris, vienos geriausių antivirusinių programų „Kaspersky“ vyresnysis tyrinėtojas Davidas Emas, “GNU/Linux” ir laisvosios programinės įrangos fondo pradininkas Ričardas Stalmanas, Vikipedijos įkūrėjas Džimis Veilsas ir kiti.

5. Pabrėžtina, kad jokia kita šalis, išskyrus Estiją, nacionaliniu mastu tokios balsavimo sistemos įdiegusi neturi: nei mažos ir gerai išsivysčiusios šalys, kaip, pvz., Šveicarija, nei galingiausios interneto ir kompiuterių kūrėjos, tokios, kaip Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Taip pat visiškai neaišku, kada jos imsis tokius sprendimus įgyvendinti nacionaliniu mastu.

Vokietijos Konstitucinis teismas yra nusprendęs, kad elektroninis balsavimas yra anti-konstitucinis, nes nėra patikrinamas paprastų piliečių. O kai kurios kitos šalys (pvz. Norvegija, Airija) išleido ne vieną dešimtį milijonų eurų projektuodamos tokias sistemas ir jų atsisakė dėl įvairių šiuose punktuose minimų priežasčių.

6. Žiniasklaidoje tiražuojami galimai ne visai etiškų apklausų duomenys, kuriuose atsispindi tik rinkėjo teisės ar pageidavimai be pareigų ar pavojų. Paprastiems žmonėms užduodamas privilegiją žadantis klausimas („Ar pritariate balsavimui internetu?“), kuris dėl ypač sudėtingo techninio, organizacinio turinio, dėl abejones keliančio patikimumo šiuo metu piliečiams pateikiama tik vienoje nedidelėje eksperimentuojančioje pasaulio šalyje – Estijoje. Tai galima palyginti su apklausa dėl greitosios paskolos, apklausiamajam visiškai nesuprantant galimų neigiamų tokios operacijos pusių.

7. Svarstymuose pastebimas tiesioginis ir netiesioginis interesų konfliktas, pavyzdžiui kuomet VRK narys, aktyviai agituojantis už balsavimą internetu, o kartu dirba ir tokio balsavimo technologiją kuriančioje tarptautinėje bendrovėje(žr. http://www.udris.lt/geras/wp-content/uploads/2015/09/1-2.pdf ).

Kviečiame kiekvieną Jūsų pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar užsitęsusios ir nekokybiškos diskusijos šiuo klausimu Lietuvai nepadarė daugiau žalos nei naudos? Per 10 metų išleista nemažai finansinių ir žmogiškųjų resursų iki galo neapibrėžtoms konsultacijoms ir eksperimentams. Galbūt daugybė žmonių ir organizacijų šiek tiek klaidingai pastūmėti ir paveikti šiuo klausimu negali užsiimti kitomis, mažiau žalos Lietuvai atnešiančiomis naujovėmis ir kūryba. Ar nevertėtų sekti Vokietijos precedentu ir galbūt įstatymiškai pažaboti tokius atkaklius demokratijos silpninimo siūlymus, neužkertant kelio pažangai, bet užtikrinant, kad sudėtingi įstatymo projektai šiuo klausimu būtų pateikiami tik su platesniu nepriklausomų organizacijų ir ekspertų pritarimu.

Andrius Kasparavičius, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Kibernetinės saugos sekcijos vadovas, tel.: +370 687 256 30
Mykolas Okulič Kazarinas, „Atviras Kodas Lietuvai“, vadovas, tel.: +370 698 511 44
Mudrikas Dadašovas, „Skaitmeninio Sertifikavimo Centras“, vadovas, tel.: +370 699 26 662
Skirmantas Tumelis, tinklaraštininkas, Vilniaus tarybos narys, LRLS narys, IT analitikas, tel.: +370 679 987 74
Ričardas Savukynas, tinklaraštininkas, IT specialistas, +370 685 19120
Donatas Šimelis, www.lietuva2.lt kūrėjas, programinių sprendimų architektas, tel.: +370 640 254 71

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148