Seimui pristatytas 2021 m. valstybės biudžetas

Finansų ministras Vilius Šapoka parlamentui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą (Nr. XIIIP-5302), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį.

Kaip pažymėjo ministras, kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje.

„Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą“, – pabrėžė V. Šapoka.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad situacija labai neapibrėžta, todėl turime tikrai būti ypač atsargūs. „Ne tik turime vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau iš esmės šaldyti visų kitų išlaidų augimą. Tik tokiu atveju mes galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų“, – tvirtino ministras, pridurdamas, kad šiame projekte numatytas skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimas.

2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos

Numatoma, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 m.

2021 m. biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų (45,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba 31,2 proc. visų pajamų (be ES).

2021 m. valstybės biudžeto projekte prognozuojamos pajamos iš akcizų sudaro 1,573 mlrd. eurų (17,3 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų).

Iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų pajamų arba 8,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES lėšų)

Prognozuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 m. 2021-aisiais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet.

Ekonomikai ir socialinei apsaugai – didžiausias biudžeto augimas

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir „Sodros“ biudžetą) – 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3,578 mlrd. eurų. Lyginant su 2020 m., tai net 1,053 mlrd. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 m. patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau nei 2020 m.) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 m.). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 m.), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 m.).

Planuojama, kad 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Dėmesys pažeidžiamiausiems

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Investicijos

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Pasak finansų ministro, didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, jog sudarys Europos Sąjungos lėšos, 29 mln. – eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos

Palyginti su 2020 m., artėjančiais metais numatoma, kad savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. eurų (8,4 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 24 d., antrojo svarstymo – gruodžio 17 d.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148