Kas patogiau judriame mieste: nuosavas automobilis ar alternatyvios priemonės?

Nors nuosavo automobilio turėjimas ilgą laiką buvo vertinamas kaip didžiulis privalumas, pastaruoju metu ši nuostata palengva kinta. Tai lemia ne tik vis labiau augantys automobilio išlaikymo kaštai, bet ir įvairių alternatyvių susisiekimo priemonių pasirinkimas.

Be to, visuomenei vis aktualesnė tampa taršos tema, taip pat skatinanti permąstyti savo poreikius ir įvertinti, ar reikiamus atstumus įmanoma pasiekti tik nuosavo automobilio dėka?

Šalies gyventojų išlaidos transportui krepšelyje užima kone didžiausią dalį

Automobilius žmonės renkasi pagal poreikį ir galimybes. Ir nors daugelis sutiks, kad vairuoti naują automobilį visada reiškia daugiau komforto, įsigyti tokį – tiesiai iš salono – vis dar yra prabanga. Vis dėlto, net pasirinkus vairuoti senesnę naudotą transporto priemonę, jos išlaikymas atsieina gana solidžią pinigų sumą. Taip dažnai yra todėl, kad senesniems automobiliams reikia daugiau priežiūros.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vieno gyventojo išlaidos asmeninėms transporto priemonėms, įskaitant nuoseklią priežiūrą, per metus gali siekti nuo 300 iki 500 eurų. Pasak Lietuvos statistikos departamento duomenų, šalies gyventojų išlaidos transportui yra antros pagal dydį išlaidos visame vartojimo krepšelyje, jas aplenkia tik išlaidos maistui. Tiesa, dažnai išlaidų sąmatą sudaro ne pati automobilio pirkimo kaina, o jos išlaikymas ir remontas.

Maža to, dauguma tautiečių, net ir turėdami nuosavą automobilį, neretai naudojasi ir viešuoju transportu, o susumavus visas išlaidas, – automobilio pirkimo, jo išlaikymo ir viešojo transporto – kaip nurodo „Eurostat“, vienas gyventojas per metus gali išleisti ir apie 1,6 tūkst. eurų.

Jaunesnė karta nuosaviems automobiliams nebetarnauja – taupo ir pinigus, ir laiką

Jeigu ankščiau vairuoti automobilį iš dalies reiškė tam tikrą statusą, tai šiais laikais tendencijos palengva keičiasi. Šia nuostata vis dažniau vadovaujasi jaunoji karta, suvokdama, jog nuosavas automobilis dažnu atveju tampa ir tam tikra našta. Be to, jaunesni žmonės turi kitokį požiūrį į aplinkosauginius klausimus, todėl drąsiau prisijaukina didmiesčiuose siūlomas transporto alternatyvas.

Užkietėjęs keliautojas ir žurnalistas Orijus Gasanovas prisipažįsta, jog vairuotojo pažymėjimo taip pat neturįs ir, nors kartkartėmis dėl to jaučia spaudimą iš aplinkos, pats blogai nesijaučia.

„Lietuvoje atstumai yra juokingi, nematau reikalo tarnauti nuosavam automobiliui. Palangoje, kur leidžiu ištisas vasaras, turiu dviratį, tad visus reikiamus atstumus įveikiu su juo. Vilniuje trumpoms distancijoms renkuosi nuosavą paspirtuką, o didesnėms – pavežėjų paslaugas. Patikėkit, spūsčių metu tai kur kas geriau nei vykti asmeniniu transportu: galiu kur reikia iššokti, nueiti, pabėgėti, o jei kelionė rami, išnaudoju laiką reikalų tvarkymui“, – pasakoja O. Gasanovas.

Svarstyti, kokio malonumo netenka, nevairuojant savo automobilio, keliautojas taip pat neketina:

„Čia tas pats, kas kalbėti apie neragautą skonį. Žinau, kad kitiems malonu sėsti už vairo ir leistis kur akys mato, o man smagu, kai mane veža ir aš galiu kalbėti telefonu, naršyti internete, planuotis ar atlikti tam tikrus darbus. Niekada nejaučiau nuoskaudų, kad nevairuoju – šiais laikais tai tikrai nėra praradimas. O atvažiuoti į vietą pailsėjusiam – didelis privalumas“, – įsitikinęs O. Gasanovas.

Keliaujant užsienyje, kas jau taip pat yra tapę neatsiejama O. Gasanavo gyvenimo dalimi, būtinybės vairuoti jis taip pat nemato.

„Yra šalių, kur tiesiog būtina bet sykį pavažiuoti su vietos gyventojais, nes tai tam tikra, atskira kultūros pažinimo forma. Aišku, gal mėgstantiems ramybę ir privatumą, smagiau laiką leisti nuomotame automobilyje, bet, man, vertinančiam žmogiškąjį ryšį, visuomet įdomu važiuoti labiau kaip vietiniam“, – teigia žurnalistas.

Teigia, kad Lietuvoje savas transportas nebūtinas – renkasi alternatyvas

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai daugėja alternatyvų nuosavam transportui: nuo viešojo transporto, iki pavežėjų ir mikromobilumo paslaugų. Kaip pasakoja populiarios pavežėjimo „Bolt“ platformos vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius, mūsų šalyje įveikti atstumams nuosavas automobilis tikrai nebėra būtinybė.

Jo nuomone, vis didesnė visuomenės dalis ima vertinti ne tik pinigus, skiriamus automobilio išlaikymui, bet ir laiką, kurį tenka investuoti, norint jį prižiūrėti ir teisingai rūpintis. Kitas opus klausimas didmiesčių gyventojams, pasak A. Pacevičiaus, yra automobilio parkavimas, neretai reikalaujantis nemažų pastangų ir papildomų kaštų. Vadovo teigimu, tai ir yra pagrindinės priežastys, skatinančios visuomenę išbandyti ir prisijaukinti alternatyvas.

„Matome, kad pavežėjai, kurių populiarumas dėl lankstumo ir adekvačių įkainių yra daug kam prieinamas, bei mikromobilumo paslaugos žmonėms išties tinka ir patinka. Šie vartotojai vertina ekologijos aspektą, savo laiką ir galimybes, jie nebenori tarnauti automobiliams, tačiau drauge neapsunkina susisiekimo proceso. „Bolt“ duomenimis, renkantis alternatyvias asmeniniam automobiliui transporto priemones, per mėnesį išleidžiama apie 300 eurų – į šią sumą įeina vidutiniškai apie 2,5 kasdienių kelionių mieste ir apie tris ilgesnes keliones užmiestyje maždaug 150 km atstumu“, – teigia A. Pacevičius.

Įmonės vadovas prisipažįsta, kad pats automobilio ne tik nevairuoja, bet ir neturi vairuotojo pažymėjimo.

„Manau, gyvename tokiais laikais, kai tam nebėra būtinybės, dėl to neturi jaustis kaltas ar įpareigotas – pasirenki patogiausią alternatyvą ir atsiduri reikiamoje vietoje reikiamu metu“, – svarsto A. Pacevičius.

Jis taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais požiūrį į nuosavą automobilį iš dalies keičia ir naujai besiformuojanti darbo kultūra – nuotolinis darbas. Ypač ryškūs pokyčiai, anot A. Pacevičiaus, buvo juntami pirmojo karantino metu, o šiuo metu situacija iš dalies kartojasi – dirbant iš namų, nuosavi automobiliai vis ilgiau stovi nenaudojami.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148