VILNIUS TECH ekspertai pataria: kaip išsirinkti tinkamą kompiuterinę įrangą?

Ekspertai pastebi, kad pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, išaugo kompiuterinės įrangos pardavimai. Taip yra todėl, kad darbas, mokymasis ir kitos įvairios veiklos persikėlė į namus.

Tam įtakos turi ir artėjančios didžiosios metų šventės. Kompiuteriai, jų priedai – puiki dovana, kurią gauti tikisi daugelis. Žmonės kompiuterine įranga naudojasi ne vienerius metus, tad kyla klausimas, į kokius kriterijus reikia atsižvelgti, norint įsigyti tinkamiausią prekę, kuri atitiktų lūkesčius? VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro ekspertų Justino Rastenis ir Justo Jackevičiaus teigimu, kompiuterio galimybių neišnaudoja net trečdalis vartotojų. Dėl šios priežasties neverta pirkti pačio brangiausio kompiuterio.

Pirmas žingsnis – apsispręsti, kam tiksliai bus naudojamas kompiuteris

„Renkantis kompiuterį derėtų pagalvoti apie ateitį, numatyti, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami. Jeigu kompiuteris bus naudojamas tik interneto naršyklei ir keliems dokumentams atsidaryti, tai darbo įrankio už 1000 eur ar daugiau pirkti neverta“, – teigia J. Jackevičius.

Specialisto J. Jackevičiaus teigimu, svarbiausias komponentas – kompiuterio procesorius, kuris generuoja duomenų srautą, atlieka skaičiavimus. Dėl šios priežasties rekomenduojama atkreipti dėmesį į procesoriaus kartą, branduolių kiekį tam, kad procesai būtų atliekami sparčiau.

„Ne mažiau svarbus ir kompiuterio diskas, kuriame veiks operacinė sistema, kitos programos. Nuo jo priklauso, kaip sparčiai veiks įranga. Kompiuteriai, kuriuose įmontuoti naujos kartos diskai, veikia 22 kartus greičiau nei tie, kuriuose yra standartiniai, kietieji“, – pasakoja J. Rastenis.

Svarbiausi kompiuterio parametrai – kokie jie?

Anot VILNIUS TECH ekspertų, renkantis kompiuterį svarbu atkreipti dėmesį ir į operatyviąją atmintį. Tam, kad kompiuteris veiktų be trikdžių, rekomenduojama turėti ne mažesnę, kaip 8 GB atmintį. Sparčiai besinaujinant kompiuterinėms programoms, operacinėms sistemomis, šis skaičius ateityje gali išaugti ir dvigubai.

„Operatyvioji atmintis padeda vienu metu palaikyti daugelio programų veikimą. Tad jeigu vienu metu reikia dirbti su dideliais ar su daug failų, operatyviosios atminties dydis tampa labai svarbus“, – sako J. Jackevičius.

Kompiuterinių žaidimų mėgėjams, mokslininkams itin svarbi ir vaizdo plokštė. Ji privalo būti galinga, turėti atskirą vaizdo procesorių, savo operatyvinę atmintį. Taip užtikrinamas tinkamas vaizdo atsakas į ekrane vykstančius procesus.

Vaizdo plokštė gali būti skirta ne tik apdoroti vaizdo medžiagą, bet ir atlikti matematinius skaičiavimus. Plokštės procesorius – kelis kartus greitesnis už kompiuterio procesorių, todėl dažnai mokslininko darbo vietoje galima pamatyti žaidiminę vaizdo plokštę. Rinkoje galima rasti ir profesionalių, skaičiavimams atlikti skirtų vaizdo plokščių, kurios kainuoja gerokai daugiau nei įprastos.

Pasak J. Jackevičiaus, pasaulyje yra vos kelios operacinės sistemos, kuriomis labai sunku naudotis, tai reikalauja papildomų įgūdžių. Kasdienis vartotojas apie jas nė nenutuokia. Teigti, kad viena ar kita operacinė sistema nepatogi – nėra teisinga, nes viskas priklauso nuo vartotojų įpročių.

„Studentams, darbuotojams patogiausia operacinė sistema – „Windows“, nes didžioji dalis programinės ir techninės įrangos yra pritaikyta būtent šiai operacinei sistemai. Vienas iš dešimties VILNIUS TECH studentų naudojasi ir „macOS“ operacine sistema, tad kartais jiems kyla nepatogumų: ne visi gamintojai kuria programinės įrangos versijas, pritaikytas šiai operaciniai sistemai“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas J. Rastenis.

Kompiuterių priedai – ką reikia žinoti?

Karantino metu vienais iš populiariausių kompiuterių priedų tapo vaizdo kameros, ausinės ir mikrofonai. Visos kameros yra panašios, dažniausiai – Full HD raiškos. Dėl šios priežasties prieš įsigyjant prekę, reikėtų atkreipti dėmesį į kainą, kad už vienodus parametrus nereikėtų permokėti dvigubai.

„Jeigu naudojatės stacionariu kompiuteriu, rekomenduoju atsinaujinti vaizduoklį, juk dirbdami į jį žiūrime visą dieną. Šiandien populiariausias ir optimaliausias variantas – 24 colių įstrižainės ekranas. Svarbu rinktis tokį ekraną, kuris turi ir šiuolaikinę matricą. Tuomet akys pavargs mažiau. Atkreipkite dėmesį ir į ekrano ryškumo nustatymus. Jis privalo turėti aukščio bei kampo reguliavimo galimybes. Nuo to priklauso darbo patogumas“, – vardija J. Jackevičius.

Kalbant apie kitus kompiuterio priedus, tokius, kaip klaviatūra ar pelė, svarbu galvoti ir apie patogumą. VILNIUS TECH ekspertų teigimu, kompiuterio pelė neturi būti labai lengva, maža, nes kitaip laikyti ją rankoje bus nepatogu, ranka greitai nuvargs.

Naudotis belaide pele patariama todėl, kad tuomet atsiranda daugiau vietos ant darbo stalo. Ne ką mažiau svarbi ir klaviatūra. Ji privalo būti patogi, reaguoti į paspaudimus tada, kai atliekamas veiksmas.

„Man geriausia naudotis žemo profilio klaviatūra. Tuomet nevargina klavišų skleidžiamas garsas, o ir pirštams nereikia įdėti daug darbo, kad būtų atliktas tam tikras veiksmas“, – asmenine patirtimi dalijasi J. Jackevičius.

Planšetiniai kompiuteriai: ar gali atstoti įprastus?

VILNIUS TECH specialistai, žvelgdami į šiandieninę planšetinių kompiuterių pasiūlą ir įvairovę, sako didelio skirtumo tarp skirtingų gamintojų, bet gerus duomenis turinčių planšetinių kompiuterių, neįžvelgiantys. Dažnai pirkėjai šiuos įrenginius renkasi pagal dizainą ar simpatiją gamintojui.

„Planšetinis kompiuteris puikiai tinka vesti paskaitų ar kitiems užrašams. Skaityti informaciją ar rodyti pristatymą patogiau didesniame ekrane. Šiandien planšetinis kompiuteris savo funkcionalumu dar neatstoja nešiojamo ar stacionaraus kompiuterio. Tad norint atlikti reikiamus darbus be vieno jų apsieiti nepavyks“, – sako J. Rastenis.

Stebint šiandieninę situaciją, kai visiems reikia mobilumo, geriausias pasirinkimas – nešiojamas kompiuteris. Jeigu studentui nereikia atlikti skaičiavimų, vaizdo apdorojimų ar kitų darbų, jam užteks ir standartinio nešiojamo kompiuterio.

Kitu atveju VILNIUS TECH ekspertai rekomenduoja rinktis stacionarų kompiuterį, kuris galingesnis už standartinį. Tiesa, rinkoje yra ir galingų nešiojamų kompiuterių, vadinamųjų „Mobile Workstations“. Tačiau jie daug sveria. Tai sukelia nepatogumų.

Tinkama kompiuterio priežiūra ir naudojimas

„Optimalus kompiuterio keitimo laikas, mano manymu, penkeri metai. Tiesa, tik tuomet, jeigu kompiuteris nėra žemiausios specifikacijos, su gerais komponentais. Kartais ir naujas daiktas gali neveikti taip gerai, kaip norėtųsi. Viskas priklauso nuo kompiuterio parametrų“, – teigia J. Jackevičius.

Dažnai žmonės kompiuterį naudoja ilgai vien todėl, kad jis veikia. Pasak VILNIUS TECH ekspertų, svarbu atskirti veikia nuo veikia gerai. Pirmiausia derėtų įvertinti kompiuterio spartą, vykdomų veiksmų apdorojimą.

„Kompiuteris visada turi įsijungti greičiau, nei užverda vanduo kavai. Svarbu stebėti, kaip kompiuteris dirba: ar nepersikrauna, neišsijungia be naudotojo įsikišimo. Šie veiksniai parodo, kad kažkas veikia netinkamai. Ateityje dėl šių trikdžių galima prarasti ir svarbius duomenis“, – pasakoja J. Jackevičius.

Atkreipti dėmesį reikia ir į fizinį kompiuterio nusidėvėjimą. Jeigu tai nešiojamas kompiuteris, galbūt yra sulūžusių vietų, kurios trukdo darbui, o remonto kaina verta bene pusės naujo įrenginio.

Svarbu ir tinkama kompiuterio priežiūra. Tai susideda iš kelių paprastų taisyklių. Kompiuterio negalima ilgai laikyti šaltyje ar ant netinkamų paviršių, pavyzdžiui, lovoje. Stacionaraus kompiuterio negalima pastatyti į uždarą dėžę, užkrauti daiktais, nes tai sukels aušinimo problemų ir jis perkais.

„Kompiuterį reikia naudoti pagal gamintojo nustatytas taisykles: jo neardyti, netikrinti, kas yra viduje, nekeisti komponentų, jeigu tam nėra poreikio. Jeigu keitimas būtinas, tai turėtų atlikti kvalifikuotas specialistas. Rekomenduojama ir reguliariai valyti dulkes iš kompiuterio aušinimo komponentų, nes tai – viena iš dažniausiai gedimus sukeliančių priežasčių“, – vardija J. Rastenis.

• Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
• Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
• Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
• Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
• Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
• Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
• Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.
• Tomas Lūža: nepavyksta pastoti – nebijokite kreiptis į specialistus .
• COVID-19 serganti Seimo narė sukritikavo ir merą Šimašių, ir ministrą Dulkį.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 902 nauji koronaviruso atvejai.
• VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia sau .
• Kodėl startuoliai žlunga nespėję įgyvendinti savo idėjų?
• Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 proc..
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 775 nauji koronaviruso atvejai.
• Nauji metai, blogas elektros plano pasirinkimas: ką daryti?
• Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie skaidrumą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 1490 naujų koronaviruso atvejų.
• Gyventojams – daugiau galimybių susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis.
• Septynios neteisėtai laikytos lūšys perduotos globoti Belgijos gyvūnų centrui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1641 naujas koronaviruso atvejis.
• Gydymo įstaigos galės naudoti šeštą „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozę.
• Nedarbingumo išdavimo karantino metu atmintinė.
• Ką reikia žinoti gyventojams, jeigu įvyktų branduolinė avarija.
• Užklupusi žiema išbando vairuotojų budrumą: ar tinkamai nuvalėte automobilį?
• Ką turi padaryti tėvai, kad vaikai, naudodamiesi internetu, būtų saugesni?
• 5G ryšys 3.5 MHz juostoje valstybei ne mažiau reikalingas nei operatoriams.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1993 nauji koronaviruso atvejai.
• Maisto švaistymas – didelė problema: kiek tonų išmetame ir kaip tvarkytis?
• Sinoptikai žada gausų sniegą: kokios klaidos kelyje gali kainuoti brangiai?
• Kaip 2021 metais pasikeis mūsų telefonai, kompiuteriai ir laikrodžiai?
• IT rinka metų sandūroje: ko iš technologijų galime tikėtis 2021 metais?
• Keliuose jau įrengta 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių.
• Remigijus Šimašius apie savivaldybės leistas lauko kavines.
• COVID-19 Vilniuje: grįžusiųjų saviizoliacija tikrinama ir su dronais.
• Onkologinių ligų prognozės: galimybės stabilizuoti mirtingumą tampa realybe.
• Lietuviams šalta: kodėl Lietuvoje daugiausia ES nepatenkintų būsto šildymu?
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 2331 naujas koronaviruso atvejis.
• Gera žinia užmirštuoliams – kažkur paliktą išmanųjį įrenginį galima rasti.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84