Sveikesnė duona: kaip išsirinkti?

Daugelis žmonių į kasdienį mitybos racioną įtraukia duoną. Gamintojai, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, siūlo įvairių jos rūšių: kvietinės, ruginės, visų grūdo dalių, su saulėgrąžomis, bemielės, be pridėtinio cukraus ir daug kitų.

Kaip nepasiklysti renkantis? Ekspertai pataria, kaip išsirinkti sveikesnę duoną, ir įvardija duonoje esančių priedų reikšmę mūsų organizmui.

Trumpa sudėtis – gera duona

Dietistės Živilės Dumbraitės teigimu, norint išsirinkti sveikesnį ir maistingesnį gaminį, visų pirma reikia teisingai perskaityti ženklinimo etiketę – joje bus visa naudinga informacija. Produkto sudedamosios dalys nurodomos pagal svorį mažėjančia tvarka. Tai reiškia, kad pirmo ingrediento gaminyje bus daugiausia, o paskutinio – mažiausiai.

„Taip pat verta susipažinti su maistine verte, duonoje esančių priedų kiekiu. Mano vertinimu, paprastai, bet sveikesnei duonai reikia labai nedaug ingredientų: gerų miltų, vandens ir druskos. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo geriau“, – sako Ž. Dumbraitė.

Visų grūdo dalių miltai – sveikesnis pasirinkimas

Specialistė pataria atkreipti dėmesį į pagrindinę duonos sudedamąją dalį – miltus. „Visuomet prioritetą teikiu iš viso grūdo dalių miltų iškeptai duonai, nes joje didesnis organizmui naudingų skaidulų kiekis. Miltai taip pat nulemia skonio savybes. Ruginių miltų duona bus rūgštesnė, o kvietinė – natūraliai saldesnė. Nors dėl skonio nesiginčijama, mano vertinimu, sveikesnė duona gali būti tokia pat skani kaip ir ta, kurioje daugiau cukrų ar konservantų“, – teigia dietistė.

„Cukraus, druskos ir skaidulų kiekis mūsų racione taip pat svarbus. Ieškantiems sveikesnės duonos, rekomenduojama rinktis tokią, kurios sudėtyje yra ne daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų, druskos – ne daugiau kaip 2 g, o skaidulų kiekis yra ne mažesnis nei 6 g“, – sako Ž. Dumbraitė.

Kalorijos duonoje – ar reikia jų bijoti?

Duona, kurioje gausu papildomų priedų, pavyzdžiui, sėklų, neskaldytų grūdų, džiovintų vaisių, yra kaloringesnė. Visgi, ekspertų teigimu, tai nereiškia, kad tokią duoną reiktų išbraukti iš mitybos raciono.

„Kalorijos nėra svarbiausias kriterijus renkantis duoną. Mano patarimas – jų neskaičiuoti, o vadovautis alkio ir sotumo jausmu. Reiktų stengtis valgyti kuo įvairesnį maistą, mėgstamą duoną derinti su baltymų turinčiais produktais, pavyzdžiui, humusu, mėsa, žuvimi, taip pat riebalų turinčiais produktais: avokadais, sūriu, riešutų sviestu ar kitais. Sumuštinio nepamirškite pagardinti mėgstamomis daržovėmis“, – teigia dietistė Ž. Dumbraitė.

Bendrovės „Vilniaus duona“ produktų kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė taip pat pritaria, kad mityboje svarbiausia klausytis savo organizmo ir aklai nesivadovauti kalorijų skaičiumi. Priešingu atveju atsisakysime organizmui naudingų produktų, nors jie kaloringesni. „Skaitant duonos etiketę būtų klaidinga vadovautis tik kalorijų skaičiumi. Labai svarbu atsižvelgti į kitas ypatybes: į miltų rūšį, gamybos būdą, cukraus, druskos, baltymų, angliavandenių, skaidulų, priedų kiekį. Pavyzdžiui, sėklų turinti duona – kaloringesnė, tačiau daugiausia kalorijų gauname ne iš jų, o iš miltuose esančių angliavandenių, kurie reikalingi mūsų smegenims“, – sako specialistė.

Pasak S. Šoblinskienės, nors sėklos turi daugiau riebalų ir kalorijų, jos kartu pasižymi teigiamomis savybėmis – jose yra gerųjų riebalų, vitaminų ir mineralų, todėl tokios duonos nereiktų atsisakyti.

„Mityboje turėtume išlaikyti pusiausvyrą, duoną ar kitus gaminius rinktis atsižvelgdami į gyvenimo būdą, imuninę sistemą. Pavyzdžiui, aktyviai sportuojantis asmuo rinksis daugiau baltymų turinčią duoną. Džiugu, kad vis daugiau vartotojų skiria dėmesio mitybai, ieško sveikesnių pasirinkimų. Mano vertinimu, duona yra vienas sveikiausių produktų, o jei ta duona ruginė ir viso grūdo dalių miltų – tai tikra skrandžio šluota gerąja prasme“, – teigia S. Šoblinskienė.

• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148