Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie karantinus Europoje

"Karantinai Europoje. Po sėkmingos Izraelio ir Airijos patirties spalio pabaigoje blogėjant epidemiologinei situacijai daugelis Europos valstybių pradėjo svarstyti nacionalinio karantino priemonių taikymo galimybę.

Čekija patirdama ypač didelį COVID-19 protrūkį įvairius ribojimus pradėjo įvesti dar spalio mėnesį.

Lapkričio 2 dieną Vokietija įvedė antrąjį nuo kovo mėnesio karantiną uždarydama restoranus, barus, sporto sales ir pramogų vietas, tačiau išlaikydama atviras mokyklas, parduotuves ir darbovietes.

Belgija taip pat nuo lapkričio 2 dienos iki gruodžio vidurio įvedė karantiną uždarydama nebūtinų poreikių parduotuves ir paslaugų įmones, pavyzdžiui, kirpyklas. Bet kokie susibūrimai viešosiose erdvėse gali būti skirti ne daugiau kaip keturiems žmonėms. Prekybos centrai gali parduoti tik būtiniausias prekes, o juose lankytis gali tik vienas šeimos narys ar namų ūkio atstovas.

Lapkričio 5 dieną reikšmingus apribojimus įvedė Jungtinė Karalystė, ypač griežti apribojimai įvesti Anglijoje. Mokyklos liko dirbti, bet žmonių judėjimas tapo smarkiai apribotas: darbas, parduotuvės, pasivaikščiojimai vengiant bet kokių susibūrimų. Restoranai, klubai ir barai uždaryti.

Lapkričio 5 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad nuo lapkričio 7 d., šeštadienio, bus nustatyti griežtesni apribojimai: uždaromi dauguma prekybos centrų, teatrai, muziejai, galerijos ir kino teatrai. Mokyklos pervedamos į nuotolinį mokymą. Viešbučiai liko atviri tik verslo kelionėms. Barai ir restoranai anksčiau buvo uždaryti jau ankstesniais įsakymais, o vyresnio amžiaus žmonių paprašyta likti namuose. Lenkijoje jau nuo spalio 21 dienos buvo draudžiami vieši daugiau nei penkių žmonių susirinkimai. Veido kaukes viešose vietose naudoti privaloma.

Lietuva, kaip ir Lenkija, tą pačią lapkričio 7 dieną įvedė nacionalinį karantiną, tik mūsų karantino priemonės buvo panašiausios į Vokietijos karantino priemones.

Lapkričio 9 dieną Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė, kad nuo trečiadienio (lapkričio 11 d) visoje šalyje taikoma komendanto valanda nuo 20 iki 5 val., išskyrus tuos asmenis, kurie vyksta į darbą. Verslas turės užsidaryti iki 19 val., o restoranai ir kavinės galės maistą pristatyti tik į namus, sporto renginiai vyks tuščiuose stadionuose, o šeimos susibūrimai bus skirti tik 10 žmonių.

Lapkričio 14 dieną Austrijos kancleris pranešė, kad nuo lapkričio 17 dienos (antradienio) „visą parą“ bus taikoma komendanto valanda, o žmonės gali palikti namus tik nusipirkti maisto produktų, keliauti į būtiniausius darbus ar suteikti skubią pagalbą. Antrasis Austrijos uždarymas tapo griežtesniu nei kitų Europos šalių, pavyzdžiui, nes Austrijoje uždarytos ir mokyklos. Leista dirbti prekybos centrams, vaistinėms, bankams ir paštui. Darbas namuose tapo privalomas, išskyrus tuos darbuotojus, kurie teikia būtiniausias paslaugas.

Apibendrinti visų išvardintų karantinų poveikį susirgimų skaičiui ar šalies ekonomikai epidemiologų ir ekonomistų užduotis, bet daugelis taikytų priemonių Europoje ir kitose kontinentuose suveikė. Nacionalinio karantino priemonės arba reikšmingai mažino naujų užsikrėtimų skaičių ir R rodiklį (Airija, Izraelis, Austrija, Belgija) arba bent jau stabilizavo situaciją, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų funkcionuoti (JK, Vokietija, Lenkija, Vengrija).

Lietuva, deja, negali pasigirti nei pirmu, nei antru laimėjimu. Naujų atvejų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau net ir 15-20 procentų savaitinis augimas kelia milžinišką galvos skausmą sveikatos sistemai. Tikėtina, kad tokia situacija tęsis iki gruodžio vidurio. O tuomet nepamirškime, kad artėja šv. Kalėdų laikas. Ir tuo laiku išmintingiausia būtų niekur nevykti, kaip tai ir darėme per šv. Velykas. Beta koronavirusai (pvz. OC43) ir be jokios pandemijos mėgsta klestėti gruodžio mėnesį, o SARS-CoV-2 priklauso beta koronavirusams.

Viena problema yra du tūkstančiai Covid-19 pacientų ligoninėse ir iki dvidešimt mirčių kas dieną dėl Covid -19. Kita problema - sutrikęs planinių paslaugų teikimas kitiems lėtinėmis ligomis (koronarine širdies liga ar cukriniu diabetu) sergantiems pacientams ir mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų augimas. Pacientai vengia gydymo įstaigų, mažiau dalyvauja profilaktiniame patikrinime atidėdami jį geresniems laikams, nes bijo užsikrėsti COVID-19. Tuo tarpu ištisi chirurgijos ir terapijos padaliniai pertvarkomi į COVID-19 skyrius, kad užtikrinti deguonį ir kitą pagalbą sunkiai sergantiems. Tai jau turi savo vardą - kolateralinė pažaida. Covid -19 tiesiog ryja planinių hospitalizacijų vietas kitoms ligoms ir kitais metais mes pamatysime daug didesnes netektis negu galėjome įsivaizduoti.

Ką mums daryti? Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent įvesti komendanto valandą.

Blogiausia, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai. Štai pridėjau skaidrę iš Nature žurnalo, kur pateikti Islandijos duomenys. Daugiausia užsikrėtimų Islandijoje įvyksta namų aplinkoje, darbe, socialinėje aplinkoje ir sveikatos priežiūros įstaigose. Nors didelė dalis užsikrėtimų nėra išaiškinama. Tikėtina, kad Lietuvoje yra tas pats, tačiau šie duomenys nėra prieinami plačiajai visuomenei.

Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kąsnį, kurio niekaip negali atkasti. Pertekliniai SAM ir jai pavaldžių institucijų reguliavimai tik blogina situaciją. Pavyzdys - greitieji antigeno testai. Tiesiog reikia leisti visoms įmonėms, įstaigoms laikantis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų reguliariai ir masiškai testuoti savo darbuotojus visomis prieinamomis diagnostikos priemonėmis (PGR, greitaisiais antigeno testais). Daug diskutuojame apie mokyklų ir prekybos centrų saugumą. Bet ar žinome, kiek mokytojų, mokinių ar pardavėjų šią savaitę užsikrėtė?

Naujausia JAV mokslininkų analizė rodo, kad testuojant mokytojus ir moksleivius kas 7 dienas, laiku juos izoliuojant pasireiškus pirmiesiems simptomams, naujų atvejų dažnį Niujorko mokyklose galima sumažinti net 70 procentų !!! Jau nekalbu apie apsaugos priemones ir ištraukiamąją ventiliaciją."

Tai kad mes ir tų nustatytų kuklių reikalavimų nesilaikom...

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148