Seksualinis paauglių aktyvumas - kelias į depresiją ir savižudybes

Užsienio moksliniai tyrimai rodo, kad seksualiai aktyvūs paaugliai dažniau serga depresija, juos dažniau aplanko suicidinės mintys.

Nesimylintieji – laimingesni

Nors pastaraisiais metais paauglių seksualinis aktyvumas pasaulyje jis sumažėjo, bendras vidurkis vis dar laikomas aukštu. JAV tyrimų duomenimis, maždaug 48 proc. amerikiečių paauglių, besimokančių vidurinėje mokykloje, jau pradėję lytinį gyvenimą.

JAV skaičiuojama, kad kiekvieną dieną 8 tūkst. paauglių užsikrečia lytiškai plintančiomis ligomis. Dar viena nerimą kelianti statistika – nesantuokinių vaikų gimimas. Šalyje per metus nepilnametės jų pagimdo apie 240 tūkst.

Ne mažesnė problema, kurią sukelia ankstyvas seksualinis gyvenimas, – emocinė sveikata.

JAV atliktų tyrimų duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) seksualiai aktyvių paauglių mergaičių prisipažino, kad kartais psichologiškai jaučiasi blogai. O merginos, kurios nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, jaučiasi blogai tik 7,7 proc. atvejų. Taigi seksualiai aktyvios merginos daugiau nei tris kartus dažniau serga depresija nei seksualiai neaktyvios jų bendraamžės.

Apie 8,3 proc. seksualiai aktyvių berniukų prisipažįsta, kad psichologiškai blogai jaučiasi visą laiką, nepradėjusieji lytinio gyvenimo blogai jaučiasi tik 3,4 proc. atvejų. Galima daryti prielaidą, kad seksualiai aktyvūs berniukai paaugliai serga depresija dažniau nei tie, kurie nėra seksualiai aktyvūs.

Be to, iš tyrimo pastebėta, kad bet kurios lyties paaugliai, kurie dar nėra seksualiai aktyvūs, yra žymiai laimingesni nei jų bendraamžiai, jau gyvenantys seksualinį gyvenimą.

Lytinis gyvenimas mažina savivertę

Minėtas tyrimas atskleidžia dar vieną netikėtumą – seksualinis gyvenimas paskatina ir savižudybes. Prieš save ranką bandė pakelti 14,3 proc. seksualiai aktyvių mergaičių. Dar nepradėjusios lytinio gyvenimo nusižudyti bandė tris kartus rečiau.

Berniukų šie skaičiai dar išraiškingesni: nusižudyti bandė 6 proc. seksualiai aktyvių berniukų. Tarp nepradėjusių seksualinio gyvenimo – vos 0,7 proc. Taigi seksualiai aktyvūs paaugliai berniukai bando nusižudyti aštuonis kartus dažniau.

Paauglių medicinos mokslų daktarės Meg Meeker teigimu, paauglių seksualinė veikla paprastai sukelia emocinę suirutę ir psichologinę įtampą. Mat seksualinis gyvenimas veda į tuščius santykius, o lytinį gyvenimą gyvenantys paaugliai jaučiasi save niekinantys, atsiranda žemos savivartės jausmas, o tai – pirmosios depresijos užuomazgos.

Išgyvena pirmąją meilę

Vaikų ligoninės VUL Santaros klinikų filialo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė sako, jog nors Lietuvos praktikoje negalėtų įvardinti, kad paauglystės laikotarpiu savižudybių padažnėja dėl ankstyvo lytinio gyvenimo, kodėl ši tendencija pasaulyje pastebima, paaiškinti gali.

„Intensyviau bando žudytis tie paaugliai, kurie išgyvena nesėkmingą pirmąją meilę, išsiskyrimus. Natūralu, daugelis jų jau būna pradėję aktyvų lytinį gyvenimą. Jie linkę labiau save žaloti, užsisklęsti, tampa depresyvūs. Paaugliams, išgyvenusiems išsiskyrimą su pirmąja meile ar patyrusiems išdavystę, gyvenimas tampa nebemielas, jie tiesiog nesuvokia, kaip toliau reikės su tuo gyventi, patiria potrauminį stresą“, - pastebi vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.

Be to, paauglystės periodas - savaime sudėtingas laikotarpis. „Paaugliams tėvai dažniausiai nebūna autoritetas. Jie mieliau kliaujasi draugais“, - pastebi J.Trinkūnienė.

Tėvai gi, pasak medikės, dažnai galėtų užimti švelnesnę poziciją, suprasti, kad pasikeitimai, kurie vyksta su vaiku, yra neišvengiami. Padėti galėtų psichologo konsultacijos, skirtos tarpusavio santykiams gerinti, padedančios priimti besikeičiantį vaiką.

Beje, specialistai pastebi, jog į savižudybių bandymus labiau yra linkusios mergaitės. Jos dažniau imasi savižalos, o berniukai dažniau prieina prie galutinio tikslo – nusižudo iškart. Paauglių savižudybių prevencijai būtinas ir geresnis švietimas apie lytinį gyvenimą.

Specialisto komentaras

Gydytoja, suaugusiųjų psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė:

- Svarstant, ar ankstyvas seksualinis paauglių aktyvumas galėtų būti susijęs su depresiškumu ir polinkiu žudytis, pirmiausia norėtųsi pažvelgti plačiau ir paklausti, o kodėl paauglys įsitraukė į tą lytinį gyvenimą, jeigu jo bendraamžiai tuo metu dar tik bendrauja be intymių santykių ir į lytinį gyvenimą žengia pamažu. Yra žinoma, kad paauglystėje, beje, ir suaugusiojo amžiuje, lytiniai santykiai gali būti užmezgami toli gražu ne vien dėl svaigios pirmosios ar jau kažin kelintosios meilės, bet ir dėl daugybės ne itin romantiškų priežasčių: pavyzdžiui, vyresnių vertimo įsitraukti į seksualinę veiklą ir negalėjimo pasakyti „Ne“.

Įsivaizduokime 13-metę, kurią jos 15-metis vaikinas spaudžia greičiau jam „įrodyti meilę“, noro rasti artimą žmogų. Tada fizinis artumas supainiojamas su emociniu ryšiu bei meile, noro atkeršyti tėvams ar draugams, vaikinui ar merginai, kuri neparodė dėmesio ar paliko, noro įrodyti, kad paauglys ar paauglė jau yra suaugęs, noro būti reikalingam, pripažintam, pajusti žavėjimąsi, išgirsti, kad kam nors yra svarbus ir gražus. Šios priežastys iš esmės yra liūdnos ir kalba apie vienatvę, apie tai, kad viduje turėtų būti tuščia ir vieniša, jeigu norisi imtis bet kokių priemonių, įskaitant ir seksą, kad nors trumpam pasijustum laimingas ir svarbus.

Arba apie pyktį – jeigu norisi kam nors atkeršyti, įrodyti, kad jau esi suaugęs, nebe mažas vaikas. Gali glūdėti ir pyktis sau, kai imamasi visokiausių priemonių, kad tik pats save įskaudintum ir galbūt tokiu būdu nusibaustum dėl realių ar įsivaizduojamų prasižengimų.

Suprantama, kad tokio liūdno ir vienišo paauglio gyvenime seksas yra tik viena priemonių, kaip jis bando užpildyti viduje jaučiamą tuštumą ir nors kiek pagydyti skausmą. Dažnai šalia galime matyti žalojimąsi, valgymo sutrikimus, svaiginimąsi alkoholiu ar įvairiausiais kvaišalais. Seksas, beje, gali būti nesaugus, „su bet kuo ir bet kur“.

Būtų naudinga pasvarstyti ne vien apie seksualinio aktyvumo mažinimą ir intymių santykių nukėlimą į vyresnį amžių, bet ir apie tai, kodėl paaugliai jaučiasi depresiški, vieniši ir tušti. Kaip jiems būtų galima padėti plačiąja prasme.

• Sniegas – grėsmė statiniams: Lietuvoje apsisaugoję vos keletas pastatų.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1274 nauji koronaviruso atvejai.
• Vaikų miegas: be telefonų ir jau nuo 7 val. vakaro.
• Tenerifė: vasariškos šilumos išsiilgę keliautojai derina keliones.
• Kaip spręsti dažniausias išmaniųjų problemas?
• Vaisiai: paprasti patarimai, kaip juos išsirinkti ir laikyti namuose.
• Nedarbo grimasos: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje.
• Vairavimas žiemą: svarbu atsakingai įvertinti eismo sąlygas.
• MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu.
• Šalčiausiomis dienomis gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai augo dvigubai.
• Grūdų supirkimo kainos muša rekordus: kas laukia vartotojų?
• Ką turėtume žinoti apie pandemijos išpopuliarintą pulsoksimetrą?
• Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikimas.
• Kas kiša koją sėkmingai įmonės skaitmenizacijai?
• Vyriausybė pritarė „burbulų“ kūrimui – leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis.
• Vyriausybė didina miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti.
• Kaip apsisaugoti nuo viruso, kai tenka vykti į parduotuvę?
• Linas Kojala apie JAV ir prezidento inauguraciją.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1232 nauji koronaviruso atvejai.
• „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“.
• Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
• „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją.
• „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
• Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
• Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų.
• Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
• Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą.
• Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai.
• Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti.
• Turintiems bepiločius orlaivius (dronus).
• Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių.
• Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena.
• Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai.
• Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?
• Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį.
• L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
• Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu .
• Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84