Psichologė: „Stresas ir meditacija tiesiogiai veikia mūsų smegenis“

Su stresu ir įtampa tam tikromis akimirkomis susiduria kiekvienas žmogus, tačiau retas susimąsto, kas, patiriant šias emocijas, vyksta mūsų smegenyse.

Pasak „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, smegenyse yra du emocijų keliai – trumpasis ir ilgasis. Trumpuoju keliu impulsai keliauja neužsukdami į smegenų žievę, tad sąmoningumas čia nedalyvauja – reaguojame reaktyviai, kaip gyvūnai. Tuo tarpu ilgasis emocijų kelias užsuka į smegenų žievę, tad tokiu atveju reaguojame sąmoningai. Tai reiškia, jog galime reguliuoti atsirandančias reakcijas, kurios kyla patiriant stresines situacijas.

Emocijos į smegenis keliauja skirtingai

Kai susiduriame su įvykiu, kuris gali sukelti bet kokią emocinę reakciją, mūsų smegenys iškart į tai sureaguoja. Psichologė E. Masalskienė kaip pavyzdį pateikia baimės atsiradimą. Pajutus grėsmę, nerviniai impulsai keliauja dviem keliais: trumpuoju ir ilguoju. „Trumpuoju emocijos keliu, pamačius tai, ką identifikuojame kaip grėsmę, impulsas nunešamas nerviniais keliais į vietą, vadinamą gumburu. Jis veikia tarsi smegenų dispečerinė. Čia įvyksta išsišakojimas ir impulsas nukeliauja toliau. Kai patiriame baimę, jaučiame įtemptus raumenis, spartėjantį širdies plakimą, greitėjantį kvėpavimą. Impulsui keliaujant trumpuoju keliu „neįsijungia“ mūsų sąmoningumas – reakcija būna reaktyvi“, – sako psichologė.

Tuo pačiu metu signalas, pranešantis apie grėsmę, nuo gumburo tarsi kokiu atsišakojimu keliauja ir ilguoju emocijos keliu: impulsas nueina į pakaušyje esančią regos sensorinę sritį. Toliau signalas nukeliauja į kairę kaktos pusę, taip vadinamą priekakčio skiltį, prefrontalinę smegenų žievę, kuri yra atsakinga už valingą sprendimų priėmimą ir šių sprendimų įgyvendinimą. „Kuo „stipresni“, simboliais kalbant, šie centrai, tuo mes labiau galime pasinaudoti savo valia“, – pažymi E. Masalskienė.

Trumpuoju ir ilguoju emocijų keliais impulsai eina skirtingą laiką – ilgasis kelias nueinamas lėčiau, tad sąmoningai sureaguoti į grėsmę užtrunka ilgiau, nei impulsyviai pajusti baimę: „Įsivaizduokime, kad per langą lipa vagis. Pirma pajaučiame, kaip išsigandome – rankos ir kojos pradeda drebėti, pakyla kraujospūdis – bet geriau įsižiūrėję į „vagį“ pamatome, kad apsirikome, pasirodo, kažkas pokštauja. Kai įsisąmoniname, kad tai nėra plėšikas, galime sakyti savo kūnui – „atsipalaiduok, nereikia jaudintis“. Ilgasis emocijos kelias leidžia arba atšaukti per greitai sukeltas emocijas, arba jas sustiprinti, jei grėsmė yra tikra, jau dalyvaujant sąmonei.“

Sumažinti stresą padeda meditacijos

Pasak psichologės, nors tokie smegenų procesai, reaguojant į įvairias emocijas, yra normalūs, pernelyg dažnai patiriamas stresas ir nemokėjimas su juo tvarkytis gali apsunkinti kasdienybę. Laimei, yra būdų, kuriais žmogus gali treniruoti už emocijas atsakingas smegenų zonas.

„Padėti sau tikrai galime. Vienas iš savipagalbos būdų yra sąmoningumo praktikos ar pratimai, kurie treniruoja mūsų sąmoningumą. Smegenims nurimti gali padėti vos dešimt minučių meditacijos“, – įsitikinusi specialistė.

„Rinkis rūpintis savimi“ psichologė pasakoja, kad dėmesingumo praktikos remiasi budistinėmis tradicijomis: „Tai meditacinio dėmesio sutelkimo pratimai. Tokias praktikas pirmasis, kaip metodą, aprašytą ir pagrįstą mokslu, 1979 m. aprašė Jon Kabat-Zinn. Jis pasinaudojo senųjų praktikų patirtimi ir sukūrė pasaulietišką, struktūruotą, visiems prieinamą programą, skirtą pagerinti būklei žmonių, kenčiančių dėl lėtinių skausmų ar psichologinių sutrikimų, taip pat streso.“

Psichologė pasakoja, kad visose meditacinėse praktikose svarbiausi du dalykai – sustojimas ir refleksija. „Po pauzės, kurios metu rekomenduojama sutelkti dėmesį į pojūčius, protas nurimsta. Tuomet galime įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus ir susieti juos tiek su tuo, kas iš tikrųjų vyksta realybėje, tiek ir su tuo, ko mes norime. Tai yra, sakome, kad suprantame patys save. Šios praktikos esmė – jausmų (emocijų), minčių ir elgesio atpažinimas prieš jiems automatiškai „paleidžiant“ veiksmą. Todėl pauzė, net jei ir labai trumpa, bet tam tikra prasme kokybiška, padeda išvengti neapgalvotų reakcijų ir pasirinkti sąmoningai tai, kas labiau mums tuo metu tinkama“, – sako E. Masalskienė.

Norintiems apie šią praktiką sužinoti plačiau, ji rekomenduoja pasidomėti specialia literatūra. Tarp specialistės minimų leidinių – Ronald D. Siegel „Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness“, Norman Doidge „Smegenų gebėjimas gyti“ bei Robert Wright „Kodėl budizmas yra pagrįstas“.

Savipagalbos pratimui – vos 20 minučių per dieną

Specialistė tikina, kad norint stiprinti ir treniruoti savo smegenų gebėjimus vietoje impulsyvaus reagavimo dažniau reikėtų naudotis sąmoningu apsisprendimu. Tokius lavinančius sąmoningumo pratimus galite daryti ir namuose. „Jie užims iki 20 minučių per dieną, tačiau, žinoma, reikalaus tam tikros disciplinos ir susikaupimo. Pradžiai puikiai tiks ir kvėpavimo stebėjimo pratimas“, – rekomenduoja psichologė.

Atlikite pratimą: atsisėskite tiesiai, užsimerkite ir pajuskite tas kūno dalis, kurios remiasi į pagrindus (kojas, nugara). Pasekite kvėpavimą. Pastebėkite ir kitus kūno pojūčius, vidinius ar išorinius procesus. Po truputį kelkite dėmesį į viršų, nuo kojų link galvos. Girdėkite garsus. Atkreipkite dėmesį į mintis ir emocijas. Po truputį atsimerkite, padėkokite sau. Šį pratimą reikėtų daryti apie 20 minučių.

Pirmojo karantino metu, pavasarį, organizuotą paskaitų ciklą, skirtą palaikyti ir stiprinti darbuotojų emocinę sveikatą, „Rimi“ atgaivino ir per antrąją pandemijos bangą rudenį. Atsižvelgdamas į poreikį, šias paskaitas prekybos tinklas tęsia ir 2021-aisiais.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148