Gamtoje: nepaleisti dviračio vairo ir kam iškylaujant reikalingi švirkštai?

Šylant orams vis daugiau gyventojų keliauja į sodybas, miškus, pajūrį, stovyklauti, tikėdamiesi pailsėti ir aktyviai praleisti laisvalaikį gamtoje.

Specialistai sako, kad šiltąjį sezoną drąsiai galima vadinti ir traumų gamtoje sezonu, o dažniausiai jos nutinka važinėjantis dviračiais bei paslydus ant nelygaus ar šlapio žemės paviršiaus.

„Ilgos ir šaltos žiemos bei karantino ribojimų išvarginti žmonės puolė mėgautis laisvalaikiu gryname ore, kartais pamiršdami saugotis. Tokio aktyvaus laisvalaikio pasekmės – įvairiausios traumos. Dažniausiai griūnama važiuojant dviračiu, riedučiais, paspirtukais, vaikštant gamtoje patiriamos kojų traumos. Neretai susižaloja vaikai: žaisdami kamuoliu, bėgiodami, laipiodami medžiais. Vabzdžių įgėlimų sukeltų bėdų šiemet dar nefiksavome, bet neabejojame, kad artėjant vasarai prasidės ir jos“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Teisingas griuvimas gali lemti mažesnę traumą

Draudimo eksperto teigimu, kasmet pavasario pabaigoje registruojama labai daug traumų dėl dviračių. Tai įvairūs kūno sumušimai, raiščių patempimai, rankų ir kojų kaulų, raktikaulių skilimai bei lūžiai, pasitaiko nuskeltų dantų, prakirstų lūpų ar smegenų sukrėtimų. Dažniausiai griūnama nepasirinkus tinkamo greičio, paslydus dviračio ratams, posūkio metu, pasitaiko ir dviejų dviratininkų susidūrimų.

Sveikatos specialistai sako, kad sumažinti traumas gali padėti teisingas griuvimas. „Nuo dviračio krentančio žmogaus reakcija dažniausiai būna paleisti vairą, bet elgtis reikia kaip tik atvirkščiai – jį laikyti. Bandymas griuvimo metu remtis į žemę rankomis gali lemti didesnes traumas. Saugiausia yra abiem rankom tvirtai laikyti dviračio vairą ir kristi ant šono. Natūralu, jog instinktas liepia saugotis tiesiant rankas ir remiantis į jas, bet tokia taktika gali padėti, kai griūnama einant, o ne važiuojant dviračiu“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

R. Grizickas sako, kad vaikščioti gamtoje taip pat reikėtų atidžiai, mat įvairios kojų traumos kryptelėjus ar paslydus ant drėgno paviršiaus taip pat yra itin dažnos.

„Būna, kad žmonės krypteli čiurną ir ją patempia net ir ramiai vaikščiodami miško takeliais, susižaloja paslydę ant drėgnos žolės ar žemės ir nugriuvę. Paprastai tokios traumos yra ne itin sunkios, tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, atvejis, kai žmogus stojosi valtyje, paslydo, griuvo ir susilaužė šonkaulį. Arba paslydo ant šlapių pagalių, griuvo į laužavietę ir stipriai nusidegino ranką“, – pavyzdžiais dalinasi R. Grizickas.

Vabzdžių įgėlimai – nemalonūs ir pavojingi

Kalbėdamas apie vabzdžių įgėlimus, draudimo ekspertas sako, jog šiuo metu daugiausia fiksuojama erkių įsisiurbimų ar jų sukeltų ligų, tačiau kasmet pasitaiko ir su kitais vabzdžiais susijusių įvykių.

„Paprastai vabzdžių įkandimai ir įgėlimai apsiriboja laikinais nemaloniais odos pojūčiais, tad ir draudiminiai įvykiai nėra dažni. Esame fiksavę porą išskirtinių atvejų. Vienu iš jų vabzdžiai stipriai sugėlė žmogų jam dirbant darže, kilo alerginė reakcija. Kitu atveju vabzdys pakliuvo į ausies ertmę, sukėlė uždegimą, medikai žmogui netgi turėjo atlikti operaciją“, – komentuoja R. Grizickas.

Vaistininkės teigimu, kadangi Lietuvos gyventojus uodai, mašalai, sparvos ir kiti įkyrūs kraujasiurbiai vabzdžiai kamuoja nuolat, žmonės jau žino ir priemones prevencinei apsaugai, ir ką daryti vabzdžiui įgėlus. Prasidedant vasarai į vaistines dažniau užsuka pacientai, ieškantys preparatų nuo bičių ir širšių įgėlimų, kurie yra gerokai skausmingesni ir gali būti pavojingesni.

„Įgėlus bitei ar širšei, odos reakcija būna stipresnė, nes šie vabzdžiai suleidžia nuodų: odą niežti, ji parausta, patinsta, gali būti jaučiamas skausmas ir tvinkčiojimas. Niežtinčios odos patariama nekasyti, naudoti vietiškai ar sistemiškai veikiančius antihistamininius preparatus, įkandimo vietą šaldyti. Jei atsiranda bendras silpnumas, pasunkėja kvėpavimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją – galbūt žmogus, to dar nežinodamas, yra alergiškas.

Tie, kam jau nustatytas jautrumas bičių ar širšių nuodams, turėtų su savimi visada nešiotis adrenalino švirkštą, apsaugantį nuo anafilaksinio šoko. Jo požymiai – odos paraudimas, bėrimas, patinimas, oda gali pamėlti ar išblykšti, pradeda svaigti galva, tankiai plakti širdis, atsiranda bendras silpnumas ir sąmonės pritemimas, gali pykinti. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kuo skubiau susisiekti su medikais, nes anafilaksinis šokas gali būti mirtinas“, – įspėja vaistininkė.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148