Neoficialus saugos darbuotojo etatas Šiaulių oro uoste: budi sakalas

Po Minsko įvykių saugumo aviacijoje klausimas iškilo nauju aštrumu. Su NATO kariškiais erdve besidalijančio Šiaulių oro uosto saugumo vadovas teigia, kad tokia kaimynystė civilinei oro uosto daliai didina užtikrintumo jausmą.

Vis dėlto, antžeminis saugumas nenutrūkstamai užtikrinamas derinant modernias technologijas ir archajiškus būdus, vienas kurių yra periodiški dresuoto sakalo praskridimai virš oro uosto teritorijos.

Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovo Algirdo Ulčino teigimu, pro šalį prabėgantis gyvūnas ar praskrendantis paukštis kasdieniame gyvenime nėra išskirtinis įvykis, bet ten, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai, tai iškart tampa problema.

„Bendradarbiavimas su NATO Šiaulių oro uostui suteikia savos specifikos, nes teoriškai čia orlaivis į orą gali pakilti bet kurią minutę. Todėl bet koks laukinės gamtos priartėjimas ar žmogaus veiksmas gali lemti trikdžius ir vėlavimus, kelti grėsmę mūsų visų saugumui. Net jei orlaiviai masiškai neskraido, kaip dėl COVID-19 pandemijos nutiko pernai, oro uostas vis tiek nėra tinkama vieta šmirinėti gyvūnams ar sukti lizdus paukščiams: nei teritorijoje, nei juo labiau lėktuvuose“, – sako A. Ulčinas.

Neoficialus saugos etatas – sakalui

Į lėktuvų langus atsitrenkiantys ar į variklius įskrendantys paukščiai išlieka viena dažniausių grėsmių. Draudikai „Allianz Global Corporate & Specialty“ skaičiuoja, kad paukščių įskridimų į orlaivius finansinė žala Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per metus siekia apie 400 mln. JAV dolerių, o visame pasaulyje – apie 1,2 mlrd. JAV dolerių.

Oro uostai taiko įvairias priemones paukščiams atbaidyti: garsus, šviesas, lazerius, paleidžia šunis. JAV išbandomos specialios skraidyklės, o paukščių perimi kiaušiniai apliejami aliejumi – taip embrionai negauna deguonies, žūsta, o paukščiai įsidėmi atžalų auginimui nepalankias vietas.

„Pastebėjome, kad prie įrašytų garso signalų paukščiai po kurio laiko pripranta ir nebereaguoja, todėl orlaivių ir jų įgulų ramybę pas mus saugo NATO „samdomas“ gyvas sakalas, kuris periodiškai apskrenda oro uosto teritoriją. Plėšrus medžiotojas yra efektyviausia priemonė priminti, kad čia yra jo teritorija ir kiti paukščiai joje nepageidaujami – tai tikrai pasiteisina“, – teigia A. Ulčinas

Nuo kitų keturkojų įsibrovėlių saugo vaizdo kameros, kurių pagalba nuolat stebimas oro uosto perimetras, prižiūrimas ir oro uostą juosiančios tvoros sandarumas.

Pasak Aviacijos saugumo skyriaus vadovo, net jei tvora ir nepažeista, gruntą šalia jos gali paplauti stipresnis lietus, be to, kai kurie žvėrys tiesiog prasikasa ir po tvora. A. Ulčino teigimu, tokiu atveju stengiamasi gyvūną humaniškai sugauti ir sugrąžinti į laukinę gamtą, kad oro uoste jis nesiblaškytų ir netrukdytų aviacijai.

„Tokiam dideliam gyvūnui kaip briedis ir 2 metrų aukštį viršijanti kliūtis nėra kliūtis, todėl oro uostai nuolat pasirengę spręsti situacijas, jei teritorijoje pasirodytų gyvūnas“, – pastebi vadovas.

Oro uostuose – ir lėktuvų kadrų medžiotojai

Kitos situacijos, kurias tenka spręsti oro uostams, yra žmogiškieji veiksniai. Virš oro uostų neleidžiama skristi oro balionams, o, pavyzdžiui, JAV vis dažniau susiduriama ir su išpopuliarėjusių bepiločių skraidyklių (dronų) keliama problema. Aviacijos atstovų nenudžiugintų ir pilotus galintys klaidinti šviečiantys popieriniai dangaus žibintai. Yra atvejų, kai šie miniatiūriniai „laužai“ ant žemės nukrinta dar degantys ir sukelia didelių gaisrų.

Anot A. Ulčino, neabejotinai didžiausia grėsmė aviacijos saugumui šiuo metu yra kibernetiniai incidentai, bet neverta nurašyti ir gerų intencijų turinčių vietos aviacijos mėgėjų, siekiančių pagauti gerą lėktuvo kadrą.

„Jiems turime būti dėkingi už operatyvius orlaivių vaizdus, kuriuos naudoja tokios populiarios svetainės kaip flightradar24.com. Orlaiviai keičia savininkus, yra perdažomi, ima skraidyti kitais pavadinimais, todėl taip užsitikrinamos naujausios nuotraukos. Bet patarčiau savavališkai nesibrauti į oro uosto teritoriją, o naudotis tam skirtomis specialiomis lėktuvų stebėjimo aikštelėmis. Jei tokių nėra – pirmiausiai tartis su oro uostu dėl galimų civilizuotų išeičių“, – pataria A. Ulčinas.

Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:

Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.

Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Strateginė investuotoja Estijos kapitalo bendrovė „Aviatic MRO“ Šiaulių oro uoste pradėjo 20 mln. eurų vertės orlaivių konversijoms skirto angaro statybas.

• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148