Lietuvos keliautojai nepanikuoja, o organizatoriai padeda ukrainiečiams

Ukrainoje Rusijos pradėtas karas ir Rusijai bei atskiriems asmenims dėl to paskelbtos sankcijos jau veikia turizmo rinką. Tačiau turizmo asociacijų vadovės teigia, kad pokyčiai lietuviams keliautojams bus nedideli.

Daug labiau tai paveiks Rusijos, Ukrainos turistus ir jų pamėgtas poilsio vietas.

Vienas Lietuvos rinkoje dirbantis kelionių organizatorius jau patyrė poveikį dėl pritaikytų sankcijų, tačiau rinkos atstovai įsitikinę, kad poilsio galimybių mūsų šalies piliečiams tai neapribos, nes pasirinkimas išlieka didelis.

„Natūralu, kad keliautojams kyla daug klausimų. Atsakyti į juos ir objektyviai papasakoti, kas vyksta, yra svarbus papildomas kelionių konsultantų darbas. Kol kas viskas vyksta sklandžiai. Atsisakymų vykti į planuotas keliones nėra. O ir priežasčių atsisakyti kelionės, išskyrus tuos regionus, kur oro erdvė uždaryta, šiuo metu taip pat nėra. Tiesa, naujų užsakymų apimtis yra mažesnė nei įprastai tokiu metu. Bet tai natūrali reakcija. Keliautojai stebi, kas vyksta pasaulyje ir laukia, kas bus toliau“, – teigia Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.

Anot jos, lietuviai iš anksto suplanuotų skrydžių neatsisako. Masinio turizmo šalyse (tose, į kurias organizuojami užsakomieji skrydžiai) esminių pokyčių, dėl kurių vertėtų nerimauti keliautojams, pavyzdžiui, susijusių su skrydžiais ar viešbučiais, nėra. Tačiau dėl karo Ukrainoje ir civilinių skrydžių virš jos bei dalies Rusijos nevykdymo kai kurios kelionės gali būti apie 15-20 min. ilgesnės.

Taip pat asociacijos vadovė įspėja, kad šiemet gali keistis kelionių kainos. Pigimo pašnekovė siūlo nesitikėti. Atvirkščiai, kurortuose, kuriuose ir anksčiau buvo nemaža paklausa, kainos šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gali didėti dėl nesaugios situacijos energijos išteklių ir valiutų rinkose bei kitų priežasčių.

Skyrybos su rusišku kapitalu keliautojams nepakenks

„Sankcijos paveikė bendrovę „TUI Baltics“, nes jos akcininkai siejami su Rusija. Svarbu paminėti, kad šis kelionių organizatorius vykdo įsipareigojimus parskraidinti jau išvykusius turistus į Lietuvą bei atsiskaityti su tais, kurie įsigijo keliones vėlesniam laikui. Norintys keliauti turi galimybę rinktis iš plataus kitų organizatorių kelionių sąrašo. Juolab kad „TUI Baltics“ Lietuvoje užima gana nedidelę rinkos dalį“, – tikina Ž. Gavelienė.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė priduria, kad įmonės kapitalo kilmę patiems keliautojams nustatyti gali būti sunku, todėl ji siūlo keliones pirkti iš organizatorių, įkurtų Lietuvoje.

„Vietos kelionių organizatorius prižiūri Lietuvos valstybinės institucijos. Todėl šios bendrovės atitinka visas turizmo įstatymo nuostatas. Jei kelionių organizatorius įkurtas kitoje valstybėje, keliautojų interesų atstovavimas krizinėje situacijoje gali būti gerokai sudėtingesnis ir užtrukti ilgiau”, – sako M. Plepytė-Rainienė.

Lietuviai kelionių neatšaukia

Dalis lietuvių į karą Ukrainoje žvelgia su nerimu ir kelionių planavimą atidėjo. Didelė dalis visuomenės susitelkė savanorystei, pagalbai ukrainiečiams. Visgi, jau įsigytų kelionių žmonės neatšaukia.

„Bendras nerimas juntamas – naujų užsakymų sumažėjo. Žmonės racionaliai vertina situaciją, tačiau panikos nėra. Tie, kas keliones įsigijo anksčiau, jų neatšaukia“, – sako „Novaturo“ grupės generalinis direktorius Vitalij Rakovski.

Pasak įmonės vadovo, reaguodami į Rusijos pradėtą karą žmonės ėmė aktyviau domėtis, kokiame viešbutyje gyvens. Bendra tendencija – vengti rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonių, iš Rusijos atvykstančių turistų pamėgtų viešbučių.

„Bendras patarimas – atkreipti dėmesį, ar kelionių organizatorius neturi ne tik tiesioginių bet ir netiesioginių sąsajų su Rusija, Baltarusija, ar nevykdo ten veiklos. Šie verslai gali susidurti su reikšmingomis veiklos tęstinumo rizikomis“, – aiškina V. Rakovski.

Bendrovė informuoja, kad „Novaturo“ steigėjai, kurie iki šiol yra ir mažumos akcininkai, yra Lietuvos piliečiai. Grupė nevykdo veiklos Rusijos ir Baltarusijos valstybėse. Bendrovės klientų lėšos, gautos už suplanuotas keliones, yra saugios ir apdraustos Europos Sąjungos finansinių institucijų draudimo sutartimis bei garantijomis.

Nukentės Azijos šalys, Turkija ir Egiptas

Kalbėdama apie pasaulinę rinką, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė mini neišvengiamą keliautojų srautų persiskirstymą. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija ir Ukraina – dvi labai didelės išvykstamojo turizmo šalys. Deja, šiuo metu jų situacija kardinaliai pasikeitė. Ukrainoje vykstantis karas ir Rusijos lėktuvams uždaryta Europos oro erdvė bei stabdomi tarptautiniai skrydžiai neišvengiamai neigiamai paveiks ne tik abi kariaujančias valstybes, bet ir tas šalis, į kurias paprastai atostogauti vykdavo ukrainiečiai ir rusai. Šių šalių turizmo sektoriui teks skubiai ieškoti, kuo pakeisti tūkstančius turėjusių atvykti žmonių.

Tokios pačios nuomonės ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė. „Kalbame apie tokį skaičių turistų, kuris gali virsti milžiniškais finansiniais praradimais, nes pritraukti turistų iš naujų rinkų ir įprastomis sąlygomis nėra lengva. O dabar tai ypač sunku“, – sako Ž. Gavelienė.

Plepytė-Rainienė užsimena, kad fiksuojamas itin staigus ir reikšmingas lėktuvų bilietų kainų šuolis tam tikromis kryptimis. Pavyzdžiui, iš Rusijos į Turkiją bei Jungtinius Arabų Emyratus.

Paklausta, kokia padėtis su kelionėmis į Rusiją ir Baltarusiją, ji neslepia, kad iš Lietuvos buvo siūlomos kelionės abiem kryptimis. Tačiau jos nebuvo labai populiarios. O šiuo metu lietuviai, kaip ir daugelis kitų europiečių, į minėtas šalis nebevyksta.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos turizmo sektorius taip pat ieško būdų kaip padėti nuo karo nukentėjusiems asmenims: šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais ir ambasadomis – organizuojamos užstrigusių ukrainiečių kelionės į Baltijos šalis. Vien į Lietuvą iš Madeiros, Egipto, jau atvyko ir dar atvyksta šimtai užsienyje buvusių ukrainiečių, kurie neteko galimybės sugrįžti į tėvynę.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148