Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas

Mėgta ir vertinta Lietuvos didikų, per sovietmetį praradusi populiarumą ir pasitikėjimą, žvėriena vėl grįžta ant lietuvių stalo. Laukinių žvėrių mėsa gerai įsisavinama, tinkama dietinei mitybai, biologiškai vertinga, medžiojant pagal griežtus reikalavimus – gaunama tvariai.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė, daugiau nei dešimtmetį Medžioklėtyros laboratorijoje, taip pat su studentais, medžiotojais dirbanti bei visuomenei viešus seminarus vedanti dr. Jolanta Stankevičiūtė dalijasi žiniomis apie išskirtinę žvėrienos biologinę vertę, sveikatinančias savybes ir patarimais renkantis kokybišką mėsą.

Vertingiausia – išrankiųjų stirnų mėsa

Žvėriena ir jos patiekalai – Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. Anot VDU Žemės ūkio akademijos lektorės dr. J. Stankevičiūtės, retas kitas maisto produktas yra toks biologiškai vertingas kaip laukinių gyvūnų mėsa – neatsitiktinai žvėrienos produktai vadinami delikatesais. „Žvėrieną sudaro daugiau kaip 20 procentų vertingų, pilnavertei žmogaus mitybai reikalingų baltymų, iki 3 procentų riebalų, ji turi vitaminų ir mineralų, todėl gali būti rekomenduojama įvairių rūšių dietinei mitybai. Žmogui užtenka suvartoti apie 100 gramų žvėrienos, kad būtų patenkinama nepakeičiamų amino rūgščių paros norma“, – apie išskirtines žvėrienos savybes pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Norintiems savo racioną papildyti normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai būtinomis amino rūgštimis, mokslininkė pataria atkreipti dėmesį į maistingą stirnieną. „Pagal amino rūgščių kiekį pačia vertingiausia laikoma stirnos mėsa. Stirnos labai išrankios maistui, jų racioną sudaro didžiausias skaičius skirtingų augalų rūšių, todėl ši mėsa ypatingai naudinga. Vertinant amino rūgščių balansą, briediena ir elniena yra taip pat išskirtinai aukštos biologinės vertės produktai. Šių gyvūnų mėsos įsisavinimo koeficientai siekia 0,88 balo, kai aukščiausias galimas koeficientas – 1 balas. Ieškančius liesiausios mėsos gali nudžiuginti briediena, sudaryta beveik vien iš raumenyno, riebalų – tik apie 1 procentas“, – žiniomis dalijasi mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Laukinių gyvūnų mėsa – natūraliausia ir gaunama tvariai

Laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsa – visiškai natūralus ir tvariai gaunamas produktas. Anot mokslininkės, laukiniai gyvūnai natūralioje gamtoje maitinasi pagal natūralius poreikius, jų mitybos biologinės atliekos tampa tolesnio gamtos ciklo dalimi. Vertinant iš vartotojų poreikių pusės, svarbu ir tai, kad laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsoje, lyginant su naminiais gyvuliais, nėra medikamentų likučių, hormoninių preparatų. Laukiniai gyvūnai medžiojami laikantis tvarumo principų – populiacijų reguliavimo taisyklių, taip, kad vienos rūšies žvėrių gausa nenustelbtų kitų rūšių. „Lietuvoje galioja griežtos medžioklės taisyklės ir stambūs kanopinai žvėrys, tokie kaip taurieji elniai ir briedžiai medžiojami tik pagal licencijas, išduodamas atsižvelgiant į žvėrių apskaitų duomenis, todėl jų populiacijoms negresia permedžiojimas“, – pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Parduodama aptvaruose auginta žvėriena

Laisvėje gyvenančių gyvūnų medžioklės sezonas ribotas, nes siekiant išsaugoti laukinių žvėrių populiaciją nustatyti griežti medžioklės sezono pradžios ir pabaigos terminai. Rinkoje esantį pastovaus žvėrienos tiekimo poreikį tenkina aptvaruose augusių laukinių gyvūnų mėsa. Anot mokslininkės, pagal fizines-chemines, technologines ir juslines savybes ji mažai skiriasi nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, be to, aptvaruose augintos žvėrienos galima įsigyti ištisus metus. Lietuvos ūkiuose laukinių gyvūnų skaičius didėja, aptvaruose ganosi daugiau kaip 10 tūkstančių danielių, 7,5 tūkstančių tauriųjų elnių ir kitų žvėrių. Žvėrienos pasiūla dar nedidelė, tai vis dar nišinis produktas.

„Pagal galiojančią tvarką aptvaruose auginami gyvūnai traktuojami kaip naminiai ir jų mėsos tvarkymą reglamentuoja naminių gyvulių mėsos tvarkymą ir pardavimą reglamentuojantys standartai. Aptvaruose laikomiems gyvūnams nėra medžioklės sezono ribojimų, jie gali būti medžiojami bet kuriuo metų laiku. Todėl žvėrienos patiekalus siūlančiuose restoranuose dažniausiai galime tikėtis suvalgyti iš aptvaruose užaugintų žvėrių mėsos paruoštą kepsnį“, – atskleidžia lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Brandinta mėsa – geriau įsisavinama

Patiems renkantis žvėrieną kepsniui, mokslininkė siūlo rinktis brandintą mėsą: „Moksliškai įrodyta, kad tinkamai brandinant mėsą, susidaro daugiau kaip 500 cheminių junginių, teigiamai veikiančių mėsos savybes, ypatingai – švelnumą ir aromatą. Subrendusi mėsa minkštesnė, sultingesnė, aromatingesnė, geriau įsisavinama žmogaus organizmo nei nesubrendusi“.

Norintiems atskirti šviežią žvėrieną nuo brandintos, mokslininkė siūlo vadovautis dviem svarbiais požymiais. „Pirmiausia galima įvertinti spalvą. Ryškiai raudona žvėrienos spalva palieka šviežumo įspūdį, bet tai nebrandinta, todėl sunkiau kramtoma, kietesnė mėsa, iš kurios ruošiant patiekalus gaunami didesni mėsos sulčių – mineralinių medžiagų – nuostoliai. Subrendusi žvėriena būna nuo tamsiai raudonos iki juodai raudonos spalvos. Antras svarbus požymis – konsistencija. Lengvai spustelėjus brandintos žvėrienos raumenų paviršių pasilieka matoma duobutė, kuri tik iš lėto išsilygina ir dingsta“, – praktiškais patarimais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Mėsos kokybė priklauso ir nuo šūvio taiklumo

Anot žvėrienos kokybės ekspertės lekt. dr. J. Stankevičiūtės, mėsos kokybę lemia ne vienas faktorius, o jų visuma: „Didelę reikšmę turi gyvūno sveikatos būklė, šūvio pataikymo vieta ir medžioklės būdas, sumedžioto gyvūno transportavimo sąlygos ir mėsos tvarkymo bei produktų ruošimo higienos taisyklių laikymasis, svarbūs mėsos atvėsinimo ir brandinimo etapai. Žvėrienos gavimas ir tvarkymas reikalauja specialių žinių ir atsakomybės.“ VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. J. Stankevičiūtė prieš ruošiant žvėrieną pataria pasidomėti prieskoniais bei receptais, o patiekalui renkantis mėsą prisiminti, kad kokybiška žvėriena – liesa, intensyvios tamsiai raudonos spalvos, vos juntamo, malonaus aromato. Išimtis tik – vėlyvą rudenį sumedžiotų, gerai įmitusių šernų mėsa – ji gali būti su matomu riebalų sluoksniu.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148