Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas

Mėgta ir vertinta Lietuvos didikų, per sovietmetį praradusi populiarumą ir pasitikėjimą, žvėriena vėl grįžta ant lietuvių stalo. Laukinių žvėrių mėsa gerai įsisavinama, tinkama dietinei mitybai, biologiškai vertinga, medžiojant pagal griežtus reikalavimus – gaunama tvariai.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė, daugiau nei dešimtmetį Medžioklėtyros laboratorijoje, taip pat su studentais, medžiotojais dirbanti bei visuomenei viešus seminarus vedanti dr. Jolanta Stankevičiūtė dalijasi žiniomis apie išskirtinę žvėrienos biologinę vertę, sveikatinančias savybes ir patarimais renkantis kokybišką mėsą.

Vertingiausia – išrankiųjų stirnų mėsa

Žvėriena ir jos patiekalai – Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. Anot VDU Žemės ūkio akademijos lektorės dr. J. Stankevičiūtės, retas kitas maisto produktas yra toks biologiškai vertingas kaip laukinių gyvūnų mėsa – neatsitiktinai žvėrienos produktai vadinami delikatesais. „Žvėrieną sudaro daugiau kaip 20 procentų vertingų, pilnavertei žmogaus mitybai reikalingų baltymų, iki 3 procentų riebalų, ji turi vitaminų ir mineralų, todėl gali būti rekomenduojama įvairių rūšių dietinei mitybai. Žmogui užtenka suvartoti apie 100 gramų žvėrienos, kad būtų patenkinama nepakeičiamų amino rūgščių paros norma“, – apie išskirtines žvėrienos savybes pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Norintiems savo racioną papildyti normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai būtinomis amino rūgštimis, mokslininkė pataria atkreipti dėmesį į maistingą stirnieną. „Pagal amino rūgščių kiekį pačia vertingiausia laikoma stirnos mėsa. Stirnos labai išrankios maistui, jų racioną sudaro didžiausias skaičius skirtingų augalų rūšių, todėl ši mėsa ypatingai naudinga. Vertinant amino rūgščių balansą, briediena ir elniena yra taip pat išskirtinai aukštos biologinės vertės produktai. Šių gyvūnų mėsos įsisavinimo koeficientai siekia 0,88 balo, kai aukščiausias galimas koeficientas – 1 balas. Ieškančius liesiausios mėsos gali nudžiuginti briediena, sudaryta beveik vien iš raumenyno, riebalų – tik apie 1 procentas“, – žiniomis dalijasi mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Laukinių gyvūnų mėsa – natūraliausia ir gaunama tvariai

Laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsa – visiškai natūralus ir tvariai gaunamas produktas. Anot mokslininkės, laukiniai gyvūnai natūralioje gamtoje maitinasi pagal natūralius poreikius, jų mitybos biologinės atliekos tampa tolesnio gamtos ciklo dalimi. Vertinant iš vartotojų poreikių pusės, svarbu ir tai, kad laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsoje, lyginant su naminiais gyvuliais, nėra medikamentų likučių, hormoninių preparatų. Laukiniai gyvūnai medžiojami laikantis tvarumo principų – populiacijų reguliavimo taisyklių, taip, kad vienos rūšies žvėrių gausa nenustelbtų kitų rūšių. „Lietuvoje galioja griežtos medžioklės taisyklės ir stambūs kanopinai žvėrys, tokie kaip taurieji elniai ir briedžiai medžiojami tik pagal licencijas, išduodamas atsižvelgiant į žvėrių apskaitų duomenis, todėl jų populiacijoms negresia permedžiojimas“, – pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Parduodama aptvaruose auginta žvėriena

Laisvėje gyvenančių gyvūnų medžioklės sezonas ribotas, nes siekiant išsaugoti laukinių žvėrių populiaciją nustatyti griežti medžioklės sezono pradžios ir pabaigos terminai. Rinkoje esantį pastovaus žvėrienos tiekimo poreikį tenkina aptvaruose augusių laukinių gyvūnų mėsa. Anot mokslininkės, pagal fizines-chemines, technologines ir juslines savybes ji mažai skiriasi nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, be to, aptvaruose augintos žvėrienos galima įsigyti ištisus metus. Lietuvos ūkiuose laukinių gyvūnų skaičius didėja, aptvaruose ganosi daugiau kaip 10 tūkstančių danielių, 7,5 tūkstančių tauriųjų elnių ir kitų žvėrių. Žvėrienos pasiūla dar nedidelė, tai vis dar nišinis produktas.

„Pagal galiojančią tvarką aptvaruose auginami gyvūnai traktuojami kaip naminiai ir jų mėsos tvarkymą reglamentuoja naminių gyvulių mėsos tvarkymą ir pardavimą reglamentuojantys standartai. Aptvaruose laikomiems gyvūnams nėra medžioklės sezono ribojimų, jie gali būti medžiojami bet kuriuo metų laiku. Todėl žvėrienos patiekalus siūlančiuose restoranuose dažniausiai galime tikėtis suvalgyti iš aptvaruose užaugintų žvėrių mėsos paruoštą kepsnį“, – atskleidžia lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Brandinta mėsa – geriau įsisavinama

Patiems renkantis žvėrieną kepsniui, mokslininkė siūlo rinktis brandintą mėsą: „Moksliškai įrodyta, kad tinkamai brandinant mėsą, susidaro daugiau kaip 500 cheminių junginių, teigiamai veikiančių mėsos savybes, ypatingai – švelnumą ir aromatą. Subrendusi mėsa minkštesnė, sultingesnė, aromatingesnė, geriau įsisavinama žmogaus organizmo nei nesubrendusi“.

Norintiems atskirti šviežią žvėrieną nuo brandintos, mokslininkė siūlo vadovautis dviem svarbiais požymiais. „Pirmiausia galima įvertinti spalvą. Ryškiai raudona žvėrienos spalva palieka šviežumo įspūdį, bet tai nebrandinta, todėl sunkiau kramtoma, kietesnė mėsa, iš kurios ruošiant patiekalus gaunami didesni mėsos sulčių – mineralinių medžiagų – nuostoliai. Subrendusi žvėriena būna nuo tamsiai raudonos iki juodai raudonos spalvos. Antras svarbus požymis – konsistencija. Lengvai spustelėjus brandintos žvėrienos raumenų paviršių pasilieka matoma duobutė, kuri tik iš lėto išsilygina ir dingsta“, – praktiškais patarimais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Mėsos kokybė priklauso ir nuo šūvio taiklumo

Anot žvėrienos kokybės ekspertės lekt. dr. J. Stankevičiūtės, mėsos kokybę lemia ne vienas faktorius, o jų visuma: „Didelę reikšmę turi gyvūno sveikatos būklė, šūvio pataikymo vieta ir medžioklės būdas, sumedžioto gyvūno transportavimo sąlygos ir mėsos tvarkymo bei produktų ruošimo higienos taisyklių laikymasis, svarbūs mėsos atvėsinimo ir brandinimo etapai. Žvėrienos gavimas ir tvarkymas reikalauja specialių žinių ir atsakomybės.“ VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. J. Stankevičiūtė prieš ruošiant žvėrieną pataria pasidomėti prieskoniais bei receptais, o patiekalui renkantis mėsą prisiminti, kad kokybiška žvėriena – liesa, intensyvios tamsiai raudonos spalvos, vos juntamo, malonaus aromato. Išimtis tik – vėlyvą rudenį sumedžiotų, gerai įmitusių šernų mėsa – ji gali būti su matomu riebalų sluoksniu.

• Danguje – dronai: kada jų skrydžiai tampa pažeidimu.
• Moters diena IT rinkoje: kaip pažaboti diskriminaciją?
• Susipažinkite su moterimis, užkariavusiomis technologijų pasaulį: 8 žaidėjos.
• 5 patarimai, padėsiantys paspartinti būsto paskolos išdavimo procesą.
• Nuo meilės iki neapykantos: automobilius niokoja ir iš keršto, ir iš pavydo.
• Ką reikia žinoti apie daiginimą: kaip pasirinkti sėklas ir išauginti daigus.
• Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
• „Sodra“: moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo.
• Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
• Euronews ruošiasi atleisti beveik 200 darbuotojų.
• „Mantinga“ technologas: kai kuriems bandelių receptams gali prireikti ir 10 metų.
• Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis šiltnamio derlius.
• Šiltnamio enciklopedija: patarimai, kaip tinkamai pasiruošti šiltajam sezonui.
• Savaitgalį gaminsite žuvį? Patarimai, kaip išsirinkti tikrai šviežią.
• Keliautojų tyrimas: kelionės pasirinkimą lemia tinkama atostogų data ir trukmė.
• Išmaniųjų įrenginių naujovės: dirbtinis intelektas padės taupyti.
• Dirbtinio intelekto lenktynės: kodėl Europa atsilieka?
• Ar greitai mūsų pinigus valdys dirbtinis intelektas?
• Pieno gamintojams reikia pagalbos čia ir dabar.
• Sutrumpinta darbo diena auginantiems vaikus iki 3 metų ir kiti pakeitimai.
• Vaikų nuotraukų kėlimas į internetą: pavojingiau, nei manote.
• Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?
• Masinės avarijos: kada pildyti deklaraciją, o kada laukti policijos?
• 5G ir DI ima dirbti kartu: ar pagaliau galėsime iš anksto žinoti kur suklupsime.
• Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
• Kaip apsaugoti vaikus internete – atsakymą tėvams siūlo išmanus sprendimas.
• Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
• Automobilių kainos koreguoja planus: saugumas ir tvarumas ne prioritetas.
• Kaip apsaugoti automobilio stiklą nuo sudužimo ir ką daryti, jei nepavyko.
• Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos.
• Dar šiemet veiklą pradės du nauji valstybės duomenų centrai.
• Į ką atkreipti dėmesį lyginant skirtingų bankų būsto paskolų pasiūlymus.
• 4 lengvi būdai stresui mažinti: padės išvengti daugybės sveikatos problemų.
• Virtuvė, kurioje viskas „po ranka“: 10 įrankių, kuriuos būtina turėti namuose.
• Atraskite mažai tyrinėtą ir unikalią Kalabriją – įsimylėsite iš pirmo žvilgsnio.
• Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
• Nuosava saulės elektrinė – kada įsirengti, kad ji neštų didžiausią naudą?
• Nuotolinis darbas turi daug pranašumų, bet ar ilgainiui nepakenks?
• Kuo dirbtinis intelektas gali būti naudingas investuotojui?
• Didžiųjų socialinių tinklų algoritmai: kas lemia tai, ką matote savo paskyrose?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138