Stato tiltus iš netradicinės medžiagos – ji geresnė nei betonas?

Didžiausi pasaulio tiltai sveria tūkstančius tonų. Tačiau tai nieko nestebina – juk jie privalo atlaikyti didžiulę apkrovą. Daugiau klausimų ir nuostabos kelia visame pasaulyje statomi tiltai iš makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą.

Ateityje makaronai pakeis betoną?

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento dr. Ronaldo Jakubovskio, maži statiniai, pastatyti iš makaronų, elgiasi panašiai, kaip pilno mastelio statiniai iš konstrukcinio plieno. Maketai iš makaronų kartais naudojami net ir seisminiuose pastatų maketų bandymuose.

„Būtent todėl kartu su žaidybiniu elementu atsiranda ir dalis tikrovės – nuo apkrovos tiltai iš makaronų deformuojasi ir lūžta panašiai, kaip tikro mastelio tiltai iš plieno“, – pasakoja R. Jakubovskis.

Jis taip pat pabrėžia, kad nors makaronai ir naudojami atliekant įvairius bandymus, naudingai pritaikomi kuriant modelius, tačiau statybinių medžiagų jie nepakeis.

„Šiuo metu Lietuvos čempionatų rekordas – 567,2 kg sveriantis tiltas iš makaronų, kuris buvo pastatytas 2019 m. Toks rezultatas nedaug atsilieka nuo pasaulinio rekordo, kai iš makaronų pastatytas tiltas svėrė 666.3 kg“, – teigia renginio organizatorius.

Idėja statyti tiltus iš makaronų gimė daugiau nei prieš dešimtmetį

VILNIUS TECH jau daugiau nei dešimt metų vyksta Lietuvos čempionatas „Makaronų tiltai 2022”, kurio organizatoriai – Statybos fakulteto (SF) atstovai. Jo metu atliekami demonstraciniai dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą. Pasak vieno iš renginio organizatorių R. Jakubovskio, pirmieji renginiai buvo skirti tik studentams.

„Iš pradžių jame dalyvaudavo tik VILNIUS TECH studentai. Vėliau tarp dalyvių būdavo ir studentų iš kitų Lietuvos universitetų, todėl renginys tapo Lietuvos čempionatu. Prieš kelerius metus čempionate dalyvavo ir komanda iš Rygos technikos universiteto“, – pastebi VILNIUS TECH docentas.

Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais su studentais varžosi ir moksleivių komandos iš įvairių Lietuvos mokyklų ir stengiasi pagerinti Lietuvos rekordą.

Kaip pastatyti kuo tvirtesnį tiltą?

„Makaronų tiltai 2022” organizatorius teigia, kad čempionato taisyklės itin paprastos. Pirmoji ir pagrindinė – tiltas turi būti pastatytas tik iš makaronų ir klijų. Antroji – tiltas turi perdengti 1 m tarpatramį.

„Dar vienas svarbus momentas – tiltas, pastatytas iš makaronų, turi būti lengvesnis nei 1 kg. Čempionatą laimi komanda, kurios pastatytas tiltas atlaiko didžiausią apkrovą“, – apie taisykles pasakoja R. Jakubovskis.

Čempionato dalyviai statydami tiltą gali naudoti tik makaronus ir pasirinktos rūšies klijus. Tiesa, pastarųjų tipas dažniausiai išlieka komandų komercine paslaptimi, kuri, neretu atveju, padeda nugalėti.

„Kitas svarbus dalykas – statant tiltą reikia būti itin tiksliems ir kruopštiems. Net ir neatliekant jokių skaičiavimų galima pastatyti tiltus, atlaikančius šimtus kilogramų apkrovos. Geriausios komandos pasitelkia ir skaitinį modeliavimą bei atskirų makaronų rūšių mechaninius bandymus“, – dėmesį atkreipia renginio organizatorius.

„Makaronų tiltai 2022” – kas pasirodė geriausiai?

Gegužės 20 d. VILNIUS TECH vyko „Makaronų tiltai 2022” finalas, kuriame varžėsi 11 komandų iš Šiaulių, Klaipėdos, Troškūnų, Vievio, Kupiškio miestų mokyklų, VILNIUS TECH universiteto bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos.

Pirmąją vietą užėmė komanda iš Vievio gimnazijos „Vievio tiltai“, kurios 881 g svėręs tiltas atlaikė 196,7 kg apkrovą. Komanda „Garažas“ iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos užėmė antrąją vietą. Jos pastatytas tiltas atlaikė 49,3 kg apkrovą. Trečioji vieta atiteko Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos komandai „Linksmučiai“, kurios konstrukcija atlaikė 28,8 kg apkrovą.

Prizines vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos čempionato rėmėjų PST, „Kauno tiltai“, „KG Construction“ bei VILNIUS TECH Statybinių Medžiagų instituto įsteigtais prizais. Šiais metais prizinį fondą sudarė 3 tūkst. eurų.

• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148