Tėtis IT ekspertas atskleidė, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu internete

Internetu naudojasi beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau tik maždaug kas antras turi vidutinio lygio skaitmeninius įgūdžius, rodo Europos Komisijos duomenys. Nors pandemija pastūmėjo situaciją į gerąją pusę, dažnu atveju, vaikai ir paaugliai apie technologijas nusimano geriau nei tėvai.

Kaip tokiais atvejais užtikrinti atžalų saugumą naudojantis internetu, kaip juos apsaugoti nuo žalingo turinio?

Trečiadienį paminėjus Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir artėjant pirmajam birželio sekmadieniui, Tėvo dienai, dviejų mažamečių vaikų tėtis, „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis dalinasi asmenine patirtimi, kaip jis rūpinasi savo vaikų saugumu virtualioje erdvėje ir patarimais kitiems tėvams.

„Šiuolaikiniai vaikai nuo mažų dienų auga kartu su technologijomis, internetu ir tai turi tiek grėsmių, tiek naudos. Kaip bebūtų, galiausiai jie užaugs ir jiems bus prieinamos visos interneto platybės bei pavojai, tačiau kol tai nenutiko, vertėtų riboti tiek su technologijomis praleidžiamą laiką, tiek programėles ar kitą turinį. Svarbiausia su vaiku kalbėtis ir jam suprantamai paaiškinti, dėl ko draudžiate vienus ar kitus dalykus, kokios yra grėsmės“, – sako T. Stamulis.

Ribas nubrėžti būtina

IT ekspertas savo 5 ir 7 metų amžiaus vaikus moko, kaip teisingai naudotis telefonu ar kompiuteriu, kad šie „prisijaukintų“ technologijas. Tiesa, kol kas jie dažniausiai žiūri filmukus, žaidžia žaidimus ar sprendžia užduotis. Taigi daugiau diskusijų šeimoje kyla dėl praleidžiamo laiko, o ne internete randamo pavojingo turinio ar bendravimo socialiniuose tinkluose.

Prie ekranų praleidžiamas laikas T. Stamulio šeimoje yra ribojamas: su vaikais yra aiškiai sutartos valandos, kada jie gali naudotis telefonu ar kompiuteriu, o kada juos metas padėti į šalį.

„Stengiamės laikytis visų sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas vaikams nepadarytų žalos. Tuo pasirūpinti gali padėti įvairi programinė įranga, pavyzdžiui, „Google Family link“, „ESET Parental Control“, „Family time“ ir kt. Šios programėlės leidžia ne tik nustatyti laiką, nuo kada iki kada įrenginiais galima naudotis, bet ir valdyti prieigas prie interneto turinio, programėlių diegimą ir panašiai“, – pastebi T. Stamulis.

Visgi net pačios geriausios programėlės nepadės, jei patys tėvai rodys blogą pavyzdį, be saiko naršydami internete, neskirdami dėmesio vaikams.

Pataria stebėti, bet ne sekti

Neretai tėvai duoda telefoną savo atžaloms vien tam, kad šie jiems netrukdytų. „Neketinu moralizuoti, gerai tai ar blogai, tačiau atkreipiu dėmesį, dažnai tėtis ar mama duoda savo telefoną, kuriame nėra jokios kontrolės, ribojimų ir vaikas – tyčia ar netyčia – gali pasiekti bet kokį turinį. Todėl nereikėtų stebėtis, jei telefone atsiras kenksminga programėlė, virusas, reklaminiai pranešimai, dings informacija ar bus atsiskaityta susieta kortele ar telefono sąskaita“, – sako IT ekspertas.

Jis rekomenduoja vaikams parūpinti asmeninį įrenginį ir į jį iš anksto įdiegti kontrolės priemonę, kuri leistų riboti tiek naudojimosi laiką, tiek pasiekiamą turinį. Taip pat jame reikėtų uždrausti programėlių diegimą be tėvų patvirtinimo – taip būsite tikri, kad vaikas neįdiegs kenksmingos programėlės, renkančios perteklinius duomenis, be jūsų žinios filmuojančios ar įrašinėjančios garsą ir pan.

T. Stamulis atkreipia dėmesį, kad kuo vaikai vyresni, tuo didesnių problemų gali sukelti jiems taikomi ribojimai ar pernelyg didelė kontrolė. Todėl būtina nuo mažų dienų su vaikais kalbėtis, juos šviesti ir pasakoti, kas yra gerai, o kas ne; ką galima daryti su telefonu ir ko ne.

„Jei matote, kad vaikas supranta apie pavojus, tam tikrų draudimų galite atsisakyti. Tačiau vertėtų pasilikti stebėjimo galimybę, su vaiku aiškiai sutariant, kad ji reikalinga dėl jų saugumo. Ir patys tėvai turėtų suprasti, kad stebėjimas neturėtų būti lygus sekimui ar šnipinėjimui, antraip rizikuojate sugriauti santykius su vaikais“, – sako T. Stamulis.

Vaikus moko ir interneto, ir įrenginių higienos

Internete apstu įvairiausių pavojų – nuo žalingo turinio, kuris gali traumuoti vaikus, patyčių ir priekabiavimo, iki elgseną sekančių ar duomenis vagiančių programėlių, virusų. Vieno universalaus atsakymo ar sprendimo, kaip nuo viso to apsaugoti savo vaikus, nėra. Pats T. Stamulis savo vaikus nuo mažumės auklėja bei padeda suprasti, kas yra nesaugu ir kaip reikėtų elgtis saugiai.

„Kadangi mano vaikai yra pakankamai maži, visų saugumo gudrybių dar neišmokysi. Tačiau tikrai pamokome, kaip reikia elgtis, kokius filmukus žiūrėti, kas yra naudinga ir panašiai. Kartais vaikai nesupranta, kodėl neturi tam tikrų programėlių (pvz., „TikTok“), bet, paaiškinus priežastį, diskusijų nekyla. Taip pat kontroliuojame programėlių diegimą, tad kai vaikai nori parsisiųsti naują žaidimą ar kitą programėlę, pirmiausia galiu įvertinti jos patikimumą ir naudą. Taip pat vaikus mokome laiku atnaujinti operacinę sistemą, programėles, pašalinti nebenaudojamas programėles“, – vardija T. Stamulis.

Jis pataria kalbantis su vaikais pasitelkti realaus pasaulio analogijas. Pavyzdžiui, jei gatvėje nekalbame su nepažįstamais žmonėmis, tai ir internete nederėtų to daryti ar tuo labiau priimti jų į draugus. Jei mokykloje vaikai nesikeikia ir nesityčioja iš klasės draugų, tai ir internete nederėtų – nesvarbu, kad čia galima „pasislėpti“ po slapyvardžiu.

Kita vertus, ir patys tėvai turėtų pagalvoti, kokį turinį kelia į internetą ir ar jis nepadarys jums patiems ar jūsų vaikams meškos paslaugos ateityje. „Suprantu tėvų norą pasidžiaugti vaikais socialiniuose tinkluose, pramogų portaluose, tačiau prieš keldami nuotrauką, vaizdo įrašą ar rašydami komentarą, pagalvokite, ar tai neturės pasekmių“, – atkreipia dėmesį „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas.

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148