Sandorių grynaisiais apribojimai – ką svarbu žinoti nuo lapkričio?

Besibaigiant pavasario sesijai Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo sandorius grynaisiais, nuo lapkričio jie negalės viršyti 5 tūkst. eurų, didesnės sumos privalės būti atliekamos bankiniu pavedimu.

Nors kol kas sprendimas kelia sumaištį, „TGS Baltic“ teisininkai komentuoja, ką svarbu žinoti artėjant lapkričiui.

Kaip paaiškina „TGS Baltic“ teisininkė Rimantė Varapnickė, įsigaliojus pokyčiams atsiskaitymai (mokėjimai pagal sandorius, įskaitant pagal išrašytas sąskaitas faktūras) galės būti atliekami grynaisiais pinigais, tik tada, kai jie neviršys 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šis ribojimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Galios ir sandoriams dalimis

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad ribojimas taikomas tiek atsiskaitymams iš karto, tiek dalimis. „Susitarus dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo vienu metu (pavyzdžiui, dėl prekių įsigijimo ir jų pristatymo), tai įvardijama kaip sudarytas vienas sandoris.

Vis dėlto, teisės aktai nedraudžia dėl skirtingų prekių įsigijimo ar paslaugų teikimo susitarti sudarant atskirus sandorius, tačiau svarbu, kad tokio skaidymo tikslas nebūtų siekis išvengti ribojimų atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Pavyzdžiui, jeigu iki lapkričio 1 d. bendrovė visais atvejais sudarydavo vieną sandorį dėl prekių pardavimo ir pristatymo, o po lapkričio 1 d. jau sudaro atskirus sandorius, pagal kuriuos atsiskaitoma grynaisiais, tikėtina, jog bus sudėtinga įrodyti, kad sandoriai skaidomi neturint tikslo apeiti įsigaliojusius atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus“, – paaiškina teisininkė.

Pereinamasis laikotarpis

Iki lapkričio likus kelioms dienoms, teisininkė ramina, kad tuo atveju, kai sandoriai bus sudaryti iki lapkričio 1 d., bet nepradėti ar pradėti, bet nebaigti, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, galės būti baigiami pagal iki lapkričio 1 d. galiojusias teisės normas, todėl bus galima atsiskaityti grynaisiais net ir tuo atveju, jei suma viršija 5 tūkst. eurų.

Vis dėlto sutarus dėl sandorių, sudarytų iki lapkričio 1 d., pakeitimų (pavyzdžiui, pratęsiant sandorio galiojimo terminą), jie bus vertinamas kaip nauji sandoriai ir jiems bus taikomi ribojimai dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.

Metas pasiruošti

„Vis dar yra laiko supažindinti su ribojimais darbuotojus, įdiegti pakeitimus programinėje įrangoje, kasos aparatuose, ypač grynuosius priimančiuose automatiniuose įrenginiuose, pasikeisti vidines tvarkas įmonėse“, – primena „TGS Baltic“ mokesčių partneris Marijus Kriščiūnas.

Nepaisantiems įsigaliojančių ribojimų grės piniginės baudos. „Įstatymai numato baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų. Atsiskaičius grynais virš 7,5 tūkst. eurų ar pakartotinai, numatytos dar didesnės baudos“, – įspėja M. Kriščiūnas.

Spragų lieka?

Įgyvendinant šį sprendimą, bus taikomos ir tam tikros išimtys. Kaip paaiškina teisininkė, atsiskaityti grynaisiais sudarant ir didesnės vertės sandorius bus galima, jeigu tarpusavio atsiskaitymai (mokėjimai pagal sandorį) negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant (pavyzdžiui, sutrikęs mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje, Smart-ID, m. parašo sutrikimai, interneto ar mobilaus ryšio sutrikimai, viena iš sandorio šalių neturi sąskaitos).

„Kiek griežtai tokius atvejus vertins Valstybinė mokesčių inspekcija pamatysime tik įsigaliojus įstatymui, tačiau erdvės apeiti reguliavimą teisinantis, kad mokėjimo negrynaisiais atlikti nepavyko dėl, pavyzdžiui, ryšio sutrikimų, lieka. Vis dėlto, tikimasi, kad įsigaliojus atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimams, tai visų pirma turės atgrasomąjį poveikį ir sudarys prielaidas finansinių operacijų skaidrumui bei mažins galimybes vengti mokestinių prievolių“, – šešėlio mažinimo priemonę komentuoja R. Varapnickė.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148