Tvarkyti stogą reikia dabar - kai šviečia saulė

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis", visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu. Ji paragino naudotis tokia palankia aplinka ir vykdyti reformas: „kai saulė šviečia, reikia tuo naudotis ir tvarkyti stogą".

Ar pasirengusi Lietuva, pasinaudodama esama situacija, taip pat imtis esminių struktūrinių reformų?

Šiais metais valdžios laukia testas, kuris parodys jos pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Kodėl būtent šiemet? Nes 2018-ieji yra paskutiniai, kai dar galime priimti esminius sprendimus ir įgyvendinti struktūrines reformas. Kitąmet stiprių pokyčių, darančių įtaką rinkėjų nuotaikoms, tikrai niekas nenorės, nes lauks savivaldybių, prezidento ir Europos parlamento rinkimai.

Turime susitelkti ir pradėti veikti. Būtina įgyvendinti esminius sisteminius pokyčius, garantuojančius tvarų valstybės augimą 10-15 metų perspektyvoje:

Mokesčių reforma. Mokestinės reformos metmenis reikia pradėti formuoti nuo tikslų, ką ir kaip mes norime pakeisti, kad būtų užtikrintas tvarus valstybės vystymasis ilgalaikiam laikotarpiui (10-15 m. perspektyva). Mokestinė reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį. Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme. Mokestinė reforma turi paskatinti dalį žmonių imtis savo verslo - ji turi tapti paskata žmogui veikti ir elgtis ekonomiškai naudingiau sau. Ji turi sąlygoti žmonių mokestinę elgseną.

Mokesčių reforma turi sudaryti sąlygas mažinti gyventojų pajamų nelygybę mokestinėmis priemonėmis, socialinės ir darbo politikos pokyčiais, įtvirtinti verslo apmokestinimo skaidrumą ir paprastumą, sudarant mokestines galimybes verslo plėtrai ir technologiniam atnaujinimui.

Svarbu skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir regioninę plėtrą bei skirstyti mokesčius taip, kad didesnė dalis jų atitektų savivaldai, nes tik taip bus sukurtos ekonominės paskatos regionų ekonominei plėtrai.

Mokesčių tarifų pertvarka turi didinti darbo apmokestinimo progresyvumą bei kitų mokesčių tarifų skaidrumą ir pagrįstumą, sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Užtikrinti abejotinų mokesčių lengvatų panaikinimą, geresnį PVM surinkimą, išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, išspręsti transporto priemonių aplinkosauginio mokesčio klausimus.

Tai būtų dideli pokyčiai. Būtų daug nepatenkintų, reiktų laiko prisitaikyti, bet jų nauda ilguoju periodu būtų milžiniška.

Pensijų reforma. Mokesčių reforma negali būti svarstoma atskirai nuo pensijų sistemos pertvarkos. Kalbėdami apie ateities pensijų sprendimus, turime kalbėti apie ilgalaikius sprendimus ir atsižvelgti į demografinę situaciją. Šiandien turime didžiausią priešpensijinio amžiaus grupę žmonių - apie 225 tūkst., kurie nuo 2023 m. išeis į pensiją. Antroji pensininkų banga - 200 tūkst. žmonių, po jų seks dar 170 tūkst. Akivaizdu, kad mažės mokančiųjų mokesčius grupė ir didės gaunančių pensijas grupė, todėl turime skubiai sukurti schemą, kaip ateityje užtikrinsime pensijų sistemos tvarumą.

Kaip ir kalbant apie mokesčius, čia irgi reikia kalbėti apie esminį dalyką: kaip padidinti pinigų kiekį? Kol kas kalbama tik apie pinigų perstumdymą tarp eilučių, bet nuo to pinigų kiekis juk nedidėja. Turime didelį dėmesį skirti investicijoms, nes jos užtikrina įplaukas. Reikia galvoti kaip padidinti dirbančiųjų skaičių ir kaip padidinti valstybės ekonominį pyragą - investicijos, atlyginimų didinimas, ėjimas iš šešėlio.

Švietimo reforma. Neturime apsiriboti tik permainomis universitetuose, manau, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokyklai. Šiandien neturime mokytojų rengimo sistemos, neturime garantijų paketo mokytojams (socialinės garantijos, būstas regionuose, atlyginimai, kvalifikacijos kėlimas ir t.t.), kad užtikrintume pačių geriausių žmonių atėjimą į mokyklas. Iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc. Valstybė turi investuoti į naujų žmonių parengimą ir pritraukimą, nes jie kuria Lietuvos ateitį. Laiko diskusijoms jau seniai nebeturime, po 3-5 metų nebeturėsime naujos mokytojų kartos, nes įsivėlę į ilgas diskusijas ir politinius debatus pamiršome patį mokytoją ir mokyklą.

Sveikatos sistemos reforma. Labai didelis praėjusių metų pasiekimas - pačių gydytojų pradėta diskusija apie būtinybę keisti nekokybišką sveikatos sistemą. Dabartinė sveikatos sistema yra netvari ir būtina aiški, skaidri ir efektyvi nauja sistema. Turime keisti požiūrį į medicinos darbuotojus, sutvarkyti jų apmokėjimo sistemą, kuri sustabdytų masinę jų emigraciją.

Būtina peržiūrėti gydymo įstaigų investicijų programas, nes dabartinės investicijos į diagnostikos techniką nėra grindžiamos kaštų ir naudos analize. Mes norime kiekvienoje ligoninėje turėti pačią moderniausią diagnostikos ir sveikatos priežiūros įrangą, neatsižvelgdami į jos išlaikymo kaštus ir mažą panaudojimo koeficientą. Todėl būtina labai gerai subalansuoti investicijas jau ne ligoninės ar miesto, bet respublikos mastu.

Turi būti sukurtas optimalus ir skaidrus technologijų atėjimo į sveikatos sistemą mechanizmas. Ketvirtoji pramonės revoliucija sparčiai keičia visą diagnostikos sistemą. Atliktos studijos apie ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes valstybės augimui ir efektyvumui parodė, kad šiandieniniai ir ateities technologiniai pasiekimai sveikatos srityje gali sumažinti sąnaudas 8-12 proc., pakelti į kitą lygi ligų diagnostiką ir gydymo kokybę.

Permainos reikalingos ne rytoj, jos reikalingos šiandien. Reikia mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau susitelkimo, atsakomybės ir drąsos, priimant svarbiausius sprendimus. Šiemet bus tie metai, kurie parodys ar dabartinė valdžia turi geba mąstyti sistemiškai. Visa širdimi to tikiuosi.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148