iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Besaikis vartojimas: kaip išsivaduoti iš nekontroliuojamo pirkimo gniaužtų?

2018-02-05 20:45:16

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai.

Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Statistika rodo, kad daugybė žmonių dažnai perka visai nereikalingus daiktus – maždaug 40 proc. europiečių kiekvieną savaitę įsigyja po daiktą, kurio niekada nepanaudoja. „Worldwatch“ instituto duomenimis, besaikis vartojimas itin išryškėja kai kuriuose žemynuose: 12 proc. gyventojų iš Europos ir Šiaurės Amerikos priskaičiuojama 60 proc. visų pasaulio išlaidų, kai Pietų Azijai ir Afrikai tenka tik 3,2 proc. išlaidų.

Viena iš besaikio vartojimo apraiškų – kompulsyvus pirkimas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) „Vartotojų materializmo klasterio“ tyrėjų, mokslinių tyrimų rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad kompulsyvus pirkimas yra susijęs su įvairiomis nepageidaujamomis psichologinėmis, socialinėmis ir finansinėmis pasekmėmis.

Į kompulsyvų pirkimą linkusiems vartotojams būdingas didesnis nepasitenkinimas gyvenimu, šių vartotojų gyvenimo kokybė yra prastesnė, jie patiria žymiai daugiau finansinių nuostolių, dažniau kenčia dėl prastesnių santykių šeimoje. Empirinių tyrimų rezultatai taip pat rodo ryšį tarp polinkio į kompulsyvų pirkimą ir nerimo sutrikimų.

Šios ir daugelis kitų nepageidaujamų pasekmių vartotojų asmeninei gerovei paskatino KTU marketingo mokslo tyrėjas doc. dr. Beatą Šeinauskienę, doc. dr. Aušrą Rūtelionę, dr. Astą Tarutę ir psichologijos mokslo tyrėją prof. dr. Rositą Lekavičienę įsigilinti į kompulsyvaus pirkimo reiškinio priežastis.

Pirkimas tarsi terapija

Pasak A. Rūtelionės, įvairios perteklinio pirkimo formos, pavyzdžiui, impulsyvus ir kompulsyvus pirkimas, skatinančios besaikį vartojimą, priskiriamos mažiau racionaliai vartotojų elgsenai.

„Tiek vartotojams lengviau atpažįstamas impulsyvus, tiek kompulsyvus pirkimas nukrypsta nuo normalios pirkimo elgsenos. Abu pasižymi didesniu emociniu įsitraukimu į pirkimo procesą bei nenumaldomu troškimu pirkti“, – sako ji.

Egzistuoja keletas paaiškinimų, kodėl vieni vartotojai yra labiau linkę pirkti kompulsyviai nei kiti. A. Tarutė teigia, kad tokia pirkimo elgsena neigiamus jausmus patiriantiems žmonėms dažnai tarnauja kaip būdas praskaidrinti nuotaiką.

„Kompulsyvus pirkimas pasižymi iš vartojimo veiklos kylančia terapine galia ir gali būti pasitelktas norint išsivaduoti iš neigiamos emocinės būsenos. Tam, kad palengvintų emocines kančias, vartotojai beatodairiškai perka, šią savo elgseną suvokdami kaip savęs apdovanojimą ar pamaloninimą“, – pažymi A. Tarutė.

Tyrimai rodo, kad moterys labiau pasiduoda pagundai ir yra dažniau linkusios įsitraukti į taip vadinamą „mažmeninės prekybos terapiją“ nei vyrai.

Siekia tapti idealiais

KTU marketingo mokslo tyrėjos tikina, kad vaikystėje patirti konfliktai šeimoje ar tėvų skyrybos taip pat gali pastūmėti žmones į besaikį vartojimą. Besaikis vartojimas gali būti siejamas ir su materializmu. „Rezultatų analizė atskleidė, kad žmonės, kurie išpažįsta materialistines vertybes, pasižymi didesniu polinkiu pirkti kompulsyviai“, – teigia B. Šeinauskienė.

Anot tyrėjų, materializmas gali būti sietinas su prastesne gyvenimo kokybe, užimamu socialiniu statusu. Taip pat materializmo priežastimis tampa nesaugumo jausmas ar vaikystėje patirtos traumos bei nepatenkinti poreikiai.

Visgi nuolatinės pastangos įveikti psichologinį diskomfortą perkant ilgainiui gali tapti nekontroliuojamais pirkimo įpročiais, pasireiškiančiais kompulsyvia pirkimo elgsena.

Dar vienas paaiškinimas, kodėl vartotojai linksta į nesaikingą pirkimą, grindžiamas „pabėgimo teorija“, pagal kurią nesugebėjimas patenkinti pernelyg didelių sau keliamų reikalavimų kartais tampa toks nepakeliamas, kad vartotojai ieško būdų kaip išvengti šio psichologiškai ir emociškai skausmingo savęs priėmimo.

„Vartotojai žiūri į save savikritiškai, mato daug trūkumų tarp realaus ir tobulo savęs. Būtent tada panirimas į besaikį pirkimą tampa būdu priartinti tą savo dabartinį aš prie idealaus aš“, – sako B. Šeinauskienė. Vartotojai bando kompensuoti savo menamus trūkumus per materialines gerybes, kurios šiuo atveju tampa identiteto pakaitalu.

Pasinėrimas į kompulsyvų pirkimą tampa išeitimi, duodančia taip trokštamą, nors ir laikiną palengvėjimą, užsimiršimą, galimybę susidoroti su nepilnavertiškumo jausmu, pabėgant iš skausmingos ar net pasibjaurėjimą sukeliančios vidinės būsenos.

Pirkimo metu ypatingai svarbios emocijos

R. Lekavičienė teigia, kad besaikis vartojimas neatsiejamas nuo emocijų. Pasak jos, žmogui labai dažnai atrodo, kad priimdamas sprendimus įvairiais gyvenimiškais klausimais jis mąsto racionaliai, tačiau tyrimai rodo didelę emocijų svarbą.

„Dar daugiau – emocija negali būti eliminuojama iš racionalaus mąstymo procesų ir, kai kurių mokslininkų požiūriu, netgi užima centrinę poziciją jų atžvilgiu. Tad kuo individo emocinis intelektas labiau išvystytas, tuo efektyvesnis sprendimų priėmimas yra tikėtinas“, – pažymi ji.

„Mokslinės literatūros analizė mums leido daryti prielaidą, kad emocinis intelektas turėtų apsaugoti nuo polinkio taikyti išsisukinėjimo ar vengimo strategijas, pasireiškiančias kompulsyviu pirkimu“, – teigia B. Šeinauskienė.

Emocinis intelektas susideda iš skirtingų komponentų, tarp kurių svarbiausi – mokėjimas atpažinti bei suprasti savo ir kitų emocijas ir gebėjimas jas valdyti.

KTU vartotojų materializmo klasterio tyrėjos analizavo dvi emocinio intelekto dedamąsias: ar asmenybė supranta savo kylančias emocijas ir ar jas sugeba valdyti.

Atlikus žvalgybinį tyrimą jaunųjų vartotojų imtyje nustatyta, kad tarp kompulsyvaus pirkimo, emocinio intelekto ir materializmo egzistuoja tam tikras ryšys: išsiaiškinta, kad žemesnis emocinis intelektas (prastesni emocijų valdymo įgūdžiai) siejasi su didesniu materializmo lygiu ir didesniu polinkiu į kompulsyvų pirkimą.

„Kuo žmogaus emocinis intelektas, savo emocijų valdymo prasme, žemesnis, tuo labiau jis bus linkęs pirkti kompulsyviai“, – sako A. Tarutė.

R. Lekavičienės teigimu, tokio pobūdžio moksliniai tyrimai duoda dvejopą naudą. Mokslo prasme – leidžia toliau plėtoti taip vadinamą emocijos ir priežasties sąryšio modelį ir suprasti, kaip žmogus atsirenka, kokios problemos ir kokia seka turėtų būti sprendžiamos, į kokią priežastį reikia atkreipti dėmesį, kuomet yra priimamas sprendimas.

Praktinio naudingumo prasme empiriniai tyrimai leidžia įvardinti konkrečius veiksnius, per kuriuos galima koreguoti probleminį asmenybės elgesį, šiuo atveju – kompulsyvų pirkimą.

Emocinis intelektas – išeitis iš nekontroliuojamo polinkio gniaužtų?

„Jeigu žmogus gali ugdyti savo emocinį intelektą ir išmokti geriau suvokti, valdyti savo emocijas ir panaudoti emocinę informaciją priimant labiau pagrįstus sprendimus, tuomet emocijų supratimo ir valdymo gebėjimai galėtų tapti prevencine priemone, apsaugančia vartotojus nuo žalingos, su priklausomybėmis sietinos, pirkimo elgsenos“, – tokią prielaidą kelia KTU vartotojų materializmo klasterio tyrėjos. Pasak jų, gauti tyrimo rezultatai tarsi perša pozityvų atsakymą. Logiškai galvojant, kompulsyvus pirkimas turėtų būti paveikiamas per emocinio intelekto ugdymą, o konkrečiau – per dviejų svarbių emocinio intelekto dedamųjų, t. y., savo emocijų supratimo ir jų reguliavimo, ugdymą.

Atrodytų, kad pakanka sustiprinti šiuos gebėjimus, ir kompulsyvaus pirkimo problema bus išspręsta. „Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo, nes lieka daug neatsakytų klausimų“, – įspėja prof. R. Lekavičienė.

Jos teigimu, visų pirma, tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės apie emocinio intelekto vystymo galimybę apskritai: ar tai yra paveldėta, nekintanti intelekto forma, ar, priešingai, tai yra vystomų gebėjimų rinkinys.

„Čia galima rasti įvairių nuomonių – nuo kategoriško nepritarimo emocinio intelekto vystymo galimybei iki optimistiško požiūrio, kad gebėjimai nėra pastovūs ir yra lengvai formuojami“, – tikina R. Lekavičienė.

Antra problema, kad net ir pripažinus, jog emocinis intelektas gali būti vystomas, yra nesutariama, kokio amžiaus žmogus imliausias tokiam ugdymui. Vienų nuomone, emocinio intelekto vystymui palankiausias laikas – vaikystė, kai ryšiai smegenyse formuojasi sparčiausiai.

Tačiau yra ir tokiam požiūriui prieštaraujančių ir teigiančių, kad vaiko smegenys yra tiesiog nepajėgios priimti tokio pobūdžio intervencijas, tad geriausias emocinio intelekto vystymo laikas – suaugusiojo amžiaus tarpsnis.

„Taip pat daug diskusijų sukelia pats emocinio intelekto lavinimo programų pobūdis: neretai jos parengiamos paviršutiniškai ir pagal turinį apskritai būna nutolusios nuo emocinio intelekto sampratos. Todėl pasiryžus „patreniruoti“ savo emocinį intelektą reiktų atidžiai pasirinkti kvalifikuotą specialistą“, – pataria R. Lekavičienė.

Tyrėjos pažymi, kad yra ir daugiau neatsakytų klausimų, kurie mokslininkams neleidžia patvirtinti, kad kompulsyvus pirkimas yra nesunkiai suvaldomas.

„Visgi norisi būti optimistiškiems: jeigu jūs save priskiriate kompulsyviems pirkėjams, ši problema gali savaime sumenkti vyresniame amžiuje. Kai kurie tyrimai rodo, kad ir be specialaus ugdymo emocinis intelektas aukščiausią lygį pasiekia sulaukus 40-50 metų, o tai žmogui padeda sureguliuoti nemažai pačių įvairiausių gyvenimiškų problemų“, – sako R. Lekavičienė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-01-18 12:24:16

Nėštumas vyresniame amžiuje: didžiausias priešas - stresas

Karjera, greitas gyvenimo tempas, pasikeitęs visuomenės požiūris - daugybė priežasčių per pastaruosius 10 - 15 metų gerokai pakeitė gimdymo amžiaus statistiką. Specialistai skaičiuoja, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus miestuose šiuo metu siekia beveik 30 metų.
iliustracija2019-01-18 12:19:47

Gyventojai tiki, kad išvykus, būstą apsaugos kaimynai, signalizacija, šviesa

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę.
iliustracija2019-01-18 12:08:59

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti.
iliustracija2019-01-18 12:00:35

2018 m. užstato sistema baigė nauju rekordu

2018 m. taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžinome rekordinį gėrimų pakuočių kiekį, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.
iliustracija2019-01-18 11:43:28

Erzinantis kibirkščiavimas: vaistininkė pataria, kaip jo išvengti

Prisiliečiate prie įvairių objektų ar kito žmogaus ir tarsi elektra trenkia? O nusiimant kepurę net girdite, kaip plaukai kibirkščiuoja? Tai ne toks ir retas reiškinys, ypač žiemą. Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams.
iliustracija2019-01-18 11:38:28

Naujausia statistika: autobusuose saugos diržus segi tik kas trečias lietuvis

Visose Baltijos šalyse keleivių vežimo bendrovės „Lux Express“ atliktos apklausos rezultatai ir džiugina, ir neramina – nors latviai, estai ir lietuviai beveik visada prisisega saugos diržus važiuodami automobiliais, situacija autobusuose vis dar ženkliai skiriasi.
iliustracija2019-01-18 11:32:55

A. Kubilius: „Premjeras Prezidento rinkimuose ir padorumo egzaminas“

2019 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai. Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Kubiliaus pranešimas: „Premjeras naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose gali ir neįveikti padorumo egzamino“
iliustracija2019-01-17 18:50:03

Nepaisydami slidžių kelių vairuoja automobilius net plikomis padangomis

Nors sausis prasidėjo skaudžiais eismo įvykiais, iš patikrinimų keliuose matyti, kad vairuotojai nesisaugo patys ir nesaugo kitų eismo dalyvių - važinėja automobiliais, kurių padangų protektorius mažesnis, nei leistina, ir nesisega saugos diržų.
iliustracija2019-01-17 18:41:47

Maisto švaistymas: ką daryti, kad maisto produktų išmesti išvis nereikėtų?

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių. Specialistų įsitikinimu, augant žmonių skaičiui pasaulyje, reikėtų skatinti atsakingesnį visuomenės požiūrį į maisto vartojimą.
iliustracija2019-01-17 18:33:32

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį

Kelininkams žiema prasidėjo anksčiau nei įprastai, permainingos oro sąlygos negaili iššūkių. Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis vyravusius žiemos reiškinius, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ bendrovėje skelbia ekstremalią padėtį.
iliustracija2019-01-17 18:26:59

2019-ieji – rekordiniai Lietuvos Dakaro metai

Lietuviai jau įprato, kad šios šalies vėliavą vežantys automobilių ekipažai turi pakliūti į greičiausiųjų trisdešimtuką. Dvidešimtukas – jau neblogas rezultatas, o „Top 15“ irgi nieko nestebina. Tačiau motociklininkams iš Lietuvos su geriausiais pasaulio vairuotojais konkuruoti sekasi prasčiau.
iliustracija2019-01-17 14:37:58

Priešpaskutiniame Dakaro ralio greičio ruože „Agrorodeo“ pateko į „Top 15“

Priešpaskutinę Dakaro ralio dieną varžybų organizatoriai suteikė galimybę dalyviams pasimėgauti smėliu, o žiūrovams – išskirtiniais vaizdais. Automobiliai startavo po keturis vienu metu, o po trumpos kelionės kietesniu grindiniu jų laukė daugiau nei 300 kilometrų kopų, itin minkšto smėlio ir klastingųjų fešfeš dulkių.
iliustracija2019-01-17 14:13:42

Kaip programavimu sudominti vaikus: 5 su tuo susiję mitai ir tiesos

JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti.
iliustracija2019-01-16 08:48:05

Lietuvių platformos „CUJO AI” saugumo sprendimai užkariauja JAV rinką

„CUJO AI” teikia kibernetinio saugumo sprendimus dviems didžiausioms telekomunikacijų kompanijoms: „Charter Communications“ ir „Comcast“. „CUJO AI“ dirbtinio intelekto (AI) produktus kurti ir plėtoti inovatyvias paslaugas telekomunikacijų kompanijoms pradėjo 2018-aisiais.
iliustracija2019-01-16 08:24:49

Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas aštuntą Dakaro etapą įveikė vienuolikti

Kopos, fešfeš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Trečią dieną iš eilės Dakaro ralio organizatoriai nepagaili šių elementų visiems dalyviams, o jie lietuviams – visai naudingi.
iliustracija2019-01-16 08:20:37

Kiekvienam – savas Dakaras, siuvėjoms taip pat

Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis Benediktas Vanagas išpopuliarino frazę „Kiekvienam savas Dakaras“, reiškiančią kiekvieno žmogaus užsibrėžtą tikslą ir siekį jį įgyvendinti.
iliustracija2019-01-16 08:06:52

Po klampaus septinto etapo „Agrorodeo“ ekipažas – 15-oje vietoje

Prieš septintojo greičio ruožo startą organizatoriai kalbėjo, jog tai bus didžiausias išbandymas visame 2019-ųjų Dakaro ralyje. Didžiuliai kopų masyvai, kanjonai, upių vagos – aplink San Chuan de Markoną jie rado pačių įvairiausių vietų ir su malonumu pasiuntė į jas maratoninių lenktynių dalyvius.
iliustracija2019-01-16 08:00:00

Dakaro ralio ištvermingieji – „vienišiai“

Pirmieji Dakaro ralio dešimtmečiai priminė entuziastų, kurie nusprendė pasivaržyti dykumoje, lenktynes. Nors ralyje daugėjo profesionalių dalyvių, turinčių dideles palaikymo komandas, kiekvienais metais varžydavosi kelios dešimtys romantikų – vienišų motociklininkų.
iliustracija2019-01-16 07:51:05

„Agrorodeo“ šeštame Dakaro etape finišavo 11 vietoje

Po poilsio dienos Dakaro ralio dalyviams teko ilgiausias išbandymas visame 2019-ųjų maratone – sekmadienį jie turėjo įveikti daugiau nei 800 kilometrų. Po akmenuotų kanjonų sportininkai vėl grįžo į kopas, kurios bene kiekvieno ekipažo narius privertė pamojuoti kastuvais.
iliustracija2019-01-16 07:43:31

17, 1 900, 2 milijonai – ką reiškia šie skaičiai, kai kalbame apie Dakaro ralį?

„AmaurySportOrganization“ organizuoja kelias dešimtis įvairiausių renginių kiekvienais metais, tarp jų ir tokius žinomus kaip „Tour de France“ dviračių lenktynės ar Dakaro ralis. Pastarajame dalyvauja šimtai sportininkų, žurnalistų ir tūkstančiai gerbėjų, o įvairiose platformose naujienas seka milijonai.
iliustracija2019-01-12 17:58:44

Seimas spręs dėl rūkymo ribojimų

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Antano Vinkaus pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-815(3), kuriomis siūloma įvesti papildomus rūkymo ribojimus.
iliustracija2019-01-12 13:12:01

Diplomatai dalyvavo tradiciniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu"

Sausio 12 dieną Vilniuje, minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, 28-ąjį kartą organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu" dalyvavo ir Lietuvos diplomatai bei Lietuvoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso nariai.
iliustracija2019-01-12 12:55:08

Seimas pritarė Lietuvos antstolių rūmams: leista skolintis varžytynių pirkiniams

Nuo 2019 m. liepos varžytynių pirkiniui bus galima skolintis, jį įkeičiant kredito davėjui. Sausio 11 d. Seimas pritarė Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4110(2)), kuris suteikia galimybę įkeisti išvaržomą areštuotą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis.
iliustracija2019-01-12 12:49:09

Siūloma papildyti informavimo priemonėse draudžiamą skelbti informaciją

Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3118), kuriomis siūloma perkelti į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.
iliustracija2019-01-12 08:02:09

Paaiškėjo, kam atiteko įmonės dovanojamas automobilis

Metų pabaigoje daugybė žmonių socialiniuose tinkluose dalinosi Marijampolėje įsikūrusios įmonės „Nermeka“ gražia iniciatyva šeimai ar organizacijai padovanoti įmonės tikslams nebenaudojamą ekonomišką ir tvarkingą automobilį.
iliustracija2019-01-12 07:44:18

Seimo nario B. Matelio pranešimas: dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo

Įregistravau pasiūlymą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jame siūlau Seimo narių skaičių sumažinti iki 131 nario. Mano teikiamas pasiūlymas galėtų paskatinti ieškoti ir surasti kompromisą, kurio reikia tiek politikams, tiek ir susiskaldžiusiai visuomenei.
iliustracija2019-01-12 07:35:39

Penktame Dakaro etape „Agrorodeo“ ekipažas užėmė 23 vietą

Dakaro ralis pasiekė pusiaukelę – penktadienį (Peru laiku) sportininkai įveikė penktąjį greičio ruožą iš dešimties. Pirmoji jo dalis sportininkams atnešė daugybę iššūkių, jų netrūksta ir „Agrorodeo“ komandai.
iliustracija2019-01-11 16:24:04

Sistemingi „valstiečių“ bandymai riboti žiniasklaidą yra grėsmė Lietuvai

Šiandien Seimas vėl grįžta prie nacionalinio transliuotojo (LRT) struktūros keitimo klausimo, o rytoj bus svarstomas dar vienas Visuomenės informavimo įstatymo keitimas, kuriuo norima drausti informaciją, skatinančią nepasitikėjimą ar nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis.
iliustracija2019-01-11 13:43:50

Nustebsite sužinoję, į kuriuos renginius 2018-ais parduota daugiausiai bilietų

Didžiausia šalies bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ praėjusius metus užbaigė įgyvendinusi savo tikslus – antrus metus iš eilės pardavė kiek daugiau nei milijoną bilietų. Nors 2018-aisiais „Tiketa“ siūlė įsigyti bilietų net į 9,8 tūkst. renginių, maždaug septintadalis visų parduotų bilietų buvo nupirkta į 10 populiariausių praėjusių metų renginių.
iliustracija2019-01-11 13:38:09

Gyvsidabrio era baigėsi: kaip išsirinkti tinkamiausią termometrą?

Pakilusi kūno temperatūra - vienas iš svarbiausių užklupusio peršalimo ar gripo simptomų, o būtent nuo tikslaus temperatūros išmatavimo priklauso ir tai, kokių gydymo priemonių reikėtų skubiai imtis. Atsisakius senųjų gyvsidabrio termometrų, vaistinėse galima rasti bent kelių rūšių naujų prietaisų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.