Saugesnio interneto diena: kas nesikeičia daugiau nei dešimtmetį?

Vasario 5-ąją minima tarptautinė Saugesnio interneto diena. Nors darbas kompiuteriu ir naršymas internete yra daugelio kasdienybė, žmonių įpročiai, kaip saugiai elgtis internete, metai iš metų nekinta: vis dar daromos tos pačios klaidos, kurios lemia, kad asmeniniams duomenims dažnai iškyla pavojus.

Sukčių taikiniu gali tapti kiekvienas žmogus, kuris naudojasi internetu.

Dažniausiai daromos klaidos

Kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų įmonės „TransUnion“ saugos užtikrinimo analitikas Lukas Antanaitis išskiria šias pagrindines klaidas, kurios daromos internete:

Atmestinas požiūris į naršyklės atnaujinimus. Atsidarant naršyklę gaunamas pranešimas apie naršyklės atnaujinimą. Dauguma praleidžia arba atideda šį žingsnį, tačiau šie atnaujinimai egzistuoja tam, kad pridėtų naujų galimybių, bei panaikintų ankstesnių naršyklės versijų spragas.

Antivirusinės neturėjimas arba neatnaujinimas. Įrenginys gali užsikrėsti virusu lankantis iš pirmo žvilgsnio normaliuose puslapiuose, forumuose ir pan., bandant parsisiųsti nemokamai talpinamus failus. Priklausomai nuo viruso tipo, jis gali bandyti išsiųsti surinktus prisijungimo duomenis į išorėje esant serverį, nukreipti jus į puslapius, kurių nenorėjote atidaryti, užšifruoti visus failus įrenginyje ir prašyti išpirkos.

To paties slaptažodžio naudojamas visoms paskyroms arba silpni slaptažodžiai. Piktavaliams gavus prieigą prie vienos paskyros atsiveria galimybės pasiekti kitas. Jei sunku įsiminti daug skirtingų slaptažodžių, galima naudoti specialią programą efektyvesniam slaptažodžių valdymui.

L. Antanaičio teigimu, dažnai prie šių klaidų prisideda ir neatsakingas pirkimas internete. Prieš perkant svarbu įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas ir iš tikrųjų teikia paslaugas. Jei e-komercijos puslapis nepalaiko SSL protokolo, jis nėra saugus: „Atpažinti, ar puslapis saugus, padės tinklapio adresas - jis turi prasidėti HTTPS, o ne HTTP. Jei puslapis nesaugus, duomenys yra nešifruojami ir piktavalis gali sužinoti kreditinės kortelės numerį ir kortelės saugumo kodą CVV. Turėdamas šiuos duomenis piktavalis gali vykdyti pirkimus be jūsų žinios“, - aiškina specialistas.

Kiekvienas atsakingas už save

Praėjusiais metais įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas turėtų sumažinti pavojų asmeninei informacijai laikomai trečiosiose šalyse – įmonėse, kreditingumo agentūrose, bankuose, valstybinėse įstaigose ir t.t. BDAR nurodo konkrečius duomenų laikymo ir apsaugos principus.

„TransUnion“ saugos užtikrinimo analitiko Tomo Vaišnoro teigimu, svarbu, tai jog Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtinamas atskaitomybės principas ir jo detalizavimas: „Duomenų valdytojas šiuo atveju yra ne tik atsakingas už tai kad būtų laikomasi duomenų tvarkymo principų, bet turi sugebėti tai įrodyti. Griežtos sankcijos už reglamento pažeidimus (baudos gali siekti iki 20 mln. eurų) rodo, kad naujojo reglamento nuostatų įgyvendinimas neliks vien formalumas“. Vis dėlto, jo teigimu, BDAR neturės didesnės įtakos tam, kaip patys vartotojai elgiasi su savo asmenine informacija: „Žmonės, turintys blogus įpročius internete, ir toliau liks lygiai taip pat pažeidžiami internetiniams sukčiams“, - sako T. Vaišnoras.



Kenčia ne tik neišmanantys

Nors yra manoma, kad nuo sukčių internete dažniausiai nukenčia bazinių žinių internete stokojantys nepatyrę vartotojai, kibernetinių nusikaltėlių aukomis dažnai tampa ir įmonės. Kaip teigia dar vienas „TransUnion“ specialistas Aivaras Klišauskas, pavojų gali būti įvairių: „Piktavaliai gali siekti išvilioti pinigų prašant apmokėti sąskaitas, siekti pavogti intelektualinę kompanijos nuosavybę (pvz.: sukurtus produktus), siekti sutrikdyti sistemų veikimą, norėti atskleisti įmonės klientų informaciją arba ją pakeisti, siekiant pažeisti informacijos integralumą“.

Pašnekovo teigimu, labai svarbų vaidmenį atlieka įmonės darbuotojai, tad jų švietimas kibernetinio saugumo klausimais įmonėje yra gyvybiškai svarbus. Kaip sako A. Klišauskas, daugeliu atvejų yra daug lengviau apgauti žmogų, nei įsilaužti į sistemą, dėl šios priežasties personalo profesionalumas ir gebėjimas tinkamai atpažinti grėsmes įmonėje yra būtinas.

Kaip didinti budrumą

Kaip teigia saugumo užtikrinimo specialistai, jei internetu esate klausinėjami asmeninės informacijos, visada reikalaukite patvirtinimo, jog atstovas yra tas žmogus, kuriuo dedasi esąs: „Peržvelkite mėnesinius banko išrašus, galbūt pastebėsite mažomis sumomis nutekančius pinigus. Naudokitės kompiuterine įranga, kuri yra tik jūsų asmeninė ir apsaugota, kai naudojatės bankinėmis ar kitomis asmenį identifikuojančiomis paslaugomis. Nepatartina atlikinėti svarbių mokėjimų ar asmeninių duomenų perdavimo iš viešai prieinamo kompiuterio arba viešo Wi-Fi tinklo“, - aiškina L. Antanaitis.

Jeigu laikote svarbius dokumentus ar duomenis elektroninėje formoje, laikykite tik kitiems asmenims neprieinamuose įrenginiuose. Nenaudokite to paties slaptažodžio prisijungimui prie skirtingų paskyrų. Kur įmanoma naudokite kelių faktorių autentifikaciją, pvz., slaptažodis + prisijungimo kodas, atsiunčiamas elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute.

Na ir galiausiai, neatsakingai naudojamasi socialiniais tinklais, bet kurių daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės. Facebook, Twiter, LinkedIn - neretai tokių paslaugų vartotojas nurodo per daug informacijos apie save ir padaro ją viešai pasiekiamą daugeliui, kuri taip pat daug greičiau atveria duris kibernetiniams nusikaltėliams. Saugumo užtikrinimo specialistų teigimu, pravartu profilaktiškai pasitikrinti savo privatumo nustatymus ir atsakingai rinktis, kokia informacija internete dalintis viešai ar su draugais, o kurią saugiausia palikti kitiems neprieinamą.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148