Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas

Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nekelia, juk mes – aludarių kraštas.

Ginčytis galbūt suskubtų nebent midaus gerbėjai. Na, o didelių diskusijų apie lietuviškus vynus tikriausiai nė nebūtų.

Ilgamečių vyndarystės tradicijų mūsų kraštas, lyginant su vynais garsėjančiomis šalimis, neturi. Vis dėlto, tai tikrai nereiškia, jog vyndarystė Lietuvoje neegzistuoja. Priešingai, pastaraisiais metais pastebimas jos augimas. Kokie veiksniai tai lemia?

Sparčiai populiarėja vaisiniai vynai

„Jeigu žiūrėtume istoriškai, tikriausiai, mes labiau alaus ir midaus kraštas“, – išgirdęs šio straipsnio temą šypteli vyno meistras Andrius Diliautas. Vis dėlto, pasak jo, teigti, kad vyndarystės tradicijos mūsų šalyje neegzistuoja – būtų neteisinga: „Štai, pavyzdžiui, vaisinių vynų gamyba, tiek namuose, tiek pramoniniu būdu, vystoma jau pastaruosius 100–150 metų. Turiu omenyje obuolių, serbentų ir panašius vynus. Taigi, juos jau galima būtų įvardinti kaip tradicinius lietuviškus vynus“, – teigia vyndarys.

Pasak jo, atsakymas, kodėl vyndarystės tradicijos nebuvo išvystytos platesniu matu, gana akivaizdus – sovietmetis. Tuo laikotarpiu veikė tik viena didesnė vyno gamykla, buvo daug ribojimų. Visgi, atgavus nepriklausomybę vaisinių vynų gamyba pradėjo populiarėti. O šiandien, pasak A. Diliauto, jau kuriamos naujos vaisinių vynų tradicijos. Štai, pavyzdžiui, pats vyndarys bendradarbiauja su Ilzenbergo dvaru. Jo kurti vaisiniai vynai, tokie kaip obuolių vynas, vyšnių-aronijų vynas, obuolių ledo vynas, juodųjų serbentų-aronijų vynas ir kt. pelnė prizines vietas įvairiuose čempionatuose.

Vyno meistras neslepia – jo aistra vyndarystei prasidėjo būtent nuo vaisinių vynų. Vėliau, žinoma, susidomėjimas augo – A. Diliautas pradėjo mokytis ir apie vynuoges. Šiandien jis – vienas garsiausių vyndarių visoje Lietuvoje, auginantis apie 400 skirtingų vynuogių veislių. Taip pat A. Diliautas pasodino ir prižiūri 5 ha vynuogyną Ilzenbergo dvare – čia augina 20 vynuogių veislių. Remdamasis senomis dvariškomis tradicijomis ir šiuolaikinių technologijų deriniu, jis kuria receptūras, pasižyminčias išskirtinėmis skonio ir aromato savybėmis: „Ilzenbergo dvare turime pneumatinį presą, kuris švelniai spaudžia sultis ir ypatingai tinka baltojo vyno gamybai. Reguliuojame spaudimo jėgą, naudojame įvairias programas ir sultis išgauname kuo švelnesniu būdu. Tai padeda išvengti nereikalingo kartumo, apsaugo nuo oksidacijos <...>. Vėliau, jeigu gaminame baltą vyną, fermentuojame sultis. O jei vynas gaminamas iš raudonų uogų, vyksta meceracija – pirminė fermentacija, kai pradžia vyksta kartu su žievelėmis ir uogų minkštimu. Tai padeda ištraukti kuo daugiau spalvos ir medžiagų iš uogų. Galiausiai, viskas fermentuojasi šiuolaikinėse nerūdijančio plieno talpose“, – apie vyndarystės procesus Ilzenbergo dvare pasakoja A. Diliautas.

Vynuogininkystė Lietuvoje: kodėl ji nėra plačiai paplitusi?

Nepaisant to, kad Lietuvoje daugėja vyndarių, išmanančių vyno gaminimo eigą ir procesus, vis dar galima sakyti, kad vynuogininkystės tradicijos mūsų šalyje gana menkos. Įdomu tai, kad net istoriniuose šaltiniuose tikslių duomenų apie vynuogių auginimą Lietuvoje, mažai. Žinoma, kad nuo XIV a. vokiečių bajorai, šiaurės kraštuose, veisė vynuoges. Tikima, kad mūsų jau minėtame Ilzenbergo dvare vynuogės augintos nuo XVI a. „Visgi, kalbėti apie vynuogių auginimo tradicijas mūsų šalyje – sudėtinga. Taip, pirmųjų bandymų auginti vynuoges būta dar prieš kelis šimtus metų: dvaruose ar vienuolynuose. Tačiau reikia pripažinti, jog tai buvo labiau egzotika. Rimtesnė vynuogininkystė neišsivystė dėl labai aiškios priežasties – klimatinių sąlygų“, – pastebi A. Diliautas.

Naujos perspektyvos dėl klimato atšilimo

Įdomu tai, kad klimato atšilimas, nors ir nėra teigiamas procesas, lietuviškai vyndarystei atveria naujas perspektyvas: mūsų krašte galima sėkmingai užauginti vis daugiau vynuogių rūšių. O tai reiškia, kad galime sėkmingai kurti naujas vyndarystės tradicijas Lietuvoje „Klimatui šylant, vyndarystės tradicijos slenka vis labiau į šiaurę. Lenkai mokėsi iš čekų ir vokiečių, na, o mes mokomės iš lenkų“, – šypteli A. Diliautas. Tiesa, vyno meistras turi kontaktų ir platesniu mastu: „Pavyzdžiui, turime užmezgę ryšius su Šiaurės Amerikos vynuogininkais. Juk ten irgi yra tokių vietų, kuriose žiemos šaltos, bet žmonės nori turėti savo vyną. Tai – Viskonsino, Minesotos valstijos ir pan. Jų veislių turime ir Ilzenbergo dvare“, – teigia vyndarys.

Paklaustas, kokius vynus labiausiai mėgsta lietuvaičiai, A. Diliautas neslepia – dauguma baidosi saldžių vynų ir prioretizuoja sausus: „Vis dėlto, Lietuvoje šiaurinis klimatas daro įtaką tiek vynuogių, tiek kitų vaisių rūgštingumui. Todėl ne kiekvienais metais pavyksta padaryti sausą vyną iš kiekvienų uogų <...>“, – pasakoja vyndarys. Pasak jo, norint panaikinti rūgštį, tektų vyną skiesti vandeniu. Vis dėlto, tai tikrai ne išeitis: „<...> todėl ieškome balanso. Kad vynas išliktų koncentruotas, kad sulčių išliktų kuo daugiau (kalbant apie vaisinius vynus), o saldumas nebūtų perteklinis, bet subalansuotų rūgštį. Lietuviški vynuogių vynai taip pat gana rūgštūs, todėl kartais tenka palikti tą likutinį cukrų, kad subalansuotų rūgštelę“, – užsimena A. Diliautas ir pastebi, kad saldesnių vynų nereikėtų bijoti. Jie, kaip ir sausi, gali būti labai kokybiški ir gardūs.

Pasak jo, konkurencija Lietuvoje kol kas nėra didelė. Erdvės vyndarystei – daug. Todėl nors istoriškai ir nesame vyno kraštas, naujas tradicijas galime kurti jau dabar.

• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148