iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 1 dalis

2017-03-14 16:01:47

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo 3-ją, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai, o pastarųjų metų modernizavimo tempą kai kas iki šiol vadina „proveržiu“.

Taip, galima pripažinti tam tikrą pagreitėjimą, kadangi nuo 2004 iki 2012 metų atnaujinti tik 479 namai. Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų modernizuoti – ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.

Tad modernizacija tebevažiuoja geriausiu atveju antra pavara iš įprastinų penkių. Kuriame modernizacijos kelio taške bus Lietuva 2020 metais? Ar būsime bent privažiavę žiedinės arba žaliosios ekonomikos sankryžą ir ar žinosime kuria kryptimi judėti toliau?

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys, be kita ko, slopinantis gyventojų mažėjimą.

Tačiau valdžios institucijų pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema.

Administratoriams – gebėjimų stiprinimas ir atestacija

2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos, o tai yra daugiau, negu buvo planuota rengiant investicinius planus.

Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.

„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka.

„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.

Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc šilumos energijos.

Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.

Būsto rūmai: proveržis per lėtas!

Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia. O Lietuvoje net tų namų, kuriuos renovuoti visiškai neapsimoka, negalima nugriauti, nes tai yra privati nuosavybė.

„Lietuva yra vienintelė šalis, kur pagrindinis daiktas yra butas, o sienos, stogas ir visa kita yra priklausiniai, ir tai yra blogai, kai reikia priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų eksploatavimo, remonto ir renovacijos“, – sakė jis.

Pasak J. Antanaičio, esant vienodai 1 kwh šilumos kainai, naujos statybos namai suvartoja 3–3,5 karto mažiau šiluminės energijos, nei senos statybos namai, o senos statybos renovuoti namai suvartoja apie 2,5 karto mažiau šilumos energijos už nerenovuotus.

„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas. Todėl mes turime sudominti žmones, aiškinti jiems, kad reikia mažinti suvartojimą – teisingai eksploatuoti namą, teisingai jį administruoti ir renovuoti, nes aš daug moku todėl, kad daug suvartoju, o daug suvartoju todėl, kad netvarkau savo būsto“, - gyventojų švietimo svarbą pabrėžė J. Antanaitis.

Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., o šilumos energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 proc.

„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, – sakė J. Antanaitis.

Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis taip pat sakė palaikantis siūlymą, kad modernizavimo projekto administratorius turi būti atestuotas.

Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams. Be kita ko, Rūmai siūlo panaikinti kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panaikinti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, o iš sutaupytų lėšų suformuoti Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondą, kuris veiktų pagal Vyriausybės patvirtintą fondo nuostatuose nustatytą tvarką.

„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, – sakė J. Antanaitis.

Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sakė, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą.

„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus.

Pasak jo, Europos Komisija jau yra parengusi naujos direktyvos projektą, „ir ryškėja tendencijos, kad energijos vartojimo stebėsenai bus skiriamas vis didesnis dėmesys“.

„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas.

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai. R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.

Eksploatacinio modelio link

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.

D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
       2020-02-06 08:59:20

Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?

Šiandien parduotuvėse esantis šviežios mėsos pasirinkimas gali atitikti kiekvieno, net ir reikliausio, pirkėjo poreikius – siūloma nuo įvairiausių išpjovų iki smulkintos šviežios mėsos ar faršo. Tiesa, dažnam vis dar gali kilti klausimas, kuo skiriasi faršas ir smulkinta mėsa?
       2020-02-06 08:52:18

Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai

Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų.
       2020-02-06 08:47:55

Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro seksualinės medicinos gydytojo, urologo dr. Roberto Adomaičio, seksualinė sveikata vis dar nėra prioritetinė sritis, nors lytinės funkcijos sutrikimai gali pranašauti apie kur kas rimtesnes ligas.
       2020-02-06 08:07:55

Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis

Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.
       2020-02-06 07:57:13

Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų

Koronaviruso žaibiškas plitimas paskui save sėja nerimą ir nežinomybę, kaip apsisaugoti nuo šio viruso. Kol gyventojai ginkluojasi medicininėmis kaukėmis, sveikatos specialistai primena ir kitus būdus saugotis virusų – dažnu atveju net efektyvesnius.
       2020-02-06 07:52:19

Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą bei žmogaus vietą ir savijautą darbo rinkoje. Robotai jau perėmė 29 proc. žmogaus atliekamų užduočių, o kelerių metų bėgyje šis skaičius turėtų pasiekti 42 proc., rodo Pasaulio ekonomikos forumo atliktas tyrimas „The Future of Jobs Report 2018“.
       2020-02-05 18:10:24

Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?

Kinijos epidemijai plintant, viskas gali atrodyti baisu. Čia rasite 10 paprastų atsargumo priemonių, galinčių apsaugoti jus nuo užsikrėtimo koronavirusu. Kadangi naujasis Uhano koronavirusas išplito ne tik visoje žemyninėje Kinijoje, bet ir visame pasaulyje, kyla panika.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama