Eismo kultūra sostinėje ir likusioje Lietuvoje: lyg du skirtingi pasauliai

Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Vilniaus vairuotojai dėl nerodomų posūkių pykti nelinkę

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad Vilniaus transporto sistemos intensyvumo keliamos problemos praktikoje netruko pavirsti nerašytomis taisyklėmis.

„Panašu, kad sostinėje susiformavo specifinė vairavimo kultūra. Skubama, važiuojama pakankamai chaotiškai ir apie tai nesivarginama perspėti kitų eismo dalyvių. Mieste daug reguliuojamų sankryžų, prieš metus pakeistas ženklinimas pagrindiniuose žieduose. Pastebiu, kad posūkio svirtelė paprastai naudojama tik tada, kai iš tiesų norima informuoti apie potencialiai pavojingą ar sunkiai nuspėjamą manevrą. Tai, kad vilniečiai labiau nei kitų miestų gyventojai pripranta prie posūkio nerodymo, yra prastas signalas, nes dingsta vienas svarbiausių tarpusavio komunikacijos elementų“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, prigijus tokiam pavojingam įpročiui, drauge su vairuotojais jis persikelia ne tik į kitas Lietuvos vietoves ar užsienio šalis, bet ir atvykusiems į sostinę joje vyraujanti eismo kultūra neretai tampa tikru iššūkiu.

„Iš kitų Lietuvos miestų į sostinę atvykstantiems vairuotojams eismo intensyvumas bei vairuotojų kultūra Vilniuje dažnai kelia nuostabą ar net stresą. Vairuotojai tiesiog nesitiki, kad čia taip aktyviai manevruojama be posūkių, itin greitai pajudama užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kita vertus, sostinės vairuotojai atvykę į mažesnius miestus ten tarsi bando primesti savo taisykles. Abiem atvejais iškyla papildomas ir visiškai nereikalingas eismo įvykių pavojus”, – sako A. Žiukelis.

Apklausos duomenimis, labiausiai posūkių nerodymo netoleruoja regionų gyventojai (70,8 proc.), nedaug nuo jų atsilieka Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys (66,1 proc.) bei kiti miestai (68,3 proc.). O štai Vilniuje tokią problemą įžvelgia ir stresą dėl jos patiria mažiausia dalis – 47,2 proc. vairuotojų.

„Problemų sukelia bei nelaimių priežastimi kelyje dažnai tampa įsitikinimas, kad posūkio rodymas automatiškai leidžia keisti juostą ar kur nors įsukti. Tačiau iš tiesų yra kitaip – pirmiausia būtina įsitikinti, ar manevras nesukels nepatogumų kitiems eismo dalyviams, nebus niekam kliudoma ir tik tada galima pradėti signalizuoti apie manevrą bei jį atlikti. Posūkis skirtas informuoti kitus dalyvius apie tai, ką ruošiatės daryti, tačiau savaime jokio pirmumo nesuteikia“, – primena BTA ekspertas.

Bendrai Lietuvoje netolerancija posūkių ignoravimui siekia 64,4 proc.

Pėstieji – irgi Vilniaus problema

Vilniaus ir kitų gyvenviečių vairuotojų nuomonės išsiskyrė ir vertinant reakciją į pėsčiųjų elgesį. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji erzina net 69,8 proc. vilniečių, nors likusioje šalyje kaip problemą tai įvardijo 54 proc. vairuotojų.

„Vilniuje vairuotojai daugiausiai laiko visoje šalyje praleidžia spūstyse, kurios susiformuoja ne tik piko metu ryte ir vakare, bet ir dėl nepalankių oro sąlygų, didesnių ar mažesnių avarijų, kelio remonto darbų. Skubama judėti, kai tik yra galimybė, staigiai manevruojama, o tai ypač sustiprina nepakantumą atsirandantiems net menkiausiems trikdžiams. Be to, Vilniuje dėl paties miesto dydžio yra sąlyginai daug perėjų, kurios kerta važiuojamąją dalį, o tai lemia būtinybę dažniau mažinti greitį dėl gatvę pereiti norinčio žmogaus ar prevenciškai“, – teigia A. Žiukelis.

Jo nuomone, ir pėstieji turėtų daugiau galvoti, ar netaps netikėtumu vairuotojams, ar yra gerai matomi, ypač, jei perėja nėra specialiai apšviesta.

„Neramina tendencija, kad pėstieji perėjoje neretai praranda budrumą, elgiasi taip lyg tai būtų jiems priklausanti teritorija, kurioje nereikia laikytis saugaus elgesio taisyklių. Į perėją žengiama drąsiai, net neapsidairius ar aplink nėra transporto priemonių. Itin pavojinga situacija, į kurią pėstieji neatsižvelgia, – žengimas į perėją iš už autobuso ar kitos transporto priemonės. Tokiu atveju būti pastebėtam labai sudėtinga ir visgi įsitikinti, kad į važiuojamąją dalį žengti saugu, yra pėsčiojo atsakomybė“, – dažniausias pėsčiųjų klaidas vardina BTA ekspertas.

Regionuose gestais pykstamasi mažiau

Regionų gyventojai mažiau už miestiečius jaudinasi dėl neatsakingų pėsčiųjų, kitus automobilius užstatančių vairuotojų ar tų eismo dalyvių, kurie nepasitenkinimą reiškia gestais bei žodžiais.

„Pastarasis faktorius eismo kultūros skirtumus atspindi bene labiausiai – jei miestuose kas trečias vairuotojas (31,2 proc.) patiria stresą dėl rodomų gestų, tai regionuose – vos kas penktas (21,9 proc.). Tiesiog regionuose žmonės daugiau bendrauja, geriau vienas kitą pažįsta, o kelti balsą ar nepagarbiais gestais rodyti nepasitenkinimą kad ir iš matymo pažįstamam žmogui yra kur kas sunkiau. Užtat miestuose, kuriuose daugelis vairuotojų vienas kitą mato galbūt pirmą ir paskutinį kartą, gyvenimo tempas skubus, o eismas intensyvus – toks nepagarbus elgesys yra dažnesnis“, – teigia BTA ekspertas.

Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148