Įmonių susijungimai: su kokiais iššūkiais susiduria vadovai ir darbuotojai?

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais.

Kaip, įgyvendinant pertvarkas, užtikrinti procesų efektyvumą ir paslaugų kokybę bei išlaikyti darbuotojų motyvaciją? Kokią naudą susijungimai atneša darbuotojams?

Atvirumas, komunikavimas nieko neslepiant ir kalbant aiškiai bei greitas sprendimų priėmimas – tokius kertinius sėkmingos integracijos aspektus išskiria bendrovių „Omnitel“ ir „Teo“ jungimosi iššūkius patyręs „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

„Geriau greičiau priimti sprendimą ir galbūt pamatyti, jog jis nėra geras ir jį iškart taisyti, negu nepriimti sprendimų ar tempti laiką tikintis, jog tas pats sprendimas kitą savaitę taps geresniu nei praėjusią“ – pagrindines galimas klaidas įvardina K. Šliužas.

Pasak jo, natūralu, kad pasikeitimai įmonėse, darantys tiesioginę įtaką darbuotojams, žmonėms kelia daugybę klausimų: „Kas bus su manimi?“, „Kokių resursų reikės, norint judėti į priekį?“, „Ar aš sugebėsiu?“, – vardino „Telia Lietuva“ vadovas. K. Šliužas įsitikinęs, jog vienintelis būdas išsklaidyti darbuotojų nerimą – atvirai, aiškiai ir nuolat komunikuoti apie visus laukiančius pokyčius. Ir tai yra labai svarbu kalbant tiek apie verslo įmones, tiek ir apie įvairias organizacijas, institucijas.

„Svarbiausia, tiek jungiant įmones, tiek, pavyzdžiui, aukštąsias mokyklas, išsikelti tikslus, dėl kurių tai yra daroma, žinoti kryptį, kuria einama ir tai aiškiai ir paprastai komunikuoti. Tada lengviau planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiekti sėkmingą rezultatą“, – antrina Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio vadovas Lietuvoje.

Gyvi susitikimai vietoj intraneto ir el. laiškų komunikacijos

Šliužas pabrėžia, jog vykstant dideliems pokyčiams betarpiškas ir intensyvus bendravimas su darbuotojais, vykstantis ne tik elektroninių laiškų ar įmonės intraneto pagalba, yra itin svarbus.

„Telia“ vadovas teigia, jog komunikuodamas darbuotojams apie būsimą bendrovių jungimąsi turėjo labai daug gyvų susitikimų, važiavo per visus miestus ir miestelius, kuriuose įmonė turi darbuotojų, tam, kad jie patys tiesiogiai galėtų užduoti rūpimus klausimus.

„Labai atvirai komunikavome apie tai, kas jau yra nuspręsta, ką spręsim ateityje, o ko ateityje ir visai nespręsime. Jeigu atsakymo tuo momentu neturėdavome, tiesiai šviesiai sakydavau, kad šito dar nežinau“ – patirtimi dalinosi K. Šliužas.

Po optimizacijos dirba patogiau ir efektyviau

Komunikaciją, kaip pagrindinę priemonę siekiant pozityvaus darbuotojų įsitraukimo į pokyčius, išskiria ir „Lietuvos energijos“ vadovas dr. Dalius Misiūnas, kalbėdamas tiek apie energetikos įmonių grupės optimizavimo procesus, tiek apie LESTO ir „Lietuvos dujų“ jungimąsi į bendrą skirstymo tinklų įmonę. Vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos iniciatorių atidžiai seka ir aukštojo mokslo reformos, kuria siekiama optimizuoti Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklą, įgyvendinimą.

Pasak pašnekovo, optimizuojant „Lietuvos energijos“ valstybės valdomos energetikos įmonių grupės struktūrą dėl darbuotojų įtraukimo į pokyčių valdymo procesus ir sėkmingos komunikacijos, į pasikeitimus dažniausiai reaguota teigiamai. Be to, tai buvo puiki galimybė ir darbuotojams įgyti naujų patirčių.

„Optimizavus įmonių grupės struktūrą darbuotojai turėjo puikią galimybę įgauti įmonių jungimo/veiklų gryninimo kompetencijų, įgyti naujos patirties, kilti karjeros laiptais dalyvaujant vidinėse atrankose. Dabar, jau optimizavus veiklas, darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, efektyviau ir tiesiog patogiau“, – teigiamus optimizacijos aspektus darbuotojams vardino D. Misiūnas.

Mažėjo ne specialistų, o vadovų skaičius

Vienas pagrindinių nerimą keliančių aspektų darbuotojams, įmonei ruošiantis naujam etapui, – baimė netekti darbo. Tačiau tiek „Omnitel“ ir „Teo“, tiek „LESTO“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimų atvejais, pasak pašnekovų, pirmiausia mažėjo vadovų skaičius.

„Telia Lietuva“ vadovas K. Šliužas akcentuoja, jog pasikeitimai, susiję su žmogiškųjų išteklių mažėjimu, buvo labiau iššaukti kompetencijų poreikio ar poreikio keisti kompetencijas, o ne iš siekio sumažinti etatų skaičių, taigi ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas ryškiausiai atsispindėjo pirmiausia vadybiniame lygmenyje.

Be to, K. Šliužo teigimu, aiškus įmonės ateities planų komunikavimas taip pat labai pasitarnavo patiems darbuotojams išsigryninti, ar jiems tinka pasikeitusios aplinkybės, įmonės vizija ir ar verta joje likti.

Patys apsisprendžia, ar prisitaikys prie pokyčių

„Telia Lietuva“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Čepienė taip pat pripažįsta, jog natūralu, kad dalis žmonių, vykstant pokyčiams įmonėje, nusprendžia keisti darbovietę.

„Darbuotojai dažnai patys apsisprendžia, ar jiems pavyks prisitaikyti prie pokyčių, o kartais ta baimė būna ir perdėm nepagrįsta, dėl jos dalis žmonių nebesieja savo ateities su įmonės veikla“, – pasakojo B. Čepienė.

Vis dėlto, pasak B. Čepienės, didelio darbuotojų nerimo jungiantis „Omnitel“ ir „Teo“ nebuvo juntama, nes pokyčiai jiems nebuvo naujiena: „Juk tai verslas – visą laiką reikia peržiūrėti esamą situaciją, įvertinti konkurencinę aplinką ir pan. Darbuotojai prie to yra įpratę, todėl pokyčiai vyksta gana sklandžiai“.

Ekonominę naudą darbuotojai pajus ateityje

Pasak K. Šliužo, susijungimas ir atlyginimai tiesioginio ryšio neturi – tai labiau lemia rinkos dėsniai, tačiau pripažįsta, kad efektyviau pradėjusiai dirbti įmonei atsiveria didesnės galimybės investuoti ir į darbuotojus.

Beje, „Telia Lietuva“ pirmojo 2017 m. ketvirčio pajamos, Vz.lt duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,3 proc. iki 85,3 mln. eurų.

„Tai, kad verslas auga, nebūtinai tokia proporcija turi augti ir atlyginimai. Jeigu daugiau uždirbame, atitinkamai reikia ir daugiau investuoti, pavyzdžiui, į naujus produktus ar į darbuotojų kvalifikaciją“, – sako K. Šliužas.

„Jungiantis įmonėms svarbiausia buvo suvienodinti sąlygas. „Reikėjo sužiūrėti ir inventorizuoti visus neatitikimus ir juos suvienodinti, kad žmonės nesijaustų diskriminuojami, o pačioms sąlygoms, atlyginimų dydžiui susijungimas neturėjo įtakos, tai nustato rinka“, – pridūrė „Telia Lietuva“ vadovas.

Čepienė taip pat pabrėžia, jog už tikslų vykdymą kiekvienais metais, nepriklausomai nuo struktūros ar kitų pokyčių, darbuotojai sulaukia atitinkamų finansinių įvertinimų, kuomet atsižvelgiama į rezultatus, Lietuvos darbo rinką, konkurencinę rinką ir pan.

„Darbuotojai žino, dėl kokių priežasčių jiems didėja ar nedidėja atlyginimas, vadovai tai iškomunikuoja, o pagrindinė ekonominė nauda darbuotojams iš įmonių susijungimo, manau, matysis dar ateityje“ – kalbėjo B. Čepienė.

Atsiveria naujos karjeros galimybės

„Kompetencijų ir patirties augimas, naujos galimybės, proga parodyti lyderystę, karjeros perspektyvos“, – tokius įmonių veiklos optimizavimo proceso metu atsirandančius teigiamus aspektus išskiria „Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas.

Panašiai ateities galimybes, atsiveriančias darbuotojams po susijungimo, apibūdina ir K. Šliužas: „Susijungimas daugiau įtakos turėjo ateities augimo galimybėms, kadangi kompanijos, verslo galimybės prasiplėtė, užduotys padidėjo, todėl norintiems ir galintiems augti žmonėms padaugėjo karjeros galimybių“.

Be to, kaip pastebi B. Čepienė, jeigu iš darbuotojo reikalaujama kompetencijų, kurių anksčiau nereikėjo, jam sudaromos galimybės to išmokti – nuolat vyksta įvairūs mokymai, darbuotojai siunčiami į kursus ir pan.

Vis dėl to, kaip pastebi D. Misiūnas, didžiausi iššūkiai tenkantys darbuotojams vykdant įmonių veiklos optimizavimo procesus yra „atvirumas pokyčiams ir naujovėms, pozityvus požiūris ir įsitraukimas bei neapibrėžtumo laikotarpis, kai supranti, kad esama situacija keičiasi ir neramu, kaip bus ateityje“.

• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148