Kariniai robotai – pramonė, jau šiandien kainuojanti 50 mlrd. dolerių per metus

Mokslinės fantastikos filmuose robotai už žmones daro viską: vairuoja, gamina valgyti ir net tampa lygiaverčiais pašnekovais. Tačiau tikrovėje prioritetai kitokie – kad ir kaip tobulėtų namams skirti robotai, kariniams pasaulis kasmet išleidžia dešimtis kartų daugiau.

Lietuviškos robotų gamintojos „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus įsitikinęs, kad per kelis ateinančius dešimtmečius karo lauke robotai visiškai pakeis žmones.

Jau dabar kariauja daugybė robotų

Katkus pasakoja, kad šiandien robotų industrija visame pasaulyje per metus kainuoja maždaug 90 mlrd. JAV dolerių. Ir nors turbūt dažniausiai aptariami pramonėje veikiantys mechanizmai, į savo rankas perėmę didžiosios dalies gamyklų veiklą, kariniai robotai investicijomis gerokai lenkia bet kokią kitą rūšį.

„Į karinių robotų industriją šiandien investuojama daugiau nei į visus likusius robotų tipus kartu sudėjus. Karui skirtiems robotams per metus išleidžiama apie 50 mlrd. dolerių, kai tuo tarpu pramoniniai, medicininiai, gamybiniai ir humanoidiniai robotai gauna tik apie 40 mlrd. Todėl jei ieškome srities, kur robotai greičiausiai prilygs fantastikai, pirmiausia turėtume žiūrėti į karinę pramonę“, – aiškina „Factobotics“ vadovas.

Turbūt labiausiai paplitęs robotas – karinis dronas, valdomas per atstumą piloto, dažnai sėdinčio net ne toje pačioje šalyje. Tačiau plisti pradeda ir automatiniai tankai ar net automatiniai povandeniniai laivai, galintys įveikti didelius atstumus ir apšaudyti priešą, viduje neturėdami nei vieno gyvo žmogaus. Tuo tarpu sausumos kariuomenę palaiko ir moderni technika, nebūtinai skirta pačiam karui: tai robotai-nešikai bei robotai-vairuotojai.

Iki 2025 m. tikisi aplenkti gyvų kareivių skaičių

Karo robotų rinkoje akivaizdžiai pirmauja JAV. Todėl bandant prognozuoti, kaip atrodys ateities karai galima žiūrėti būtent į jų veiklos strategijas. Prognozuojama, jog JAV robotų skaičiumi karo lauke gyvus kareivius aplenkti neprireiks net dešimtmečio. Ir čia kalbame ne vien apie ore sklandančius dronus, bet ir žemėje patruliuojančias mašinas.

Tarp naujausių nuotoliniu būdu valdomų robotų galima rasti ir nykštukinių, stebėjimui skirtų išradimų, ir didžiulių naikinimo mašinų. Pavyzdžiui, MAARS (Modular Advanced Armed Robotic System) robotas, šiuo metu jau dislokuotas Irake. Ant vikšrų keliaujantis išradimas gali šaudyti, paleisti ašarines dujas ar akinančius spindulius ir net granatas. Analogiški robotai testuojami ir kuriami stengiantis rasti optimalią mašiną, veikiančią geriau už žmogų.

Tuo tarpu Rusijos robotų gamintojai renkasi kurti gerokai į gyvą karį panašesnes mašinas. Mokslininkų sukurtas FEDOR robotas primena „Roboto-policininko“ filmus ir rankose laiko du pistoletus. Tačiau kol kas ir vieni, ir kiti gali pasigirti tik nuotoliniu būdu valdomais prietaisais – lenktynes dėl karo pramonės lyderės vardo greičiausiai laimės valstybė, pirma ištobulinusi savaime veikiančius kovotojus.

Investicijos plaukia ir toliau

Dar šią vasarą Pentagonas paskelbė skirsiantis 11 mln. eurų projektui, turinčiam sukurti žmones ir savaeigę techniką sujungiančius būrius. Ir tai tik maža dalis bandymų rasti būdą į karines operacijas įtraukti dirbiniu intelektu besivadovaujančius mechanizmus. Prognozuojama, jog visiškai žmogaus pagalbos nereikalaujantys robotai karo pramonėje ims veikti po 10-15 metų.

„Kalbant apie karinius robotus, technologinis vienų šalių atotrūkis gali pasijausti labai skaudžiai. JAV galės siųsti į mūšius robotus, kurie net pralaimėjimo atveju nekainuos nei vieno kario gyvybės, o mažiau pažengusi šalis turės siųsti gyvus žmones. Žinoma, tada apie robotų pralaimėjimą nėra prasmės net kalbėti – įsivaizduokite, kad viena pusė stovi su akmenimis ir šakomis, o kita atskrenda su kosminiais laivais. Skirtumas tarp pažengusių ir atsilikusių valstybių bus siaubingas“, – neabejoja J. Katkus.

Tai matydamos didžiosios valstybės stengiasi laimėti mūšį dėl sėkmingo dirbtinio intelekto integravimo į karo technologijas. JAV šiuo metu Rusiją bei Kiniją lenkia, tačiau ekspertai perspėja, kad matuojant karinę jėga visą situaciją aukštyn galva apversti gali net vienas išradimas.

Plačiau šias temas ekspertai pristatys Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“, vyksiančiame spalio 12-13 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių ateities tema organizuojamų renginių šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148