Gyvybės paieškos Visatoje: didžiausia tikimybė rasti pirmykščius organizmus

Vilniaus universitetas (VU) ir advokatų kontora GLIMSTEDT pakvietė į ketvirtąją šių mokslo metų atvirų paskaitų ciklo LEAD paskaitą, skirtą kosmosui ir nežemiškos gyvybės paieškoms Saulės sistemoje bei už jos ribų.

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto docentas, astrofizikos daktaras ir populiariausio lietuviško tinklaraščio apie astronomiją „Konstanta 42“ autoriaus Kastytis Zubovas VU Teatro salėje klausytojams pasakojo apie tyrimus, kurie vyksta ieškant gyvybės Visatoje, kosmines keliones bei ateities perspektyvas gyventi skirtingose planetose.

„Tema apie gyvybę už Žemės ribų žadina vaizduotę, kuriami fantastiniai filmai. Mokslininkai šią temą taip pat nagrinėja – bando ieškoti ir suprasti, kokia tai gyvybė galėtų būti, nes dar nepavyko aptikti jokių jos pavyzdžių. Guodžia tai, kad jau po truputį yra įsivaizduojama, ko bendrai reikėtų ieškoti“, – kalbėjo Kastytis Zubovas.

Pasak mokslininko, reikia suvokti gyvybės universalumą. Tiksliau, kokie cheminiai elementai yra pasiskirstę Visatoje, nes tai turi didelę reikšmę gyvybės egzistavimui už Žemės ribų. „Kaip ir Žemėje, Visatoje gausiausi cheminiai elementai yra deguonis, anglis ir azotas. Tai nėra atsitiktinumas, nes visa gyvybė atsirado iš to, kad pirmykštėje Žemėje vyko įvairios cheminės reakcijos, o iš jų formavosi vis sudėtingesni reakcijų tinklai, egzistavo tam tikri regentai, kurie ir davė pradžią gyvybei“, – teigė lektorius. Tai reiškia, kad gyvybės pagrindu negali būti uranas, berilis ir kiti elementai, kurių Visatoje yra labai mažai. Nežemiškų gyvybių paieškos – tai siekis atrasti organizmus, kurie būtų panašūs į mus pačius (cheminių elementų atžvilgiu), nes tik taip mes tokią gyvybę galėtume atpažinti. Svarbi sąlyga gyvybės egzistavimui yra vanduo. „Be vandens gyvybė negali daugintis ir egzistuoti, todėl pastarosios paieškos yra vykdomos, vadovaujantis principu – „sekite pagal vandenį“. Paprastai kalbant, gyvybės yra ieškoma ten, kur galėtų būti vandens, nes būtent tai skatina chemines reakcijas. Vis dėlto, vanduo turi būti skystas, o tam reikalinga temperatūra nuo 0 °C iki 100 °C. Toks palankių sąlygų gyvybei formuotis kriterijų nustatymas leidžia apriboti planetų aibę ieškant gyvybės.

Biopėdsakai ir kur ieškoti gyvybės Saulės sistemoje?

Ko reikėtų ieškoti pagal tam tikrus kriterijus (chemines savybes, „sekite pagal vandenį“ principą) atsirinktose planetose, kuriose numanomai galėtų būti kokių nors gyvybės formų? Atsakymas į šį klausimą susijęs su terminu biopėdsakai. „Tai yra bet kokie cheminiai junginiai, kuriuos palieka gyvybiniai procesai arba dėl kurių jie galimai atsiranda. Tačiau ne visi cheminiai junginiai vienodai naudingi, todėl pirmiausia turime atsirinkti dujinius junginius, nes tik juos galime aptikti planetose, kurios yra labai toli – už Saulės sistemos ribų“, – patikino lektorius.

Kitas svarbus klausimas – kur ieškoti gyvybės Saulės sistemoje? Pavyzdžiui, Marsas įeina į „gyvybės zoną“, tačiau labiausiai tikėtina, kad gyvybės apraiškos bus rastos Jupiterio ir Saturno palydovuose. Taip yra todėl, kad palydovų paviršius šaltas, tačiau po kaustančiu ledu galima rasti vandenynus, kurių yra daugiau nei visoje Žemėje. „Žinome, kad šiuose palydovuose egzistuoja gana sudėtingi cheminiai junginiai ir hidroterminės versmės. Tokios versmės egzistuoja ir
Žemėje – manoma, kad ten galėjo atsirasti pirmoji gyvybė. Taigi, jei galėjo atsirasti Žemėje, gyvybės apraiškų gali būti ir šiuose palydovuose. Tokia palydovų ekosistema ir prielaidos daro juos labai įdomius tyrimams“, – tikino K. Zubovas. Kita planeta – Venera. Joje rasti gyvybę pagal ankščiau minėtus kriterijus būtų sunku, tačiau 50–60 km. aukštyje šios planetos slėgis ir temperatūra yra labai panašūs į Žemės paviršiaus, todėl galimybė vis tik yra. „Sakoma, kad Venera yra panašiausia į žemės paviršių Saulės sistemoje, todėl joje galėtų formuotis sudėtingi dariniai“, – teigia mokslininkas. Jau minėtoje Marso planetoje dėl sauso paviršiaus bei ledo gyvų organizmų atradimo tikimybė labai menka.

Egzoplanetos ir gyvybės atradimas

Mokslininkai neapsiriboja gyvybės paieškomis tik Saulės sistemos ribose – jų ieškoma ir egzoplanetose – planetose už Saulės sistemos ribų. Pirmosios tokios planetos buvo atrastos prieš 30 metų, o dabar jų žinoma apie 5 tūkst. Numanoma, kad jų gali būti net 100 milijardų – daugiau nei žvaigždžių. Vis dėlto, tokias planetas aptikti yra gana sudėtinga: „Dažnai egzoplanetų paieška lyginama su jonvabalio radimu šalia automobilio žibinto“. Šiuo metu pasitelkiami du minėtų planetų paieškos metodai – radialinis greitis ir tranzito metodas. Naudojant šiuos metodus, galima nustatyti planetos masę ir spindulį, o tai leidžia sužinoti ir jos cheminę sudėtį. Aptikus tokias planetas, norint nustatyti, ar ten yra gyvybė, mokslininkams tenka matuoti jų atmosferas bei tirti jų chemines savybes. Norint palengvinti šį darbą, 2020 metais bus pradėtas naudoti Džeimso Vebo kosminis teleskopas.

„Manoma, kad kosmose aptikta gyvybė gali pasirodyti vienaląsčių organizmų pavidalu. Prisimenant Žemės gyvybės paieškų istoriją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad joje buvo atrasti būtent vienaląsčiai organizmai. Sudėtingi organizmai atsirado prieš 500 milijonų metų. Žemės amžius – 4,5 milijardai metų. Čia gyvybė egzistuoja apie 4 milijardus metų, tačiau didžiąją laiko dalį egzistavo tik pirmykščiai organizmai. Taigi yra didelė tikimybė, kad ir tose planetose atrasime gyvybę pirminėje stadijoje,“ – svarstė astrofizikas.

Kosminės kelionės ir gyvenimas Marse

Kosminiai atstumai yra labai dideli. Pavyzdžiui, atstume tarp Žemes ir Mėnulio tilptų visos kitos planetos ir dar liktų keli tūkstančiai kilometrų. Mūsų kelionės trukmė nuo Žemes iki Marso trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Per šį laiko tarpą yra nukeliaujama net 500 milijonų kilometrų. Pasiekti tolimesnes planetas trunka dar ilgiau, pavyzdžiui, iki Plutono buvo skrendama net 10 metų.

Tarpžvaigždinėse erdvėse žmonių kelionė truktų tūkstančius metų, nes atstumai išties yra labai dideli. Dėl šios priežasties yra rengiamas projektas, kurio tikslas – paruošti daugybę zondų (Breakthrough Starshot), kurie galėtų palengvinti šį atstumo iššūkį. Minėtieji zondai turėtų labai didelę saulės burę ir pasiektų penktadalį šviesos greičio. Taigi zondai iki kitos Žvaigždės sistemos nuskristų per maždaug dvidešimt metų. Taip pat yra svarstoma ir apie „kartų laivus“, kuriuos būtų galima pasitelkti tarpžvaigždinėms kelionėms: „Žmonių į zondą įsodinti neįmanoma, todėl svarstomos ir kitos galimybės, pavyzdžiui, kosminis laivas-gyvenamoji vieta, kuris turėtų savo ekosistemą. Jame gyventų keli šimtai žmonių ir skristų kelis tūkstančius metų. Tie žmonės, kurie išskristų, nesulauktų kelionės pabaigos, tačiau kokiai penktai kartai galbūt ir pavyktų, jie išsilaipintų kitos Žvaigždės planetoje“, – juokavo mokslininkas.

Besivystančios technologijos leidžia vis dažniau pasvarstyti apie gyvenimą kitose planetose, tačiau kaip jose reikėtų gyventi, žino retas. „Marsas neturi magnetinio lauko, kuris saugotų nuo magnetinių spindulių, todėl gyventi šios planetos paviršiuje būtų nesaugu. Mėnulyje gyvenimo sąlygos būtų panašios. Tačiau Veneroje galėtų būti kiek įdomiau, pavyzdžiui, 50–60 km aukštyje galėtų plūduriuoti miestai ir pan. Gyvenimas kitose planetose gali atrodyti įdomus, tačiau skrendant į Marsą, norėtųsi jį pamatyti, o ne lindėti po juo. Manau, kad gyvenimo galimybių paieškos kitose planetose gali atsirasti dėl kolonizacijos, noro turėti daugiau vietos arba siekiant naujų patirčių“, – samprotavo K. Zubovas.

• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148