Naujienos

Gyvybės paieškos Visatoje: didžiausia tikimybė rasti pirmykščius organizmus

2019-03-22 07:47:22

Vilniaus universitetas (VU) ir advokatų kontora GLIMSTEDT pakvietė į ketvirtąją šių mokslo metų atvirų paskaitų ciklo LEAD paskaitą, skirtą kosmosui ir nežemiškos gyvybės paieškoms Saulės sistemoje bei už jos ribų.

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto docentas, astrofizikos daktaras ir populiariausio lietuviško tinklaraščio apie astronomiją „Konstanta 42“ autoriaus Kastytis Zubovas VU Teatro salėje klausytojams pasakojo apie tyrimus, kurie vyksta ieškant gyvybės Visatoje, kosmines keliones bei ateities perspektyvas gyventi skirtingose planetose.

„Tema apie gyvybę už Žemės ribų žadina vaizduotę, kuriami fantastiniai filmai. Mokslininkai šią temą taip pat nagrinėja – bando ieškoti ir suprasti, kokia tai gyvybė galėtų būti, nes dar nepavyko aptikti jokių jos pavyzdžių. Guodžia tai, kad jau po truputį yra įsivaizduojama, ko bendrai reikėtų ieškoti“, – kalbėjo Kastytis Zubovas.

Pasak mokslininko, reikia suvokti gyvybės universalumą. Tiksliau, kokie cheminiai elementai yra pasiskirstę Visatoje, nes tai turi didelę reikšmę gyvybės egzistavimui už Žemės ribų. „Kaip ir Žemėje, Visatoje gausiausi cheminiai elementai yra deguonis, anglis ir azotas. Tai nėra atsitiktinumas, nes visa gyvybė atsirado iš to, kad pirmykštėje Žemėje vyko įvairios cheminės reakcijos, o iš jų formavosi vis sudėtingesni reakcijų tinklai, egzistavo tam tikri regentai, kurie ir davė pradžią gyvybei“, – teigė lektorius. Tai reiškia, kad gyvybės pagrindu negali būti uranas, berilis ir kiti elementai, kurių Visatoje yra labai mažai. Nežemiškų gyvybių paieškos – tai siekis atrasti organizmus, kurie būtų panašūs į mus pačius (cheminių elementų atžvilgiu), nes tik taip mes tokią gyvybę galėtume atpažinti. Svarbi sąlyga gyvybės egzistavimui yra vanduo. „Be vandens gyvybė negali daugintis ir egzistuoti, todėl pastarosios paieškos yra vykdomos, vadovaujantis principu – „sekite pagal vandenį“. Paprastai kalbant, gyvybės yra ieškoma ten, kur galėtų būti vandens, nes būtent tai skatina chemines reakcijas. Vis dėlto, vanduo turi būti skystas, o tam reikalinga temperatūra nuo 0 °C iki 100 °C. Toks palankių sąlygų gyvybei formuotis kriterijų nustatymas leidžia apriboti planetų aibę ieškant gyvybės.

Biopėdsakai ir kur ieškoti gyvybės Saulės sistemoje?

Ko reikėtų ieškoti pagal tam tikrus kriterijus (chemines savybes, „sekite pagal vandenį“ principą) atsirinktose planetose, kuriose numanomai galėtų būti kokių nors gyvybės formų? Atsakymas į šį klausimą susijęs su terminu biopėdsakai. „Tai yra bet kokie cheminiai junginiai, kuriuos palieka gyvybiniai procesai arba dėl kurių jie galimai atsiranda. Tačiau ne visi cheminiai junginiai vienodai naudingi, todėl pirmiausia turime atsirinkti dujinius junginius, nes tik juos galime aptikti planetose, kurios yra labai toli – už Saulės sistemos ribų“, – patikino lektorius.

Kitas svarbus klausimas – kur ieškoti gyvybės Saulės sistemoje? Pavyzdžiui, Marsas įeina į „gyvybės zoną“, tačiau labiausiai tikėtina, kad gyvybės apraiškos bus rastos Jupiterio ir Saturno palydovuose. Taip yra todėl, kad palydovų paviršius šaltas, tačiau po kaustančiu ledu galima rasti vandenynus, kurių yra daugiau nei visoje Žemėje. „Žinome, kad šiuose palydovuose egzistuoja gana sudėtingi cheminiai junginiai ir hidroterminės versmės. Tokios versmės egzistuoja ir
Žemėje – manoma, kad ten galėjo atsirasti pirmoji gyvybė. Taigi, jei galėjo atsirasti Žemėje, gyvybės apraiškų gali būti ir šiuose palydovuose. Tokia palydovų ekosistema ir prielaidos daro juos labai įdomius tyrimams“, – tikino K. Zubovas. Kita planeta – Venera. Joje rasti gyvybę pagal ankščiau minėtus kriterijus būtų sunku, tačiau 50–60 km. aukštyje šios planetos slėgis ir temperatūra yra labai panašūs į Žemės paviršiaus, todėl galimybė vis tik yra. „Sakoma, kad Venera yra panašiausia į žemės paviršių Saulės sistemoje, todėl joje galėtų formuotis sudėtingi dariniai“, – teigia mokslininkas. Jau minėtoje Marso planetoje dėl sauso paviršiaus bei ledo gyvų organizmų atradimo tikimybė labai menka.

Egzoplanetos ir gyvybės atradimas

Mokslininkai neapsiriboja gyvybės paieškomis tik Saulės sistemos ribose – jų ieškoma ir egzoplanetose – planetose už Saulės sistemos ribų. Pirmosios tokios planetos buvo atrastos prieš 30 metų, o dabar jų žinoma apie 5 tūkst. Numanoma, kad jų gali būti net 100 milijardų – daugiau nei žvaigždžių. Vis dėlto, tokias planetas aptikti yra gana sudėtinga: „Dažnai egzoplanetų paieška lyginama su jonvabalio radimu šalia automobilio žibinto“. Šiuo metu pasitelkiami du minėtų planetų paieškos metodai – radialinis greitis ir tranzito metodas. Naudojant šiuos metodus, galima nustatyti planetos masę ir spindulį, o tai leidžia sužinoti ir jos cheminę sudėtį. Aptikus tokias planetas, norint nustatyti, ar ten yra gyvybė, mokslininkams tenka matuoti jų atmosferas bei tirti jų chemines savybes. Norint palengvinti šį darbą, 2020 metais bus pradėtas naudoti Džeimso Vebo kosminis teleskopas.

„Manoma, kad kosmose aptikta gyvybė gali pasirodyti vienaląsčių organizmų pavidalu. Prisimenant Žemės gyvybės paieškų istoriją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad joje buvo atrasti būtent vienaląsčiai organizmai. Sudėtingi organizmai atsirado prieš 500 milijonų metų. Žemės amžius – 4,5 milijardai metų. Čia gyvybė egzistuoja apie 4 milijardus metų, tačiau didžiąją laiko dalį egzistavo tik pirmykščiai organizmai. Taigi yra didelė tikimybė, kad ir tose planetose atrasime gyvybę pirminėje stadijoje,“ – svarstė astrofizikas.

Kosminės kelionės ir gyvenimas Marse

Kosminiai atstumai yra labai dideli. Pavyzdžiui, atstume tarp Žemes ir Mėnulio tilptų visos kitos planetos ir dar liktų keli tūkstančiai kilometrų. Mūsų kelionės trukmė nuo Žemes iki Marso trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Per šį laiko tarpą yra nukeliaujama net 500 milijonų kilometrų. Pasiekti tolimesnes planetas trunka dar ilgiau, pavyzdžiui, iki Plutono buvo skrendama net 10 metų.

Tarpžvaigždinėse erdvėse žmonių kelionė truktų tūkstančius metų, nes atstumai išties yra labai dideli. Dėl šios priežasties yra rengiamas projektas, kurio tikslas – paruošti daugybę zondų (Breakthrough Starshot), kurie galėtų palengvinti šį atstumo iššūkį. Minėtieji zondai turėtų labai didelę saulės burę ir pasiektų penktadalį šviesos greičio. Taigi zondai iki kitos Žvaigždės sistemos nuskristų per maždaug dvidešimt metų. Taip pat yra svarstoma ir apie „kartų laivus“, kuriuos būtų galima pasitelkti tarpžvaigždinėms kelionėms: „Žmonių į zondą įsodinti neįmanoma, todėl svarstomos ir kitos galimybės, pavyzdžiui, kosminis laivas-gyvenamoji vieta, kuris turėtų savo ekosistemą. Jame gyventų keli šimtai žmonių ir skristų kelis tūkstančius metų. Tie žmonės, kurie išskristų, nesulauktų kelionės pabaigos, tačiau kokiai penktai kartai galbūt ir pavyktų, jie išsilaipintų kitos Žvaigždės planetoje“, – juokavo mokslininkas.

Besivystančios technologijos leidžia vis dažniau pasvarstyti apie gyvenimą kitose planetose, tačiau kaip jose reikėtų gyventi, žino retas. „Marsas neturi magnetinio lauko, kuris saugotų nuo magnetinių spindulių, todėl gyventi šios planetos paviršiuje būtų nesaugu. Mėnulyje gyvenimo sąlygos būtų panašios. Tačiau Veneroje galėtų būti kiek įdomiau, pavyzdžiui, 50–60 km aukštyje galėtų plūduriuoti miestai ir pan. Gyvenimas kitose planetose gali atrodyti įdomus, tačiau skrendant į Marsą, norėtųsi jį pamatyti, o ne lindėti po juo. Manau, kad gyvenimo galimybių paieškos kitose planetose gali atsirasti dėl kolonizacijos, noro turėti daugiau vietos arba siekiant naujų patirčių“, – samprotavo K. Zubovas.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2021-03-08 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 2806 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 213 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-08 09:28:35

Protiniai dantys: šalinti ar palikti?

Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu.
       2021-03-08 08:08:18

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: dirbantiems savarankiškai

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti.
       2021-03-08 07:42:36

Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją

Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.
       2021-03-08 07:36:33

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime?
       2021-03-08 07:32:50

Pieno produktų vartojimas: ką valgo vaikai, tačiau vengia suaugusieji?

Nors pieno produktai – neatsiejama daugelio šeimų kasdieninės mitybos dalis, vaikų ir suaugusių pasirinkimai stipriai skiriasi. Suaugusieji daugiausia vartoja pieną, grietinę ar sviestą.
       2021-03-07 11:15:51

Siuntos Lietuvoje jau gabenamos naudojant degalus iš atliekų

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Siekdamos sumažinti daromą poveikį klimato kaitai, logistikos įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išmetamų teršalų kiekius:
       2021-03-07 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 5398 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 392 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-07 07:52:20

Profesorius Vytautas Kasiulevičius apie COVID-19 anglišką atmainą

"Savaitė. Angliškoji SARS-CoV-2 atmaina B.1.1.7 įsitvirtina Europoje. Vokiečiai ir prancūzai tai atvaizdavo savo ataskaitose. Šiose šalyse jau pusė Covid-19 atvejų sudaro angliška atmaina."
       2021-03-06 09:39:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8226 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 473 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-06 07:40:35

Nauji karantino atlaisvinimai: leidžiamos veiklos atvirose erdvėse

Įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, nuo šeštadienio atnaujinamos sporto, laisvalaikio ir kultūros veiklos atvirose erdvėse, leidžiami renginiai, kurių metų neišlipama iš automobilio.
       2021-03-05 14:35:54

Lietuviai vis aktyviau domisi maisto tausojimo idėjomis

Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės.
       2021-03-05 11:45:06

Matvei Linov apie mus internete rašo:

"Šiandien baigėsi mano leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Aš retai rašau tokiomis temomis, tačiau norėčiau pasidalinti užsieniečio, kuris čia gyvena daug metų, pastebėjimais.
       2021-03-05 11:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų

Atlikus 7763 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruota 447 naujų koronaviruso atvejų. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-05 11:17:58

Praktiniai patarimai ieškantiems naujo televizoriaus

Renkantis naują televizorių, verta atkreipti dėmesį ne tik į svarbius jo techninius parametrus. Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, svarbūs ir praktiniai kriterijai: koks rekomenduojamas televizoriaus dydis, kabinimo būdas, kokie kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai.
       2021-03-05 11:08:32

Žiema priminė skaudžią problemą – saugiai šildyti būstą moka ne visi gyventojai

Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje.
       2021-03-05 11:06:15

Po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą

„NielsenIQ“: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą. Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių.
       2021-03-05 11:03:52

Daiktų interneto technologija: ko reikia, kad Lietuva taptų lydere

Telefonu įjungiama skalbimo mašina, laikrodžiu valdoma šaldytuvo temperatūra ar ryte suskambęs žadintuvas, automatiškai įjungiantis kavos aparatą ir ruošiantis jums skanią kavą, kol jūs keliatės iš lovos.
       2021-03-05 11:01:03

Įvaldykite savo „Android“ išmanųjį: 7 funkcijos, kurias mažai kas atradę

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmaujanti mobilioji operacinė sistema yra „Android“. Visgi daug žmonių išnaudoja tik nedidelę dalį jos suteikiamų galimybių, o kai kurios naudingos „Android“ funkcijos yra kone paslėptos ir jas žino tik labiausiai įgudę naudotojai.
       2021-03-05 10:58:04

Vaistininkė apie makšties negalavimus: moterims vis dar gėda dėl jų prisipažinti

Makšties negalavimai – tai problemos, kuriomis moterys dar nedažnai drįsta pasidalinti atėjusios į vaistinę. Vaistininkai pastebi, kad pirmą kartą preparatus nuo makšties sausumo perkančios moterys nenoriai prisipažįsta turinčios šią problemą.
       2021-03-05 10:54:43

Iššūkis IT sektoriuje – stiprinti darbuotojų lojalumą

Informacinių technologijų specialistai jau dešimtmetį yra viena iš populiariausių ir paklausiausių profesijų Lietuvoje. Lietuvoje IT sektorius auga – šalis patraukli užsienio įmonėms, startuoliams.
       2021-03-05 10:52:18

Pandemija – ne priežastis atidėlioti skiepus nuo erkinio encefalito

Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.
       2021-03-05 10:44:15

Derlingi 2020 metai - kaip tuo pasinaudos Lietuvos agrosektorius?

Prieš metus visas agrosektorius su nerimu laukė naujojo sezono pradžios. Prieš tai buvęs trijų metų nederliaus ciklas stipriai paveikė viso sektoriaus investicinį potencialą. Žemės ūkio technikos pardavimai paprastai atspindi rinkos pajėgumą.
       2021-03-04 14:06:19

8 statiškai dažniausiai netoleruojami maisto produktai

Maisto netoleravimą galima apibūdinti kaip žalingą organizmo reakciją į tam tikrus maisto produktus ar jų priedus. Šis sutrikimas sukelia į alergiją panašius simptomus – slogą, astmą, kosulį, odos bėrimus, galvos skausmą ar netgi nuovargį bei nuotaikos svyravimus.
       2021-03-04 10:20:11

Siekiame liberalesnių taisyklių verslui ir paprastesnio reguliavimo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Dariumi Remeika aptarė, kaip mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti liberalesnes smulkiojo verslo priežiūros taisykles bei prognozuojamą priežiūros institucijų veiklą.
       2021-03-04 09:58:05

Kelias į automobilių patikimumo olimpą grįstas patikrintomis technologijomis

Vieni automobilių gamintojai stengiasi patikimų kūrėjų vardą išsikovoti naujausiomis technologijomis, itin aukštais reikalavimais medžiagoms ar precizišku procesų valdymu, kiti siekia naudoti tik išbandytus ir tiksliai veikiančius produktus, kuriuos nuolat tobulina.
       2021-03-04 09:41:00

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai

Atlikus 8163 (bendras tyrimų skaičius) tyrimus, vakar Lietuvoje registruoti 533 nauji koronaviruso atvejai. (* Pastaba: išankstiniai duomenys per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais - Lietuvos statistika).
       2021-03-04 09:28:22

Telecentras ragina institucijas atlikti pasiūlymų dėl VKRT vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal „Žinių radijo“ pokalbį parengtas tekstas „VRM atstovas: kompromisas – kurti valstybinį kritinio ryšio tinklą su operatoriais“.
       2021-03-04 08:58:43

Siekiantiems vidinės ramybės psichologė pataria susitvarkyti namus

Pavasaris Lietuvoje jau tradiciškai vadinamas švaros laiku – nuo seno įprasta, jog vis ryškesnė saulė ir bundanti gamta suteikia daugiau jėgų bei įkvėpimo susitvarkyti, atsišviežinti namus.
       2021-03-04 08:49:06

3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas

Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.