iliustracija iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija
Naujienos

Ekspertas: dėmesį kibernetiniam saugumui rodome, tačiau jo nepakanka

2019-03-28 07:28:25

Milžiniškais tempais didėjantis išmaniųjų prietaisų naudojimas ir interneto prieinamumas – technologinės pažangos rodikliai. Tačiau ekspertai ir net pasaulio lyderiai skambina pavojaus varpais, nes virtuali erdvė vis dažniau tampa tiek politinius, tiek ir kriminalinius tikslus turinčių piktavalių įrankiu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Štitilio teigimu, kovoje su kibernetinių nusikaltėlių siautėjimu yra dar daug tobulintinų sričių, kuriose būtina kuo greičiau skirti padidintą dėmesį.

Susirūpinę ir pasaulio galingieji

Perspėjimai apie žaibo greičiu vykstančią technologijų plėtrą lydinčias grėsmes skamba visame pasaulyje. Kalbos apie kylančius pavojus jau neapsiriboja atskirų ekspertų ar valstybių pareiškimais – kibernetinis saugumas ir privatumas buvo viena pagrindinių šių metų Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) Davose temų. Susitikimo dalyviai nevyniojo žodžių į vatą – kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir kriminalinės veikos internete yra vienas svarbiausių pasaulinio stabilumo rizikos faktorių. Šis požiūris atsispindi ir paskelbtoje 2019 metų „Pasaulinių grėsmių ataskaitoje“ („Global Risks Report 2019“), kurioje kibernetiniai pavojai įvardijami kaip vienas didžiausių mūsų laikų saugumo iššūkių.

Davose priimtoje ataskaitoje sakoma, kad grėsmės tik didės, nes interneto prieigų, ypač viešųjų, bei išmaniųjų įrenginių paplitimo mastai pasieks neįtikėtinus rodiklius – skaičiuojama, kad jau 2020 m. pasaulyje bus apie 20 milijardus išmaniųjų įrenginių. Todėl tolimesnei technologijų plėtrai yra be galo svarbi efektyvesnių saugumo sprendimų paieška. Ataskaitos rengėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad kibernetinių nusikaltimų padaroma žala pasaulinei ekonomikai 2021 metais gali siekti 6 milijardus dolerių. Ataskaitoje pažymima, kad bent jau sėkmingas tokių nusikaltimų išaiškinimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn JAV siekia vos 0,05 proc., kai smurtinių nusikaltimų – 46 proc.

Kriminaliniai nusikaltėliai „keliasi į internetą“

Davose nuskambėję perspėjimai netgi didžiausius skeptikus privertė sunerimti. Kiekvienas, besinaudojantis išmaniaisiais prietaisais, turintis prieigą prie interneto, gali tapti priešiškų valstybių, organizacijų, ar tiesiog kriminalinių nusikaltėlių bei įvairių sukčių taikiniu.

Į Davose išsakytus perspėjimus bei raginimus stiprinti kibernetinį saugumą atkreipia dėmesį ir Lietuvos ekspertai. Profesorius, kibernetinio saugumo ekspertas D. Štitilis įsitikinęs, kad mūsų šalyje kibernetiniam saugumui skiriamas vis dar nepakankamas dėmesys, nors vien per praėjusius metus Lietuvoje fiksuota apie 55 tūkstančiai įvairių kibernetinių atakų. Be to, pasak profesoriaus, dideli pavojai slypi ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir dėl kriminalinio pobūdžio veikų, nukreiptų į paprastus asmenis, įmones, organizacijas.

Žiniasklaidoje nuolat skaitome pranešimus apie sukčių aukas, užkibusias ant elektroninėje erdvėje veikiančių asmenų jauko. Žmonės apgaudinėjami prisidengiant įvairiausiomis legendomis: noru susipažinti, pagalbos prašymu, kvietimu investuoti. Kartais duomenys tiesiog perimami ar pavagiami, pasitaiko ir virtualių įsilaužimų šantažo tikslais, netikrų elektroninių laiškų ir įvairių kitų atvejų.

Pinigai išviliojimai tiek iš paprastų žmonių, tiek ir iš įmonių, verslo struktūrų. Dažnai tai atliekama pasisavinus kitų asmenų tapatybę. Ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje nuskambėjo sukčiavimo atvejis, kuomet Lietuvos pilietį JAV teisėsauga apkaltino iš technologijų milžinių „Google“ ir „Facebook“ išviliojus per 100 mln. JAV dolerių.

Būtina toliau tobulinti teisinę bazę, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi praktikoje

Pasak D. Štitilio, į tokį kriminalinių nusikaltėlių siautėjimą elektroninėje erdvėje Lietuvoje reaguojama, tačiau pastangų vis dar nepakanka. Profesorius įsitikinęs, kad vienas iš kovos su šiuo reiškiniu ginklų – tolesnis teisinės bazės tobulinimas, o svarbiausia – teisės aktų reikalavimų vykdymo praktikoje užtikrinimas.

Lietuva kaip valstybė jau pasižymi pakankamai moderne teisine baze, reglamentuojančia kibernetinį saugumą, nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje. Tačiau labai svarbu – ne tik tokios bazės turėjimas, o tai, kaip teisės normų laikomasi praktikoje. Pavyzdžiui, Kibernetinio saugumo įstatymas turi patvirtintų eilę lydimųjų teisės aktų, kuriais nustatomi konkretūs reikalavimai kibernetinio saugumo subjektams. Tačiau kiek tokių subjektų pilnai vykdo atitinkamus reikalavimus? Kiek subjektų užtikrina reikiamas saugumo priemones, vertina kylančias rizikas, efektyviai apmoko darbuotojus ir pan.? Nors tokie nauji tyrimai dar neatlikti, tačiau ekspertiškai pažiūrėjus į situaciją, ji nėra gera.

Padidintas dėmesys turi būti skiriamas konkrečiai sričiai - nusikalstamoms veikoms elektroninėje erdvėje. „Nors Nacionalinėje kibernetinio saugumo strategijoje visas antrasis uždavinys skirtas nusikalstamoms veikoms elektroninėje erdvėje, tačiau, mano manymu, reikia išsamesnio detalizavimo, kokios konkrečios priemonės bus panaudotos, kas bus atsakingas ir už kokius veiksmus bei kokiais terminais. Detalizuota bus tarpinstituciniame strategijos įgyvendinimo plane, tačiau kol kas toks planas nepatvirtintas“, – apgailestavo D. Štitilis.

Profesoriui kelia nerimą ir tai, kad dėl įsigaliojusio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento gali būti pradedama vengti keistis tyrimams bei prevencijai reikalinga informacija, kurioje gali būti tam tikrų asmens duomenų. „Manau, kad šioje srityje reikėtų tarpinstitucinių metodinių rekomendacijų, kuriose būtų aiškiai nurodyti pagrindai ir atvejai keistis tokia informacija. Kitaip tariant, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas neturėtų tapti kliūtimi tokių veikų prevencijoje ir tam tikrų dėsningumų, susijusių su kibernetinių incidentų pasireiškimu, tyrimuose“, – sakė jis.

Pasak profesoriaus, spragos viešojo sektoriaus duomenų bazėse, prieinamose elektroninėje erdvėje, taip pat gali tapti nusikaltėlių susidomėjimo objektu. „Labai svarbu pradėti realias diskusijas dėl „atsakingo atskleidimo“ principo veikimo Lietuvoje. Mūsų šalyje pasitaikė atvejų, kai rimtas saugumo spragas viešajame sektoriuje atskleidusius asmenis buvo bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors tai jie darė pilietiškumo ir visuomenės gerovės tikslais. Todėl kviečiu atsakingas institucijas diskutuoti ir bandyti įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tokiais atvejais ir (arba) patvirtinti gaires ar rekomendacijas dėl atsakingo (sukoordinuoto) atskleidimo. Tačiau, prieš imantis iniciatyvų, turi būti atlikti pakankamai gilūs tyrimai“, – teigė ekspertas.

Visuomenės švietimas – geriausia prevencija

Dar viena sritis, kurią D. Štitilis įvardija kaip problematišką – vieningos informacijos apie kibernetinius nusikaltimus prieinamumo trūkumas.

„Už tokių nusikalstamų veikų tyrimą atsakingos kai kurios institucijos neturi specialaus, visapusiško tinklalapio ar kito nuolatinio kanalo, per kurį vykdytų švietimą šioje srityje. Nors retkarčiais matome pasirodančias publikacijas viešojoje erdvėje, tačiau to nepakanka, kaip ir pateikti šią temą tik per kibernetinio saugumo prizmę“, – pastebi profesorius.

„Visuomenė, norėdama pasidomėti nusikalstamomis veikomis kibernetinėje erdvėje, turi turėti šaltinį, kur galėtų rasti visą reikalingą informaciją, pavyzdžius, nuasmenintas bylas, prevencijos metodus, tendencijas ir t.t. Šiai dienai negalime sau leisti neturėti vieningo tinklalapio, dedikuoto minimai sričiai, nes grėsmė išties didelė“, – įsitikinęs D. Štitilis. Be šių priemonių, D. Štitilio teigimu turėtų būti aktyviau inicijuojami ir moksliniai tyrimai, padedantys vystyti naujos kartos įrankius, skirtus kovoti su tokiais nusikaltimais, juos tirti. „Reikėtų toliau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, toliau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus, kadangi situacija labai daug priklauso nuo atskirų visuomenės narių supratimo, aktyvumo, pranešimo apie tokias veikas. Todėl būkime pilietiški ir nenumokime ranka į šią sritį“, – sako D. Štitilis.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
       2020-02-12 16:11:18

Robotizacija neišvengiama, tačiau bijoti jos nereikia

Gamyba ir sandėliavimas, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, nestovi vietoje. Kuriamos naujos, žmonių darbą palengvinančios technologijos. Diegiami nauji, turimus resursus optimaliau išnaudoti leidžiantys sprendimai. Kaip neatsilikti nuo permainų?
       2020-02-12 15:19:21

Sekstingo ribos: nuo žaidimo iki psichologinių traumų

Sekstingą (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) Oksfordo žodynas oficialiai įtraukė prieš penkmetį. Tai atviro seksualaus turinio žinučių, apnuoginto ar nuogo kūno nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas, naudojantis bet kokia skaitmenine priemone.
       2020-02-11 14:08:00

Ką darote ne taip, kad vaikas domisi tik kompiuteriniais žaidimais?

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono.
       2020-02-11 14:01:06

Apie propagandos technikas ir kaip jas atpažinti

Parodoje „Studijos 2020“ būsimus studentus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė ne tik kvietė sužinoti aktualią informaciją apie stojimą ir gyvenimą VU, bet ir siūlė įdomių paskaitų ciklą įvairiomis aktualiomis temomis.
       2020-02-07 17:33:10

Įsigijote brangų pirkinį? Patarimai, kaip pasirūpinti, kad jis tarnautų ilgai

Prekybininkams skelbiant finalinius žiemos išpardavimus, gyventojai skuba pasinaudoti nuolaidomis ir įsigyti brangesnių pirkinių: buitinės technikos, elektronikos prietaisų ar išmaniųjų įrenginių. Išsvajotus pirkinius įsigiję gyventojai vis atidžiau jais rūpinasi, ir vis dažniau siekia užsitikrinti papildomą apsaugą nuo rizikų.
       2020-02-07 17:27:53

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
       2020-02-07 08:31:39

Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai

Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje.
       2020-02-07 08:27:44

Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?

Pasaulinė statistika rodo, kad iš beveik 5 mlrd. internetu besinaudojančių žmonių net 3,7 mlrd. aktyviai naudoja socialinius tinklus, įsijungdami į juos nuo ankstyvos paauglystės.
       2020-02-07 08:24:07

„Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?

Pirmosiomis vasario dienomis elektronikos prekių gamintojas „TCL“ paskelbė nuo šiol nebeišleisiantis naujų „Blackberry“ telefonų modelių, o nuo rugpjūčio 31 d. sustabdantis prekybą esamais.
       2020-02-06 09:34:40

Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija

Su komerciniais skrydžiais susiję ne tik gausybe įvairiausių taisyklių, bet ir klaidingų keleivių įsitikinimų, kurie kai kuriuos žmones atgraso lipti į lėktuvą. Tačiau aviakompanijos „GetJet Airlines“ pilotas Irmantas Lasys skuba juos raminti ir paneigia populiariausius mitus.
       2020-02-06 08:59:20

Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?

Šiandien parduotuvėse esantis šviežios mėsos pasirinkimas gali atitikti kiekvieno, net ir reikliausio, pirkėjo poreikius – siūloma nuo įvairiausių išpjovų iki smulkintos šviežios mėsos ar faršo. Tiesa, dažnam vis dar gali kilti klausimas, kuo skiriasi faršas ir smulkinta mėsa?
       2020-02-06 08:52:18

Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai

Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų.
       2020-02-06 08:47:55

Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti

Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro seksualinės medicinos gydytojo, urologo dr. Roberto Adomaičio, seksualinė sveikata vis dar nėra prioritetinė sritis, nors lytinės funkcijos sutrikimai gali pranašauti apie kur kas rimtesnes ligas.
       2020-02-06 08:07:55

Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis

Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.
       2020-02-06 07:57:13

Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų

Koronaviruso žaibiškas plitimas paskui save sėja nerimą ir nežinomybę, kaip apsisaugoti nuo šio viruso. Kol gyventojai ginkluojasi medicininėmis kaukėmis, sveikatos specialistai primena ir kitus būdus saugotis virusų – dažnu atveju net efektyvesnius.
       2020-02-06 07:52:19

Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia darbo specifiką, procesą bei žmogaus vietą ir savijautą darbo rinkoje. Robotai jau perėmė 29 proc. žmogaus atliekamų užduočių, o kelerių metų bėgyje šis skaičius turėtų pasiekti 42 proc., rodo Pasaulio ekonomikos forumo atliktas tyrimas „The Future of Jobs Report 2018“.
       2020-02-05 18:10:24

Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?

Kinijos epidemijai plintant, viskas gali atrodyti baisu. Čia rasite 10 paprastų atsargumo priemonių, galinčių apsaugoti jus nuo užsikrėtimo koronavirusu. Kadangi naujasis Uhano koronavirusas išplito ne tik visoje žemyninėje Kinijoje, bet ir visame pasaulyje, kyla panika.
       2020-02-05 14:35:48

Ar medicininės kaukės gali apsaugoti nuo naujo koronaviruso 2019-nCoV?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pabrėžia, kad medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso (2019-nCoV) infekcijos, prevencijos priemonė viruso paveiktose teritorijose.
       2020-02-04 07:27:50

Negydomi dantys gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas

Nuo mūsų burnos higienos, dantų ir dantenų sveikatos priklauso daugybė kitų organizmo funkcijų. Jau eilę metų medikai skambina pavojaus varpais, norėdami atkreipti dėmesį į dantų ir dantenų ligų sukeliamus širdies bei kraujagyslių susirgimus.
       2020-02-04 07:15:15

Kaip išmokti taupyti?

„Žodis – taupyti, tikriausiai, dar daugeliui kelia asociacijas su pasakymu „reikės susiveržti diržus“, tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip tai daryti tiksliai, šis įsitikinimas turėtų dingti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė.
       2020-02-04 07:11:18

Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?

Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Draudikai pastebi, kad mūsų šalies žmonės žengia koja kojon su technologijomis.
       2020-02-03 14:23:00

Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?

Kokybiškas ir saldus miegas – geros savijautos, energijos bei pozityvios nuotaikos pagrindas. Nors bemiegių naktų pasitaiko daugeliui, kai kuriems tai tampa kone kasdienybe.
       2020-02-03 14:12:02

Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys

Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones.
       2020-01-31 18:20:49

Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Aplinkos ir Transporto inžinerijos fakultetuose studijas baigęs ir daktaro laipsnį apsigynęs Vytautas Dumbliauskas šiandien dirba „Transport for London“ bendrovėje, kur rūpinasi kaip suformuoti efektyvią Londono susisiekimo sistemą.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama