Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10

Prieš priimant sprendimą mokytis geidžiamiausios profesijos darbo rinkoje - programavimo, neretai kyla klausimas: kuri iš šimtų pasaulyje naudojamų programavimo kalbų yra perspektyviausia ir geriausiai apmokama.

Tarptautinės programavimo kursų kompanijos „Software Development Academy“ specialistai sudarė populiariausių Europoje ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų dešimtuką.

Kiekviena šių programavimo kalbų yra unikali, tačiau kaip pastebi „Software Development Academy“ vadovas Piotr Mazur, specialistui, kuris tikisi sėkmės ir gero uždarbio šiandieninėje IT rinkoje, mokėti tik vieną programavimo kalbą nebeužtenka. Universalus programuotojas turėtų mokėti ar bent jau būti susipažinęs su keleto programavimo kalbų pagrindais.

Nr. 10 – C#

„C# “ - tai objektinio programavimo įrankis, sukurtas „Microsoft“ inžinierių grupės 1998-2001 m.

Ši daugiafunkcinė programavimo kalba yra labai dažnai naudojama, o dėl paprastos sintaksės – ją gan greitai galima išmokti. „C #“ puikus pasirinkimas tiems, kas nori įgyti patirties kuriant įvairius IT projektus- nuo efektyvių programų, skirtų serveriams ir kompiuteriams, tiek mobiliesiems įrenginiams, kuriuos kasdien naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C# “ patirties, pajamos: 39 tūkst. EUR D.Britanijoje, 41,3 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 21,2 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 9 – Ruby
„Ruby“ sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto 1995 m., tačiau ją imta plačiau naudoti tik nuo 2003 m.

Tai interpretuojama programavimo kalba greitam ir lengvam objektiškai orientuotam programavimui. Jos svarbiausias tikslas - kurti galingus, bet suprantamus kodus. Programuotojai mėgsta šią kalbą, dėl jos paprastumo, nors ji ir nėra populiari, o kai kuriose šalyse ir visai nenaudojama.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Ruby “ patirties, pajamos: 46tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,4 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 30,7 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 8 – C++
„C ++“ yra bendros paskirties programavimo kalba, kurią 1983 m. Sukūrė Bjarne Stroustrup.

Šios kalbos pritaikymo sritys ir galimybės gan plačios – ji naudojama daugelyje šiandienos operacinių sistemų, naršyklėse ir žaidimų. Verta paminėti, kad „Google Chrome“, „Amazon“ svetainė ir „Microsoft Windows“ yra parašyta „C ++“. Todėl ši kalba yra laikoma viena populiariausių ir patikimiausių. C++ tai pat laikoma vienu geriausių įrankių kurti filmus ir muziką apdorojančias programas.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C++ “ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 42,5 tūkst. Švedijoje, 31 tūkst. Estijoje, 22,1 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 7 – Node.js
„Node.js“ programavimo kalbą 2009 m. sukūrė Rayan Dahl ir kompanija „Joyent“.

Programavimo kalba „Node.js“ yra „JavaScript“paremta platforma, skirta kurti didelius, bet greitus tinklo projektus. Svarbus pranašumas yra tai, kad „Node.js“ naudoja daugelis didelių korporacijų, tarp jų ir tokie IT gigantai kaip IBM, „LinkedIn“, „Netflix“ ar „Yahoo!“. Todėl svajojantiems apie karjerą tokiose korporacijose kaip šios, verta apsvarstyti mokymąsi „Node.js. programavimo kalbos.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Node.js“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 44,6 tūkst. Švedijoje, 33 tūkst. Estijoje, 19,3 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 6 – React
„React“ programinės kalbos, kuri buvo sukurta visai neseniai - 2013 m., autorius „Facebook“ programų inžinierius Jordan Walke.

Ši programavimo kalba – tai „JavaScript“ programinės įrangos biblioteka ir yra naudojama interneto programų grafinėms sąsajoms kurti. „React“ programavimo kalba naudojama tokių įmonių, kaip „PayPal“, Archive.org ir „Walmart“ interneto svetainėse. Ji taip pat dažnai naudojama programavimo projektams, talpinamiems „GitHub“ platformoje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „React“ patirties, pajamos: 44,9tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,9 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 17,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 5 – PHP
PHP sukūrė danų kilmės IT inovatorius Rasmus Lerdorf 1995 m.

Ši programavimo kalba buvo sukurta interneto svetainių kūrimui ir interneto programų kūrimui. Tai atviro kodo skriptų kalba. PHP kalbą lengva išmokti, ja galima kurti profesionalias ir dinamiškas interneto svetaines. PHP yra žiniatinklio technologijų klasika, todėl kiekvienas programuotojas turėtų žinoti jos pagrindus.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo PHP patirties, pajamos:32,3tūkst. EUR D.Britanijoje, 37 tūkst. Švedijoje, 24 tūkst. Estijoje, 15,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 4 – Python
„Python“ programavimo kalbą 1990 sukūrė olandų programuotojas Guido van Rossum.

Ši programavimo kalba tapo viena pagrindinių programavimo kalbų, jos populiarumas kasmet didėja, o jos pritaikymo galimybės - neribotos.

„Python“ yra viena iš galingiausių programavimo kalbų, naudojamų tokioms užduotims kaip matematiniai skaičiavimai, žiniatinklio kūrimas, duomenų analizė, automatizavimas ir kt. „Python“ buvo naudojama kuriant programas tokioms įmonėms, kaip „Google“, „YouTube“ ir „NASA“. Ši kalba labai dažnai figūruoja darbo skelbimuose, todėl verta apsvarstyti galimybę ją išmokti ir įvaldyti.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Python“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,1 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 20,5tūkst. Lenkijoje.

Nr 3 – .Net
Pirmoji „.Net“ versija pasirodė 2002 m. Jos kūrėjai - „Microsoft“ programavimo inžinierių komanda.

„.Net“ programinės įrangos platforma skirta šiuolaikinės programinės įrangos, servisų bei komunikacijos priemonių kūrimui.

„.Net“ technologija apima vieningą programos vykdymo aplinką (Common Language Runtime)ir bibliotekas, teikiančias standartines funkcijas. Verta paminėti, kad „.Net “nustato naujus programavimo standartus ir užtikrina sprendimų, sukurtųskirtingomis programinėmis priemonėmis „.NET“ terpėje, suderinamumą. Tai labai įdomi ir pažangi priemonė IT specialistams.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „.Net“ patirties, pajamos: 41,5tūkst EUR D.Britanijoje, 40,5 tūkst. Švedijoje, 25 tūkst. Estijoje, 22,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 2 – JavaScript
„JavaScript“ 1995 metais sukūrė amerikietis Brendan Eich.

„JavaSript“ - viena populiariausių programavimo kalbų, kuri dažniausiai naudojama kuriant interaktyvias interneto svetaines. Tai pagrindinis išorinio (front-end) ir vidinio (back-end) programavimo įrankis, kuriuo naudojasi daugiau kaip pusė pasaulio programuotojų ir kuriuo sukurta beveik kiekviena interneto svetainė. Šią kalbą privalu išmokti tiems, kas svajoja kurti interneto svetaines kompanijoms ir korporacijoms.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „JavaScript“ patirties, pajamos: 36,9tūkst. EUR B.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 18,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 1 – Java
Šios programavimo kalbos pavadinimą žino net ir tie, kas nesidomi IT sritimi.

„Java“ 1995 metais sukūrė kanadietis kompiuterių specialistas James Gosling, o 2010 m. ją įsigijo kompanija „Oracle“.

Ši programavimo kalba naudojama labai plačiai – ja sukurtų programų yra kiekviename mobiliajame įrenginyje, IT tinkle ar serveryje.. Galingos „Java“ virtualios mašinos dėka, ši programavimo kalba gali būti suderinama su daugeliu platformų. „Java“ populiarumas dar labiau išaugo, kai „Google“ ją pasirinko kuriant „Android“ operacinę sistemą. Šiandien būtų lengviau atsakyti į klausimą, ne kokios kompanijos naudoja „Java“, bet kokios nenaudoja. „Java“ yra visur – nuo „Google“ iki „Youtube“ ir „Facebook“, todėl „Java“ programuotojai – ne tik geidžiami IT darbo rinkoje, bet ir gerai apmokami.

Pradedantiems kelionę į IT pasaulį ir svajojantiems apie sėkmingą programuotojo karjerą, geriausia pradėti nuo populiariausių programavimo kalbų, pavyzdžiui, „Java“, o vėliau ją įvaldžius – išmokti dar vieną ar keletą.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Java“ patirties, pajamos: 44tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 24 tūkst. Lenkijoje.

• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148