iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

2019-07-08 16:38:54

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Anot jo, nors su prestižiniais pasaulio universitetais jėgomis lygintis dar negalime, kai kuriose studijų srityse esame dėmesio verti konkurentai, turintys ką pasiūlyti ieškantiems aukščiausio lygio išsilavinimo.

– Jums teko studijuoti ir dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kokį skirtumą pastebėjote? Ar šiandien mūsų universitetai dar gerokai atsilieka nuo užsienio universitetų?

– Visų pirma reiktų išsiaiškinti pagal kokius kriterijus matuojame tą tariamą ar tikrą atsilikimą. Tiek daug kalbame apie kokybę, bet per retai susimąstome, ką ta kokybė konkrečiai reiškia. Aukštesni profesūros moksliniai pasiekimai? Naujesnė mokslo ir studijų infrastruktūra? Efektyvesni didaktikos metodai? Geresnės galimybės gauti darbą po studijų? Galiu šį sąrašą pratęsti, bet akivaizdu, kad potencialių kriterijų yra gyvas galas.

Aišku, stipriausi pasaulio universitetai – Oksfordas, Harvardas ir kiti – pirmauja praktiškai pagal visus kriterijus. Jiems Lietuvos aukštosios mokyklos tikrai nėra konkurentės. Kad tai suprastume, užtenka palyginti finansinius pajėgumus. Štai Harvardo universiteto biudžetas prilygsta pusei Lietuvos nacionalinio biudžeto! Tai – kosminė suma.

Nuo geriausiųjų judant link geresniųjų, ima ryškėti ir mūsų pranašumai. Tarkime, daugelyje Lietuvos universitetų grupės nėra labai didelės, tad studentas gali tikėtis daugiau individualaus dėmesio. O štai JAV valstybiniame universitete įvadinių modulių paskaitose gali sėdėti ir 500 studentų ar dar daugiau. Čia savo nišą atranda privatūs JAV universitetai, siūlantys brangų, bet labiau individualizuotą studijų modelį.

– Kaip vieną kokybės kriterijų paminėjote mokslininkų pasiekimus. Kokia jų svarba studijų procese? Ar bakalauro studentas gali pajusti skirtumą, kai jam dėsto pasaulinio lygio profesorius?

– Gali, jei tas profesorius yra ne tik puikus mokslininkas, bet ir puikus pedagogas. Tai ypač aktualu vėlesniuose kursuose, kai mokomasi sudėtingesnių dalykų, atsiranda daugiau erdvės artimesniam studentų ir dėstytojo bendravimui bei diskusijoms.

Visgi tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausybė taip vadinamų laisvųjų menų aukštųjų mokyklų (angl. liberal arts colleges), kurios orientuojasi į studijas, o ne į tyrimus. Apie jas Lietuvoje dar mažai žinoma. Pavyzdžiui, kuris iš mūsų abiturientų yra girdėjęs apie Williams koledžą? Įtariu, kad tik vienas kitas, nors jis jau daugelį metų reitinguojamas kaip geriausia JAV mokykla savo kategorijoje.

Laisvųjų menų modelį bandė įgyventi ir kelios aukštosios mokyklos Lietuvoje, labiausiai prie jo priartėti pavyko Klaipėdoje veikiančiam LCC universitetui.

– Į Lietuvos universitetus vis dažniau atvyksta dėstytojai iš užsienio. Ar tai efektyvus būdas studijų kokybei gerinti?

– Manau, kad šis instrumentas yra vienas iš būdų sustiprinti ekspertiškumą ir praplėsti studentų kompetencijas. Dar efektyvesnis sprendimas – jungtinės studijų programos, sistemiškai apjungiančios aukštųjų mokyklų turimus resursus.

KTU SHMMF jau priimame prašymus į viešojo valdymo bakalauro studijas, kurias baigusieji gaus du diplomus – lietuvišką ir amerikietišką. Mūsų partneris – Centrinės Floridos universitetas. Kartu su šio universiteto dėstytojais dalyvausime studijų procese, kartu dėstysime studentams. Be to, vieną semestrą KTU studentai vyks studijuoti į JAV, o amerikiečiai atvyks į Kauną. Išvykstantieji lietuviai netgi turės galimybes gauti papildomas stipendijas padengti pragyvenimo kaštus JAV. Esu be galo dėkingas „US-Baltic” fondui ir Kojelis šeimai už šių stipendijų įsteigimą.

Tai išskirtinė galimybė įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą, už kurį stojant tiesiogiai į JAV universitetą tektų sumokėti fantastiškas sumas. Taigi drįsčiau teigti, kad ir nusprendusiems studijuoti Lietuvoje turime labai puikių pasiūlymų.

– Tai gal jau vykti studijuoti į užsienį nebeverta?

– Verta ar neverta – kiekvieno individualus apsisprendimas. Užsienį abiturientai renkasi dėl skirtingų priežasčių: kai kurie tiesiog nori pagyventi kitoje šalyje, kitus sužavi konkreti aukštoji mokykla ar studijų programa, o treti važiuoja, nes tai – mados reikalas. Kaip ten bebūtų, esu įsitikinęs, kad yra ne viena studijų sritis, kurioje Lietuvos universitetai gali puikiai konkuruoti tarptautiniu mastu.

Beje, mes pamirštame, kad šiuo metu į Lietuvos universitetus stoja vis daugiau studentų iš užsienio. Aišku, ne visais atvejais tai yra kokybės indikatorius, nes, mažėjant abiturientų skaičiui Lietuvoje, aukštosios mokyklos ieško būdų papildyti savo biudžetus ir išlaikyti programas. Tačiau, pavyzdžiui, į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet atvyksta gausus užsieniečių būrys, taip pat ir iš Vakarų Europos, nes juos traukia patrauklus kokybės ir kainos santykis.

– Žvelgiant iš studentų perspektyvos, kokiose srityse mūsų universitetams labiausiai reikia pasitempti?

– Turbūt čia geriausiai atsakytų patys studentai. Man labiausiai į akis krinta egzistuojantys kontrastai. Jei palygintume studijų infrastruktūrą, pamatytume, kad vienos auditorijos labai modernios ir šiuolaikiškos, o kitos – morališkai ir technologiškai pasenę. Dėstytojų kompetencijos taip pat skiriasi. Vis girdžiu apie atvejus, kai profesūrai rimtu iššūkiu tampa dėstymas anglų kalba.

Lietuvoje vis dar per dažni ir akademinės etikos pažeidimai, kada profesūra sau priskiria studentų darbus, plagijuoja užsienio autorius arba prirašinėja universiteto vadovybę į mokslinių tyrimų bendraautorius. Tokiais atvejais pati akademinė bendruomenė turėtų imtis veiksmų ir apsivalyti, bet mūsuose dar per daug baimės ir vergiško mentaliteto. Tik vienas kitas išdrįsta viešai išsakyti savo nuomonę.

– Tai gal mūsų universitetai yra tiesiog per daug hierarchiški, trūksta demokratijos?

– Taip, atskirais atvejais tai jaučiasi, bet nenorėčiau idealizuoti ir Vakarų universitetų. Esu dirbęs universitete, kurio vienas vadovų piktnaudžiavo savo užimama padėtimi, skyrė sau visokias lengvatas ir panašiai. Taigi problemų pasitaiko visur.

Tačiau mane džiugina sugrįžtanti jaunoji karta. Vien mano mokslo srityje, politologijoje, girdžiu, kad į Vilniaus universitetą sugrįžo buvęs Kembridžo doktorantas, Vytauto Didžiojo universitete dėsto Notingemo universiteto absolventas. Aš pats visomis išgalėmis stengiuosi pritraukti kuo daugiau jaunos profesūros su tarptautine akademine patirtimi. Per pastaruosius du metus mūsų fakulteto politikos mokslų kryptį sustiprino net penki žmonės, baigę universitetus užjūriuose.

Nesupraskite neteisingai – jokiu būdu nenuvertinu Lietuvos universitetų doktorantų, tiesiog siekiu kuo didesnės patirčių, analitinių prieigų ir kompetencijų įvairovės. Juk universitetas ir yra ta vieta, kurioje turi tarpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių idėjų. Tai sudaro sąlygas mums sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu bei pasiūlyti studentams aukščiausio lygio studijų programas, skatina sveiką ir demokratišką akademinę kultūrą, kurios vaisius raško ir studentai.

– Lyginant su Vakarų Europos universitetais, Lietuvoje daugelyje bakalauro programų studijos yra metais ar pusmečiu ilgesnės. Gal ir čia reikia pokyčių?

– Tie pokyčiai jau vyksta, nors dar gana lėtai. Kiek žinau, šiuo metu trijų metų studijų programas siūlo trys universitetai: Mykolo Romerio, Klaipėdos ir KTU. Manau, kad ilgainiui jų daugės, bet trumpinimas ne visada įmanomas ar pageidaujamas.

Pavyzdžiui, KTU SHMMF siūlome studijuoti naujųjų medijų kalbą. Tai puiki, labai populiari tarpdisciplininė programa, kurios šerdyje glūdi dvi kalbos bei su medijomis susijusios technologinės-analitinės kompetencijos.

Šią programą narstėme po kaulelį ir ieškojome būdų sutalpinti į trejus metus. Galų gale nusprendėme to nedaryti, nes nukentėtų esminės kalbinės kompetencijos, kurių aukoti nenorėjome.

Tačiau kitose srityse – muzikos technologijų, politikos ir sociologijos mokslų, filosofijos bei vertimo – radome sprendimus ir jas visas nuo šių metų pavertėme trimetėmis. Tokiu būdu studentai sutaupo metus, o mūsų programos tampa patrauklesnės net tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

– Besiklausant jūsų, susidaro įspūdis, jog universitetinių studijų Lietuvoje patrauklumas nemaža dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

– Taip. Svarbu turėti aiškią viziją ir jos nuosekliai siekti, pasitelkiant atitinkamus resursus. Jei dar Vyriausybė mažiau pataikautų atskiroms aukštosioms mokykloms, o įgyvendintų nacionalinę aukštojo mokslo strategiją, tada tikrai užgyventume. Bet ir dabar yra kuo pasidžiaugti ir dėl ko pasilikti studijuoti Lietuvoje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2019-11-15 15:55:56

Antibiotikas – ne saldainis. Didžiausios jų vartojimo klaidos

Kaip dažnai vartojate antibiotikus? Jų griebiatės tik kraštutiniu atveju ar vos peršalus ir užgulus nosiai? Specialistai įspėja: antibiotikai – ne saldainiai, tad jų vartojimas turi būti teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpaus dėl mikroorganizmų atsparumo antibiotikams.
       2019-11-15 10:28:21

„Rail Baltica“ vizija: sujungti skrydžius su traukinių transportu

2019 m. lapkričio 13 d., už „Rail Baltica“ projektą atsakinga įmonė „RB Rail AS“ pristatė tyrimą, kuriame įvertintos pagrindinės oro uostų keleivių srautų integravimo į greitųjų traukinių tinklą „Rail Baltica“ ypatybės ir reikalavimai.
       2019-11-15 10:23:10

Socialiniai įgūdžiai ar socialiniai tinklai: kur pranašesnė jaunoji Z karta?

Išskirtinai nei kitos, nuo vaikystės internetą pažįstanti Z karta naršymui internete skiria daugiausiai laiko. „Instagram story“, „live“ filmavimas ir virtualūs draugai šiuolaikiniam jaunimui yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kaip socialinė medija pakeitė jaunimo bendravimo įpročius ir pasaulio suvokimą?
       2019-11-15 10:14:06

5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys sėkmingomis nuotraukomis nepasidalins. Dieną tai padaryti nesunku, o kaip kokybiškus kadrus išgauti tamsiu paros metu? Net ir turint naktį gerai fotografuojantį telefoną, jūsų kadrai gali nepavykti.
       2019-11-15 10:08:16

Vilniuje „išdygo“ Agnės Kišonaitės instaliacija „Cukrinė širdis“

Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis“. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.
       2019-11-15 09:35:52

Europarlamentaras Liudas Mažylis: GMO ant Europos stalo, ką valgysime rytoj?

Globalizacija, didėjanti populiacija, klimato kaita, chemiškai apdorotas maistas ir kiti iššūkiai yra taip vieni su kitais susipynę, kad net primena gerą ryžių mišrainę. Ir ją miniu ne atsitiktinai, nes tiek išvardinti iššūkiai, tiek ryžių mišrainėje randami kukurūzai yra susiję su viena, daugeliui iki galo taip ir nesuprantama, Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema.
       2019-11-15 09:07:55

Gydytojos patarimas vyrams: sveikatai saugoti pasitelkite technologijas

Nors vis dar vyrauja nuostata, kad vyrai sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, gydytoja Martyna Karklytė teigia, jog taip nebėra – jie vis didesnį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, kokybiškam miegui bei kovai su stresu.
       2019-11-15 09:07:55

Temperatūros svarba miegui – kaip atvėsinti kūną naktimis?

Įvairių tyrimų ir stebėjimų dėka šiandien žinome, kad mūsų miegui įtaką daro daugybė įvairių vidinių bei išorinių veiksnių. Tai – teisingas miego ritmas, miegojimo ciklai, čiužinys ir net miegamojo aplinka. Vis dėlto, veiksnys, kurį savo kūnų jaučiame ir identifikuoti galime kiekvienas yra temperatūra.
       2019-11-14 19:34:18

Robotai logistikos versle: kaip ši sfera atrodys po dešimties metų?

Jau ne vieną dešimtmetį viešoje erdvėje sklandančios prognozės, kad žmogaus darbo jėgą pakeis robotai, neaplenkia ir logistikos bei siuntų verslų. Tačiau į duris besibeldžiančio mechaninio kurjerio neturime nei dabar, nei, panašu, sulauksime artimiausioje ateityje.
       2019-11-13 20:15:55

Ateities darbo rinka: kaip keičiasi mūsų įpročiai?

Spėjama, kad ateityje daugiau nei 75 mln. darbo vietų išnyks dėl galimybių technines užduotis perleisti robotams. Žinoma, dirbtiniam intelektui prilygti žmogaus kritiniam ir kūrybiniam mąstymui dar prireiks daug laiko, tad robotai tikrai neužvaldys visos darbo rinkos.
       2019-11-13 20:09:31

Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais. Maža to, pastaraisiais metais internetinė prekyba išsiplėtė ir į greito apyvartumo prekių – maisto produktų, gėrimų, kasdienių buities ir higienos reikmenų – sektorių.
       2019-11-12 12:40:49

„Toksika“ pradėjo saugiai deginti Alytaus gaisravietėje surenkamas atliekas

Penktadienį Alytaus gaisravietėje pradėjusi degėsių surinkimo darbus, šiandien „Toksika“ jau daugiau nei parą saugiai degina surinktas pavojingąsias atliekas. Į „Toksikos“ padalinį Šiaulių rajone atvežtos pavojingosios atliekos – metalinių, tekstilinių kordų atliekos su gumos ir degėsių likučiais – deginamos specialiame „Toksikos“ pavojingųjų atliekų utilizavimui skirtame įrenginyje.
       2019-11-12 12:25:11

Technologijos mokslų daktarė: nebijokite siekti to, ko norite jūs

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – technologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų institute atliekanti įvairiausius su apšvietimu susijusius tyrimus, kurianti ir tobulinanti naujus apšvietimo šaltinius, skirtus ir menui, ir medicinai.
       2019-11-12 12:02:33

5 skaitmeninės rinkodaros tendencijos 2020 m.: kas naujo ir kas – seno?

Metų pabaigai artėjant skaitmeninės rinkodaros ekspertai dalijasi 2020 metų prognozėmis. Kaip keisis mūsų interneto vartojimo įpročiai ir kokios penkios pagrindinės tendencijos kitais metais stiprės? Pasirenkime garso, emocijų, prekių ženklų balsų, dirbtinio intelekto ir iš rankų nepaleidžiamo išmaniojo telefono metams.
       2019-11-12 10:59:30

Didžiausias pasaulyje kelionių organizatorius: „Lietuvos rinkos laukia pokyčiai

Įnirtingos konkurencijos sąlygomis gyvenančio šalies turizmo sektoriaus laukia permainos. Į Lietuvą įžengęs stambiausias pasaulio kelionių organizatorius TUI tvirtina – žvalgytuvės baigtos, atėjo metas plėtrai.
       2019-11-12 09:30:10

Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.
       2019-11-12 09:26:45

„Avitela“ ir „Elektromarkt“ sandoris: išliks atskiri prekės ženklai

25 metus veikianti prekybos buitine technika ir elektronika bendrovė „Avitelos prekyba“ įsigijo kitą rinkos žaidėją – įmonę „GV Group“, valdančią „Elektromarkt“ parduotuves. Po įsigijimo, „Elektromarkt“ tampa „Avitelos“ įmonių grupės dalimi, tačiau išliks kaip du atskiri prekės ženklai.
       2019-11-12 09:22:37

Kai kuriems senjorams internetas vis dar yra parduotuvė, turgus ir bažnyčia

Į išmaniuosius įrenginius nuolat sukritę miestų gyventojai net neįsivaizduoja, kad nemažai daliai vyresnio amžiaus žmonių regionuose internetą vis dar atstoja kasdieninio susitikimo vietos: būtent čia dalinamasi naujienomis ir bendraujama tarpusavyje, sako žinomas režisierius ir televizijos laidų veidas Vytenis Pauliukaitis.
       2019-11-12 09:20:09

Ar daugės moterų IT srityje?

Didesnėje dalyje informatikos studijų programų merginos tesudaro 20 proc. ar net mažiau studentų. „Nuobodu“, „sunku“, „neįdomu“ – tokius pasiteisinimus jau seniai girdi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanė prof. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė ir kiekvieną jų gali lengvai paneigti.
       2019-11-11 11:39:14

6 patarimai žaidimų telefone mėgėjams

Telefonas jau seniai viršijo tik susisiekimo priemonės apibrėžimą. Dabar juos naudojame sporto pasiekimams sekti, muzikai klausyti, puikios kokybės nuotraukoms daryti ir kitoms smagioms pramogoms, pavyzdžiui žaidimams.
       2019-11-11 11:35:13

Prie pokyčių Vilniaus stoties rajone jungiasi ir Autobusų stotis

Vilnius imasi aktyvių veiksmų dėl autobusų stoties atnaujinimo – šiandien savivaldybėje pasirašyti keturšaliai sostinės, AB „Lietuvos geležinkeliai”, UAB „Vilniaus autobusų stotis“ ir UAB „Baltisches Haus“ ketinimai rajoną drauge paversti prestižiniu mobilumo centru.
       2019-11-11 11:14:16

Gyventojų nuomonė: žalių rodyklių atsisakymas apsunkins eismo sąlygas

Sprendimas Lietuvoje atsisakyti į dešinę leidžiančių sukti žaliųjų rodyklių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, sutinkamas skeptiškai. Kas antras šalies vairuotojas laikosi nuomonės, kad tai padidins spūstis ir sulėtins eismą.
       2019-11-11 11:11:10

Reputacija socialiniuose tinkluose: kaip jos nesusigadinti?

Pasaulinės statistikos duomenimis, mobiliųjų įrenginių vartotojai vidutiniškai socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia beveik 3 valandas. Šiandien internete viešiname kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką, investuojame savo jėgas ir laiką į turinį socialiniuose tinkluose, o kai kurie iš to sugeba ir užsidirbti.
       2019-11-08 18:16:47

Ar žinote, kiek laiko praleidžiate „Instagrame“?

Pasaulinė statistika rodo, kad žemėje šiuo metu egzistuoja daugiau nei 4,3 milijardai interneto vartotojų. Anot „World Advertising“ tyrimų centro atlikto tyrimo, daugiau nei 2 milijardai iš jų naudojasi internetu vien tik savo mobiliuose įrenginiuose. Tad ką telefonu vartojai daro daugiausiai? Pateikiame įdomių faktų apie naudojimąsi išmaniaisiais.
       2019-11-08 14:49:34

Verslo diena: ar Y kartai prasmė svarbesnė nei pelnas?

Šiandien, lapkričio 8 d, švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Ekspertų teigimu, tūkstantmečio kartai vis svarbiau yra tai, ar jų vykdoma veikla yra prasminga, todėl Lietuvoje vis labiau įsigali socialinio verslo modelis.
       2019-11-08 14:40:16

Ką daryti, kad telefonas tarnautų ilgiau?

Egzistuoja vienas dalykas, kurio išmaniųjų telefonų savininkai bijo kaip tvano. Koks? Išsikrovusi baterija. Ši baimė turi netgi atskirą pavadinimą – nomofobija. Bet tokia baimė gali užklupti kiekvieną. Ypač, kai keliauji užsienyje, lauki svarbaus skambučio ar nespėjai išsikviesti pavežėjo.
       2019-11-08 14:32:07

Mandarinų sezonas jau čia: ko dar nežinojote apie šiuos citrusus?

Kiekvienas metų laikas į maisto racioną atneša tik jam būdingus produktus. Jei vasarą mėgaujamės uogomis, ankstyvą rudenį – obuoliais, tai paspaudus šaltukui imame ieškoti mandarinų. Tiesa, šie oranžinės spalvos citrusai, net jei labai primena mandarinus, iš tiesų gali skirtis ne tik pavadinimu, bet ir skoniu.
       2019-11-08 14:26:56

5 išmaniųjų telefonų funkcijos, kurios labiausiai rūpi jaunimui

Išmanusis telefonas daugeliui jau tapo svarbiausiu, iš rankų beveik nepaleidžiamu pagalbininku. Visgi kiekviena karta turi skirtingus poreikius, ir jei vyresniesiems telefonas dažniau reikalingas kaip darbo priemonė, jauniausiems jis – neatsiejama gyvenimo būdo dalis. Tad ko iš telefono tikisi ir apie ką jį pirkdami galvoja Z karta?
       2019-11-06 19:07:20

7 mitai apie kardiologinius vaistus

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kardiologinės ligos yra dažniausia mirčių priežastis visame pasaulyje. Lietuvoje mirtys dėl šių susirgimų sudaro daugiau nei 50 proc. visų mirčių. Kodėl tiek daug? Viena iš priežasčių – gydytojo paskirtų kardiologinių vaistų nevartojimas, kuris yra susijęs su klaidingais įsitikinimais.
       2019-11-06 19:03:53

Skaitmeninių talentų ieškoma visose Lietuvos mokyklose

Fotografuojančiam, piešiančiam, programuojančiam, vaizdo ar garso siužetus kuriančiam jaunimui skirtas nacionalinis konkursas „Įjunk Kalėdas“ įsibėgėja. Organizatoriai sako, kad tai puiki proga pasirodyti ne tik svajojantiems ateityje tapti profesionaliais grafikos dizaineriais, bet ir norintiems lavinti suvokimą nuo dailės iki skaitmeninių technologijų bei būti pastebėtiems šalies mastu.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama