iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

2019-07-08 16:38:54

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Anot jo, nors su prestižiniais pasaulio universitetais jėgomis lygintis dar negalime, kai kuriose studijų srityse esame dėmesio verti konkurentai, turintys ką pasiūlyti ieškantiems aukščiausio lygio išsilavinimo.

– Jums teko studijuoti ir dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kokį skirtumą pastebėjote? Ar šiandien mūsų universitetai dar gerokai atsilieka nuo užsienio universitetų?

– Visų pirma reiktų išsiaiškinti pagal kokius kriterijus matuojame tą tariamą ar tikrą atsilikimą. Tiek daug kalbame apie kokybę, bet per retai susimąstome, ką ta kokybė konkrečiai reiškia. Aukštesni profesūros moksliniai pasiekimai? Naujesnė mokslo ir studijų infrastruktūra? Efektyvesni didaktikos metodai? Geresnės galimybės gauti darbą po studijų? Galiu šį sąrašą pratęsti, bet akivaizdu, kad potencialių kriterijų yra gyvas galas.

Aišku, stipriausi pasaulio universitetai – Oksfordas, Harvardas ir kiti – pirmauja praktiškai pagal visus kriterijus. Jiems Lietuvos aukštosios mokyklos tikrai nėra konkurentės. Kad tai suprastume, užtenka palyginti finansinius pajėgumus. Štai Harvardo universiteto biudžetas prilygsta pusei Lietuvos nacionalinio biudžeto! Tai – kosminė suma.

Nuo geriausiųjų judant link geresniųjų, ima ryškėti ir mūsų pranašumai. Tarkime, daugelyje Lietuvos universitetų grupės nėra labai didelės, tad studentas gali tikėtis daugiau individualaus dėmesio. O štai JAV valstybiniame universitete įvadinių modulių paskaitose gali sėdėti ir 500 studentų ar dar daugiau. Čia savo nišą atranda privatūs JAV universitetai, siūlantys brangų, bet labiau individualizuotą studijų modelį.

– Kaip vieną kokybės kriterijų paminėjote mokslininkų pasiekimus. Kokia jų svarba studijų procese? Ar bakalauro studentas gali pajusti skirtumą, kai jam dėsto pasaulinio lygio profesorius?

– Gali, jei tas profesorius yra ne tik puikus mokslininkas, bet ir puikus pedagogas. Tai ypač aktualu vėlesniuose kursuose, kai mokomasi sudėtingesnių dalykų, atsiranda daugiau erdvės artimesniam studentų ir dėstytojo bendravimui bei diskusijoms.

Visgi tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausybė taip vadinamų laisvųjų menų aukštųjų mokyklų (angl. liberal arts colleges), kurios orientuojasi į studijas, o ne į tyrimus. Apie jas Lietuvoje dar mažai žinoma. Pavyzdžiui, kuris iš mūsų abiturientų yra girdėjęs apie Williams koledžą? Įtariu, kad tik vienas kitas, nors jis jau daugelį metų reitinguojamas kaip geriausia JAV mokykla savo kategorijoje.

Laisvųjų menų modelį bandė įgyventi ir kelios aukštosios mokyklos Lietuvoje, labiausiai prie jo priartėti pavyko Klaipėdoje veikiančiam LCC universitetui.

– Į Lietuvos universitetus vis dažniau atvyksta dėstytojai iš užsienio. Ar tai efektyvus būdas studijų kokybei gerinti?

– Manau, kad šis instrumentas yra vienas iš būdų sustiprinti ekspertiškumą ir praplėsti studentų kompetencijas. Dar efektyvesnis sprendimas – jungtinės studijų programos, sistemiškai apjungiančios aukštųjų mokyklų turimus resursus.

KTU SHMMF jau priimame prašymus į viešojo valdymo bakalauro studijas, kurias baigusieji gaus du diplomus – lietuvišką ir amerikietišką. Mūsų partneris – Centrinės Floridos universitetas. Kartu su šio universiteto dėstytojais dalyvausime studijų procese, kartu dėstysime studentams. Be to, vieną semestrą KTU studentai vyks studijuoti į JAV, o amerikiečiai atvyks į Kauną. Išvykstantieji lietuviai netgi turės galimybes gauti papildomas stipendijas padengti pragyvenimo kaštus JAV. Esu be galo dėkingas „US-Baltic” fondui ir Kojelis šeimai už šių stipendijų įsteigimą.

Tai išskirtinė galimybė įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą, už kurį stojant tiesiogiai į JAV universitetą tektų sumokėti fantastiškas sumas. Taigi drįsčiau teigti, kad ir nusprendusiems studijuoti Lietuvoje turime labai puikių pasiūlymų.

– Tai gal jau vykti studijuoti į užsienį nebeverta?

– Verta ar neverta – kiekvieno individualus apsisprendimas. Užsienį abiturientai renkasi dėl skirtingų priežasčių: kai kurie tiesiog nori pagyventi kitoje šalyje, kitus sužavi konkreti aukštoji mokykla ar studijų programa, o treti važiuoja, nes tai – mados reikalas. Kaip ten bebūtų, esu įsitikinęs, kad yra ne viena studijų sritis, kurioje Lietuvos universitetai gali puikiai konkuruoti tarptautiniu mastu.

Beje, mes pamirštame, kad šiuo metu į Lietuvos universitetus stoja vis daugiau studentų iš užsienio. Aišku, ne visais atvejais tai yra kokybės indikatorius, nes, mažėjant abiturientų skaičiui Lietuvoje, aukštosios mokyklos ieško būdų papildyti savo biudžetus ir išlaikyti programas. Tačiau, pavyzdžiui, į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet atvyksta gausus užsieniečių būrys, taip pat ir iš Vakarų Europos, nes juos traukia patrauklus kokybės ir kainos santykis.

– Žvelgiant iš studentų perspektyvos, kokiose srityse mūsų universitetams labiausiai reikia pasitempti?

– Turbūt čia geriausiai atsakytų patys studentai. Man labiausiai į akis krinta egzistuojantys kontrastai. Jei palygintume studijų infrastruktūrą, pamatytume, kad vienos auditorijos labai modernios ir šiuolaikiškos, o kitos – morališkai ir technologiškai pasenę. Dėstytojų kompetencijos taip pat skiriasi. Vis girdžiu apie atvejus, kai profesūrai rimtu iššūkiu tampa dėstymas anglų kalba.

Lietuvoje vis dar per dažni ir akademinės etikos pažeidimai, kada profesūra sau priskiria studentų darbus, plagijuoja užsienio autorius arba prirašinėja universiteto vadovybę į mokslinių tyrimų bendraautorius. Tokiais atvejais pati akademinė bendruomenė turėtų imtis veiksmų ir apsivalyti, bet mūsuose dar per daug baimės ir vergiško mentaliteto. Tik vienas kitas išdrįsta viešai išsakyti savo nuomonę.

– Tai gal mūsų universitetai yra tiesiog per daug hierarchiški, trūksta demokratijos?

– Taip, atskirais atvejais tai jaučiasi, bet nenorėčiau idealizuoti ir Vakarų universitetų. Esu dirbęs universitete, kurio vienas vadovų piktnaudžiavo savo užimama padėtimi, skyrė sau visokias lengvatas ir panašiai. Taigi problemų pasitaiko visur.

Tačiau mane džiugina sugrįžtanti jaunoji karta. Vien mano mokslo srityje, politologijoje, girdžiu, kad į Vilniaus universitetą sugrįžo buvęs Kembridžo doktorantas, Vytauto Didžiojo universitete dėsto Notingemo universiteto absolventas. Aš pats visomis išgalėmis stengiuosi pritraukti kuo daugiau jaunos profesūros su tarptautine akademine patirtimi. Per pastaruosius du metus mūsų fakulteto politikos mokslų kryptį sustiprino net penki žmonės, baigę universitetus užjūriuose.

Nesupraskite neteisingai – jokiu būdu nenuvertinu Lietuvos universitetų doktorantų, tiesiog siekiu kuo didesnės patirčių, analitinių prieigų ir kompetencijų įvairovės. Juk universitetas ir yra ta vieta, kurioje turi tarpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių idėjų. Tai sudaro sąlygas mums sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu bei pasiūlyti studentams aukščiausio lygio studijų programas, skatina sveiką ir demokratišką akademinę kultūrą, kurios vaisius raško ir studentai.

– Lyginant su Vakarų Europos universitetais, Lietuvoje daugelyje bakalauro programų studijos yra metais ar pusmečiu ilgesnės. Gal ir čia reikia pokyčių?

– Tie pokyčiai jau vyksta, nors dar gana lėtai. Kiek žinau, šiuo metu trijų metų studijų programas siūlo trys universitetai: Mykolo Romerio, Klaipėdos ir KTU. Manau, kad ilgainiui jų daugės, bet trumpinimas ne visada įmanomas ar pageidaujamas.

Pavyzdžiui, KTU SHMMF siūlome studijuoti naujųjų medijų kalbą. Tai puiki, labai populiari tarpdisciplininė programa, kurios šerdyje glūdi dvi kalbos bei su medijomis susijusios technologinės-analitinės kompetencijos.

Šią programą narstėme po kaulelį ir ieškojome būdų sutalpinti į trejus metus. Galų gale nusprendėme to nedaryti, nes nukentėtų esminės kalbinės kompetencijos, kurių aukoti nenorėjome.

Tačiau kitose srityse – muzikos technologijų, politikos ir sociologijos mokslų, filosofijos bei vertimo – radome sprendimus ir jas visas nuo šių metų pavertėme trimetėmis. Tokiu būdu studentai sutaupo metus, o mūsų programos tampa patrauklesnės net tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

– Besiklausant jūsų, susidaro įspūdis, jog universitetinių studijų Lietuvoje patrauklumas nemaža dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

– Taip. Svarbu turėti aiškią viziją ir jos nuosekliai siekti, pasitelkiant atitinkamus resursus. Jei dar Vyriausybė mažiau pataikautų atskiroms aukštosioms mokykloms, o įgyvendintų nacionalinę aukštojo mokslo strategiją, tada tikrai užgyventume. Bet ir dabar yra kuo pasidžiaugti ir dėl ko pasilikti studijuoti Lietuvoje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-07-12 15:39:34

Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) išnagrinėjusi Lietuvos leidėjų asociacijos (toliau – LLA) 2019 m. birželio 28 d. prašymą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net 2019 m. liepos 10 d. šį prašymą patenkino.
iliustracija2019-07-08 16:38:54

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
iliustracija2019-07-08 16:32:59

Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja

Labai greitai išpopuliarėję ir tapę ne tik pramoga, bet ir susisiekimo priemone – elektriniai paspirtukai kartu tapo ir dar vienu pavojumi sveikatai. Nors judėjimas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, vasarą neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų vairuotojai sukelia vis daugiau incidentų.
iliustracija2019-07-07 09:15:32

Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?

Asmeniniai automobiliai prieš šimtą metų pradėjo didelio masto pokyčius. Žmonėms jie suteikė dar neregėta mobilumą ir judėjimo laisvę – vidutinis europietis per metus automobiliu įveikia net 13 tūkst. kilometrų.
iliustracija2019-07-05 16:43:51

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų.
iliustracija2019-07-04 15:32:17

Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo klientams suteiks galimybę įsigyti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Nuo šiol operatoriaus klientai už draudimą atsiskaityti galės paprasčiau ir greičiau, o taikomas mokestis visiems bus vienodas.
iliustracija2019-07-03 19:36:02

Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?

Liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba planuoja patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems. Šis sprendimas užbaigs pernai Vilniuje pradėtą įgyvendinti atliekų surinkimo reformą.
iliustracija2019-07-03 19:32:15

4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo

„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nes nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, tačiau jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą.
iliustracija2019-07-03 19:29:42

Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?

Keliaudami atostogauti, didžioji dalis lietuvių ruošimąsi palieka paskutinėms dienoms ar net minutėms ir neretai pamiršta įsidėti ne tik drabužius ar techniką, bet ir vaistus ar dokumentus. Ką būtina pasiimti, planuojant kelionę, ir kaip nieko nepamiršti?
iliustracija2019-07-02 19:23:21

Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai

Ar kada svajojote apie atostogas, kurios atrodytų tarsi iš kino filmo? Visame pasaulyje yra daugybė vietų, kurias aplankyti inspiruoja žinomos kino juostos ar populiariausi visų laikų TV serialai.
iliustracija2019-07-02 19:21:10

Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?

Daugelis žmonių televizoriaus nėra linkę keisti taip dažnai kaip, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Tačiau technologijos sparčiai vystosi, todėl televizorių vaizdo ir garso kokybė per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo.
iliustracija2019-07-02 19:18:24

Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais.
iliustracija2019-07-02 19:15:53

Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų

Esate kada nors užfiksavę unikalų momentą ir norėjote patikrinti, ką apie jūsų nuotrauką galvoja profesionalūs fotografai? „Huawei“ organizuojamas fotografijos konkursas „InFocus“ jums ne tik suteiks puikią progą tą padaryti, bet ir leis pasivaržyti dėl 10 tūkst. eurų pagrindinio prizo.
iliustracija2019-06-28 07:56:34

Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią

Šaldytuvas – bene svarbiausias buities prietaisas namuose. Nors pagrindinė šaldytuvų funkcija nesikeičia, jų technologijos nuolat tobulinamos, tad šiandien pasirinkimas – platus ir atitinkantis įvairiausius žmonių poreikius.
iliustracija2019-06-27 10:44:36

Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?

Kai už lango tokia vasara, norisi pasiimti su savimi tik išmanųjį telefoną, neapsikrauti kitais daiktais ir leisti laiką lauke. O toliau formulė paprasta: kuo daugiau laiko vasarą praleidžiame lauke, tuo daugiau atsiranda pagundų išsitraukti savo telefoną ir fotografuoti.
iliustracija2019-06-26 11:37:50

SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės

SMS žinutės nebepatenka tarp trijų svarbiausių mobiliojo telefono funkcijų – jas aplenkė naršymas internete, skambinimas ir bendravimas per specialias programėles. Tačiau „Telia“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad SMS žinutes kasdien vis dar rašo apie 65 proc. žmonių.
iliustracija2019-06-26 11:23:04

Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote

Telefonu naudojatės tik naršymui, fotografavimui ir skambučiams? Technologijų ekspertai teigia, kad jis gali daug daugiau: už jus perskaityti tekstus, išsiųsti SMS žinutę, iškviesti pagalbą arba net tapti padidinamuoju stiklu.
iliustracija2019-06-26 08:48:10

Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais

Keliautojas Danas Pankevičius, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia valstybių aplankęs lietuvis, sako, kad norint išvengti nemalonių siurprizų kelionėse, reikia sąžiningai atlikti namų darbus.
iliustracija2019-06-26 08:44:21

Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc.
iliustracija2019-06-25 08:47:30

Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?

Oro temperatūrai siekiant rekordinius skaičius, visi stengiasi išvengti saulės ir apsisaugoti nuo prakaitavimo. Bet ar kada susimąstėte apie prakaito svarbą mūsų organizmui? Prakaitavimas apsaugo mus nuo perkaitimo ir mirtinai pavojingo šilumos smūgio.
iliustracija2019-06-25 08:34:58

Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?

Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
iliustracija2019-06-25 08:30:35

Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse

60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa.
iliustracija2019-06-20 10:22:18

BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“

Šašlykai – vienas pagrindinių lietuviškos vasaros atributų. Tą patvirtina ir gegužę „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Būtent šašlykus kepsninėje dažniausiai gamina 92 proc. apklaustųjų.
iliustracija2019-06-20 10:11:20

Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis. Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų.
iliustracija2019-06-20 08:10:00

Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa.
iliustracija2019-06-20 07:52:17

Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje

Artėjant trijų poilsio dienų savaitgaliui draudikai ir sveikatos specialistai perspėja, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, palyginus su šaltuoju metų laiku, išauga beveik trečdaliu.
iliustracija2019-06-19 17:51:29

Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė

Vis daugiau Lietuvos namų ūkių vejos priežiūrą patiki robotams vejapjovėms. Robotai vejapjovės į Lietuvą atkeliavo prieš maždaug 15 metų, kuomet rinkai juos pasiūlė revoliucinį vejos priežiūros sprendimą sukūrusi „Husqvarna“.
iliustracija2019-06-19 17:42:19

Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu

2018 m. balandį Vyriausybė inicijavo išskirtinį šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą. Iki 2019 m. liepos 1 d. galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – taip sudaryta išskirtinė galimybė neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą.
iliustracija2019-06-19 17:35:18

Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai

Manote, kad tamsūs rūbai vilioja uodus, todėl vengiate rengtis juodą megztinį vakarodami prie ežero? Vis dar tikite mitais, kad uodai gelia tik tiems, kurių kraujas yra saldus? Specialistai tikina, kad „saldaus kraujas“ – tik pramanai, o šviesi apranga neužtikrina, kad uodai praskris pro šalį.
iliustracija2019-06-19 17:27:16

Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama