iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kiek kainuoja eismo spūstys ir kaip jas sumažinti?

2016-03-04 20:42:35

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau.

foto

Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti?

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti?

Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų. Vilniaus mieste ir rajone yra registruota apie 210 tūkstančių automobilių. Net jei darytume prielaidą, kad tik pusė šių automobilių naudojama kasdieninei kelionei į darbo vietą ir per dieną spūstyse praleidžia vieną valandą, tai nesunkiai suskaičiuotume, kad Vilnius per metus praranda apie 24 milijonus darbo valandų.

Kadangi Vilniuje vidutinė vieno darbuotojo per valandą sukuriama pridėtinė vertė siekia apie 20 eurų, per metus dėl spūstyse sugaišto laiko prarasta pridėtinė vertė siekia 480 milijonų eurų. Atsižvelgiant į Kauno ir Klaipėdos darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę bei naudojamų automobilių skaičių nesunku suskaičiuoti, kad šie miestai netenka, atitinkamai 227 ir 119 milijonų eurų. Praradimai šiuose trijuose miestuose sudaro 2,2 proc. Lietuvos BVP.

Žinoma, tai apytiksliai skaičiavimai ir galima ginčytis, kad dėl spūsčių neproduktyviai praleistas laikas nebūtinai reiškia mažesnį šalies BVP. Galbūt gyventojai sugaišdami daug laiko kelionėje mažiau jo švaisto darbo vietoje, o gal tiesiog prarandamas ne darbui, o laisvalaikio pramogoms, šeimai, mokymuisi ir poilsiui skirtas laikas. Tačiau, žinoma, tai neturėtų guosti. Juolab, kad šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti.

Lietuva ir toliau investuos Europos Sąjungos fondų ir mokesčių mokėtojų lėšas į kelių infrastruktūros vystymą. Tačiau išmaniame amžiuje reikia ir išmanių priemonių. Nepaskatinus gyventojų naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis, gali nepadėti nei aplinkkeliai, nei platesni keliai.

Išmanios transporto srautų stebėjimo ir reguliavimo priemonės nėra ateities vizija. Daugelyje pažangių pasaulio miestų seniai įdiegtos technologijos, leidžiančios stebėti automobilių srautus realiu laiku ir informacinėse lentose rekomenduoti alternatyvius kelius. Kai kuriuose Lietuvos miestuose panašios informacinės lentos jau įspėja vairuotojus apie avarijas ir spūstis. Kiekvienas vairuotojas pats realiu laiku gali stebėti eismo intensyvumą Google žemėlapiuose. Vis tik alternatyvių maršrutų stoka dažnai neišsprendžia spūsčių problemos labiausiai apkrautuose keliuose. Tačiau yra ir kitų šios problemos sprendimo būdų.

Prieš dešimt metų Švedijoje vyko referendumas, kuriame gyventojai sprendė dėl „spūsčių mokesčio". Daugelis savivaldybių pasisakė prieš, bet Stokholmo gyventojai nusprendė, kad tai bus naudinga miestui. Pagrindinė šio mokesčio paskirtis - mažinti užterštumą ir surinkti lėšų miesto vystymui. Šalutinė nauda, žinoma, yra sumažėjusios spūstys dėl to, kad dalis gyventojų pasirenka viešąjį transportą arba dviračius.

Didelis šio mokesčio privalumas yra tai, kad jis suskaičiuojamas ir surenkamas automatiškai - įvažiuojant į apmokestinamą miesto dalį ir kelią nuskanuojamas automobilio numeris, o mėnesio pabaigoje jo savininkas gauna elektroninę sąskaitą, kuri taip pat gali būti apmokama automatiškai. Jokio žmogiškojo kapitalo ir laiko švaistymo.

Spūsčių mokesčio dydis priklauso nuo to, kada važiuojama. Savaitgaliais, švenčių dienomis, liepos mėnesį ir kasdien nuo pusės septynių vakaro iki pusės septynių ryto jis apskritai netaikomas. Mokesčio dydis taip pat yra diferencijuojamas ir būna didžiausias (beveik 4 eurai už įvažiavimą) tuomet, kai spūstys yra didžiausios.

Tai nėra neišvengiamas mokestis, bet labiau finansinė paskata, raginanti naudotis viešuoju transportu, arba tartis su darbdaviu dėl lankstesnio darbo laiko. Žinoma, ne visų specialybių atstovai gali turėti lankstų darbo laiką, o vaikus auginantys tėvai ne visada gali pasirinkti, kada vaikai turi būti nuvežti į mokyklas ir darželius. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad šią problemą gali spręsti taip pat viešasis transportas - mokykliniai autobusai. Kita alternatyva - tokio spūsčių mokesčio netaikyti du ar daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Dažnai girdimas argumentas, kad Lietuvoje viešojo transporto paslauga yra nepakankamai kokybiška ir per siauros aprėpties, kad pakeistų asmeninį automobilį. Tačiau tai tik dar vienas argumentas ieškant galimybių surinkti papildomų lėšų, kurių pagalba būtų galima vystyti efektyvesnę ir patogesnę viešojo transporto sistemą, kurios naudą pirmiausiai jaučia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Beje, automobilių numerių skanavimo technologija yra gana paprasta ir pasaulyje jau seniai paplitusi. Todėl keista, kad Lietuvoje ji dar tik kai kur naudojama apmokėjimui už parkavimą ir visai nenaudojama kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui. Pavyzdžiui, dalyje Vilniaus Gedimino prospekto automobilių eismas savaitgaliais yra draudžiamas, tačiau šimtai jų ten važiuoja nedvejodami ir nebaudžiami. Du automobilių numerių skaneriai atsipirktų per kelias valandas. Jų pagalba būtų labai lengva atpratinti lengvųjų automobilių vairuotojus nuo važiavimo autobusams skirtomis eismo juostomis.

Įdiegus išmanią transporto srautų reguliavimo ir kelių taisyklių laikymosi kontrolės sistemą būtų galima ne tik mažinti spūstis ir oro užterštumą, papildyti savivaldybių biudžetus, gerinti viešojo transporto ir kelių kokybę. Taip pat būtų sumažintas autoįvykių skaičius bei taupomi valstybės ištekliai - reikėtų mažiau kelių patrulių.

Ir šį klausimą būtų galima spręsti kaip Švedijoje - paklausti miestiečių nuomonės. Sunku įsivaizduoti, kad daugeliui mūsų nebūtų patrauklu gyventi švaresniame, saugesniame ir efektyvesniame mieste.

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



2016-03-05 20:27:54 / Vytautas

Pritariu daugumai išdėstytų minčių.

Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-07-12 15:39:34

Įsigaliojo sprendimas blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) išnagrinėjusi Lietuvos leidėjų asociacijos (toliau – LLA) 2019 m. birželio 28 d. prašymą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetainę http://pdfknygos.net 2019 m. liepos 10 d. šį prašymą patenkino.
iliustracija2019-07-08 16:38:54

Ainius Lašas: vakarietišką išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvoje

Studijos Lietuvoje ar užsienyje? Dėliojantiesiems visus „už“ ir „prieš“ Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas siūlo bent porą rimtų argumentų, pagrindžiančių, kodėl verta studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
iliustracija2019-07-08 16:32:59

Gatves užplūdę elektriniai paspirtukai tapo ne tik pramoga: traumų vis daugėja

Labai greitai išpopuliarėję ir tapę ne tik pramoga, bet ir susisiekimo priemone – elektriniai paspirtukai kartu tapo ir dar vienu pavojumi sveikatai. Nors judėjimas teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą, vasarą neatsargūs dviračių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų vairuotojai sukelia vis daugiau incidentų.
iliustracija2019-07-07 09:15:32

Kas lėmė, kad beveik visi gamintojai pradėjo kurti SUV automobilius?

Asmeniniai automobiliai prieš šimtą metų pradėjo didelio masto pokyčius. Žmonėms jie suteikė dar neregėta mobilumą ir judėjimo laisvę – vidutinis europietis per metus automobiliu įveikia net 13 tūkst. kilometrų.
iliustracija2019-07-05 16:43:51

Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų.
iliustracija2019-07-04 15:32:17

Naujiena vairuotojams: „Tele2“ pradėjo siūlyti privalomojo draudimo paslaugą

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo klientams suteiks galimybę įsigyti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą. Nuo šiol operatoriaus klientai už draudimą atsiskaityti galės paprasčiau ir greičiau, o taikomas mokestis visiems bus vienodas.
iliustracija2019-07-03 19:36:02

Pokyčiai atliekų surinkimo sistemoje: ką turi žinoti vilniečiai?

Liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba planuoja patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems. Šis sprendimas užbaigs pernai Vilniuje pradėtą įgyvendinti atliekų surinkimo reformą.
iliustracija2019-07-03 19:32:15

4 taisyklės, padėsiančios konservavimą atrasti iš naujo

„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nes nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, tačiau jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą.
iliustracija2019-07-03 19:29:42

Tyrimas: ką lietuviai dažniausiai pamiršta pasiimti į kelionę?

Keliaudami atostogauti, didžioji dalis lietuvių ruošimąsi palieka paskutinėms dienoms ar net minutėms ir neretai pamiršta įsidėti ne tik drabužius ar techniką, bet ir vaistus ar dokumentus. Ką būtina pasiimti, planuojant kelionę, ir kaip nieko nepamiršti?
iliustracija2019-07-02 19:23:21

Atostogos kaip kine: 5 kelionėms įkvepiantys filmai

Ar kada svajojote apie atostogas, kurios atrodytų tarsi iš kino filmo? Visame pasaulyje yra daugybė vietų, kurias aplankyti inspiruoja žinomos kino juostos ar populiariausi visų laikų TV serialai.
iliustracija2019-07-02 19:21:10

Ateities technologijos jūsų televizoriuje – ko dar nežinojote?

Daugelis žmonių televizoriaus nėra linkę keisti taip dažnai kaip, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Tačiau technologijos sparčiai vystosi, todėl televizorių vaizdo ir garso kokybė per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo.
iliustracija2019-07-02 19:18:24

Kad kelionė vyktų: ką reikėtų žinoti apie skrydžiui reikalingus dokumentus?

Nors kelionės dažniausiai yra laukiamos ir atidžiai planuojamos, mažiau patyrusiems keliautojams, skrendantiems į užsienį pirmą kartą, gali būti neramu, ypač jei tenka keliauti savarankiškai ar su mažamečiais vaikais.
iliustracija2019-07-02 19:15:53

Už geriausią „Huawei“ telefonu darytą nuotrauką – garbė ir 10 tūkst. eurų

Esate kada nors užfiksavę unikalų momentą ir norėjote patikrinti, ką apie jūsų nuotrauką galvoja profesionalūs fotografai? „Huawei“ organizuojamas fotografijos konkursas „InFocus“ jums ne tik suteiks puikią progą tą padaryti, bet ir leis pasivaržyti dėl 10 tūkst. eurų pagrindinio prizo.
iliustracija2019-06-28 07:56:34

Naujas šaldytuvas: 4 žingsniai, kaip išsirinkti tinkamiausią

Šaldytuvas – bene svarbiausias buities prietaisas namuose. Nors pagrindinė šaldytuvų funkcija nesikeičia, jų technologijos nuolat tobulinamos, tad šiandien pasirinkimas – platus ir atitinkantis įvairiausius žmonių poreikius.
iliustracija2019-06-27 10:44:36

Fotografuojame vasarą: kokių programėlių mums reikės?

Kai už lango tokia vasara, norisi pasiimti su savimi tik išmanųjį telefoną, neapsikrauti kitais daiktais ir leisti laiką lauke. O toliau formulė paprasta: kuo daugiau laiko vasarą praleidžiame lauke, tuo daugiau atsiranda pagundų išsitraukti savo telefoną ir fotografuoti.
iliustracija2019-06-26 11:37:50

SMS žinutes nugalėjo susirašinėjimo programėlės

SMS žinutės nebepatenka tarp trijų svarbiausių mobiliojo telefono funkcijų – jas aplenkė naršymas internete, skambinimas ir bendravimas per specialias programėles. Tačiau „Telia“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad SMS žinutes kasdien vis dar rašo apie 65 proc. žmonių.
iliustracija2019-06-26 11:23:04

Įdomu: 6 išmaniojo telefono supergalios, apie kurias nežinojote

Telefonu naudojatės tik naršymui, fotografavimui ir skambučiams? Technologijų ekspertai teigia, kad jis gali daug daugiau: už jus perskaityti tekstus, išsiųsti SMS žinutę, iškviesti pagalbą arba net tapti padidinamuoju stiklu.
iliustracija2019-06-26 08:48:10

Daug valstybių aplankiusio lietuvio patarimai, kaip kelionėje elgtis su pinigais

Keliautojas Danas Pankevičius, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia valstybių aplankęs lietuvis, sako, kad norint išvengti nemalonių siurprizų kelionėse, reikia sąžiningai atlikti namų darbus.
iliustracija2019-06-26 08:44:21

Kokiems dar IT specialistams darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc.
iliustracija2019-06-25 08:47:30

Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą. Kas grąžina pasitikėjimą savimi?

Oro temperatūrai siekiant rekordinius skaičius, visi stengiasi išvengti saulės ir apsisaugoti nuo prakaitavimo. Bet ar kada susimąstėte apie prakaito svarbą mūsų organizmui? Prakaitavimas apsaugo mus nuo perkaitimo ir mirtinai pavojingo šilumos smūgio.
iliustracija2019-06-25 08:34:58

Keliauju be rūpesčių: kaip įveikti skrydžio baimę?

Nors lėktuvai ne veltui tituluojami saugiausia transporto priemone, nemažai žmonių patiria skrydžio baimę ar nerimą kelionės metu. Ekspertų teigimu, užtenka laikytis kelių paprastų taisyklių, kad nemalonūs jausmai nedrumstų kelionės nuotaikos ir nerimo būtų kuo mažiau.
iliustracija2019-06-25 08:30:35

Atostogautojų įpročiai: šeši iš dešimties į keliones leidžiasi su antrąja puse

60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa.
iliustracija2019-06-20 10:22:18

BBQ mama: „Šašlyką galima iškepti net iš šoninės“

Šašlykai – vienas pagrindinių lietuviškos vasaros atributų. Tą patvirtina ir gegužę „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Būtent šašlykus kepsninėje dažniausiai gamina 92 proc. apklaustųjų.
iliustracija2019-06-20 10:11:20

Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis. Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų.
iliustracija2019-06-20 08:10:00

Renginių inžinerija: specialistai graibstomi jau nuo pirmųjų kursų

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa.
iliustracija2019-06-20 07:52:17

Ilgojo savaitgalio grėsmės: traumos buityje ir gamtoje

Artėjant trijų poilsio dienų savaitgaliui draudikai ir sveikatos specialistai perspėja, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, palyginus su šaltuoju metų laiku, išauga beveik trečdaliu.
iliustracija2019-06-19 17:51:29

Bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė

Vis daugiau Lietuvos namų ūkių vejos priežiūrą patiki robotams vejapjovėms. Robotai vejapjovės į Lietuvą atkeliavo prieš maždaug 15 metų, kuomet rinkai juos pasiūlė revoliucinį vejos priežiūros sprendimą sukūrusi „Husqvarna“.
iliustracija2019-06-19 17:42:19

Naujos skaitmeninės priemonės kovai su šešėliu

2018 m. balandį Vyriausybė inicijavo išskirtinį šešėlinės ekonomikos mažinimo paskatų paketą. Iki 2019 m. liepos 1 d. galima sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių – taip sudaryta išskirtinė galimybė neskaidriai veikiančiam verslui pradėti naują etapą.
iliustracija2019-06-19 17:35:18

Atskleidžia, kodėl jus vis dar gelia uodai

Manote, kad tamsūs rūbai vilioja uodus, todėl vengiate rengtis juodą megztinį vakarodami prie ežero? Vis dar tikite mitais, kad uodai gelia tik tiems, kurių kraujas yra saldus? Specialistai tikina, kad „saldaus kraujas“ – tik pramanai, o šviesi apranga neužtikrina, kad uodai praskris pro šalį.
iliustracija2019-06-19 17:27:16

Daugėja peršalimo atvejų: ligą sukelti gali paprasčiausias kondicionierius

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama