Apgailėtina burnos sveikata: priežastis – ne tik dantų, bet ir požiūrio ėduonis

Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų.

Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė, teigia burnos sveikatos ekspertai.

Odontologai daugelį metų skambina pavojaus varpais, kad, visiškai apleidus vaikų burnos sveikatos profilaktikos sritį, galiausiai nukenčia visi. Tiek valstybė, nes lėšos skiriamos jau įsisenėjusioms ir rimtoms vaikų burnos sveikatos problemoms spręsti, tiek tėvai, tam tikrais atvejais priversti ieškoti privačių odontologų pagalbos, o labiausiai – patys vaikai.

„Mūsų visuomenėje ir valstybėje įsigalėjusi klaidinga samprata ar net mitas – giliai pasąmonėje dantys ir burnos sveikata yra tarsi atskirta nuo viso žmogaus organizmo sveikatos. Kažkodėl burnos sveikata atrodo mažiau svarbi, o tai atveda prie keistoko fatališko požiūrio, kad dantų problemos – neišvengiamos. Esą netekti dantų ar sirgti ėduonimi yra neišvengiama ir bemaž normalu, tai neva kaip senėjimas. Šį mąstymo slenkstį labai sunku įveikti“, – pažymi gydytoja vaikų odontologė prof. dr. Vilma Brukienė.

Ji priduria, kad dantų ėduonis ir kitos ligos yra vadinamos elgsenos ligomis, kadangi jos priklauso nuo paties žmogaus ir yra neteisingo jo elgesio pasekmė. „Vėžį, tarkime, gali sukelti užterštumas, kiti aplinkos veiksniai, genetika, o dantų problemos – dažniausiai mūsų pačių sukeliamos, tą patvirtina ir mokslinė literatūra. Žinoma, retais atvejais gali turėti įtakos danties forma ar seilių sudėtis bei kiti veiksniai, bet absoliučia dauguma atvejų viskas priklauso nuo paties žmogaus. Apmaudu, kad didesnioji visuomenės dalis dar to nesuvokia ir neperduoda savo vaikams“, – teigia V. Brukienė.

Visiems metams – 21,6 EUR

Rasa Račienė, vaikų odontologė ir biomedicinos mokslų daktarė, atkreipia dėmesį į skaičius – kiek lėšų kokioms burnos sveikatos problemoms spręsti skiria valstybė. Tarkime, vieno vaiko burnos sveikatai valstybė per metus skiria 21,6 EUR. Už šią sumą viešosios įstaigos odontologas privalo visus metus gydyti vaiko dantis, nes visos odontologinės paslaugos – nuo profilaktinių apžiūrų iki dantų gydymo – vaikams turi būti teikiamos nemokamai.

„O štai vyšnia ant torto – vaikų dantų protezavimo įkainiai. Už vieną suprotezuotą vaiko dantį valstybė gydymo įstaigai kompensuoja iki 1724 EUR. Vaikų dantys sugenda tiek, kad jau reikia dėti karūnėlę. Absurdiška, tačiau tokia yra finansinė realybė“, – pastebi R. Račienė.

Jos teigimu, poliklinikos ir jose dirbantys odontologai tapo dabartinės valstybinio finansavimo sistemos įkaitais – kuo mažiau vaikų ateis su mažomis problemomis, tuo geriau įstaigai.

Dar 2016 m. patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos programa, pasak abiejų eksperčių, pavirto keliais lankstinukais, o ne specialistų (higienistų) įdarbinimo programomis, kurie turėjo dirbti išskirtinai burnos sveikatinimo srityje.

R. Račienė teigia, kad vaikų burnos sveikatos profilaktikos ydos gali būti išnaikintos, tik žvelgiant į problemą kompleksiškai – būtinas valstybės indėlis, be to, aiškią atsakomybę už savo vaikų burnos sveikatą privalo prisiimti tėvai ar globėjai.

„Kūdikio dantimis reikia pradėti rūpintis tuomet, kai jam išdygsta pirmas dantukas. Kaip viskas vyksta pas mus? Kūdikiui 6 mėn., pradeda dygti dantys, tėvai apsilanko pas šeimos gydytoją. Ar jis siunčia šeimą pas odontologą? Dažniausiai – ne. Ir net jei tėvai patys susipranta bei kreipiasi į odontologą, gali susidurti su nuostaba – ką jūs čia veikiate su kūdikiu? Mat įprastai poliklinikose dirbantys odontologai neturi net nurodymų, ką reikia atlikti kelių mėnesių kūdikiui. Mes, vaikų odontologai, suprantame, kad net tokiame ankstyvame amžiuje jau būtina atlikti rizikingumo vertinimą – tai yra, įvertinti dantų ėduonies riziką, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip bendra vaiko sveikata, mitybos įpročiai, dantų valymo kokybė ir pan. Tačiau valstybė to nefinansuoja. Likimo valiai palikti tėvai ir vaikai, odontologai, o privalomoji patikra prasideda tik tuomet, kai vaikas išleidžiamas į darželį“, – pasakoja vaikų odontologė

R. Račienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tėvų atsakomybės ribos už sveikus vaiko dantis šiuo metu nėra aiškiai apibrėžtos. Tarkime, yra burnos sveikatos profilaktikos taisyklė, kad vaikui iki 7-erių metų dantis dukart per dieną privalo valyti tėvai. Skandinavijos šalyse ši amžiaus riba dar aukštesnė – iki 10-ies metų. Lietuvoje daugelis tėvų to nežino, o jei žino – nemoka taisyklingai to atlikti.

„Mano nuomone, tokie dalykai turi būti privalomi, lygiai taip, kaip dabar kartą per metus privalomos pažymos apie vaiko dantų būklę. Turėtų būti įvesta tvarka, kad poliklinikos specialistas – nebūtinai gydytojas odontologas, tai gali būti ir burnos higienistas, padėjėjas ar kitas medicininis personalas – techniškai išmokytų tėvus, kaip vaikui valyti dantis. Turėtų būti reguliariai tikrinama, ar tėvai šią pareigą atlieka kokybiškai. Gydymo įstaiga turi būti atitinkamai finansuojama už šiuos profilaktinius vizitus, galbūt tuomet atsitrauktume nuo esamų katastrofiškų skaičių“, – svarsto R. Račienė.

V. Brukienė savo ruožtu priduria, kad valstybės mastu turi būti stiprinamas burnos higienisto vaidmuo – bent vieną kartą per metus ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje apsilankęs specialistas turėtų priminti vaikams, kaip valyti dantis. Specialistės nuomone, idealu būtų, jei mokyklose būtų įdarbinami burnos higienistai, tačiau tokie sprendimai net nėra diskutuojami valstybiniu lygiu.

„Vienkartinis specialisto apsilankymas darželyje ar mokykloje nieko nereiškia. Turi vykti struktūriniai pokyčiai – esamų problemų neišspręs vien valstybė, vien tėvai ar vien odontologai, privalo veikti visi kartu. Pirmiausia išmokomi tėvai, vėliau ugdymo įstaigose vaikų dantų priežiūros įgūdžius reguliariai sustiprina burnos higienistas. Galiausiai gali įsijungti kontrolės mechanizmas – tarkime, jei vaikas kartą per metus nėra atvedamas profilaktinei apžiūrai arba matoma, kad jo dantų būklė blogėja, gali būti įtraukiamos vaikų teisių institucijos. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse negydyti, sugedę vaiko dantys yra traktuojami taip pat, kaip smurtas arba nepriežiūra“, – pabrėžia ekspertė.

Jaunesnė tėvų karta – sąmoningesnė

V. Brukienė ir R. Račienė pastebi, kad jaunesnė tėvų karta – jau kur kas atsakingesnė, kalbant apie vaikų dantų priežiūrą. Naujajai tėvų kartai, pasak specialisčių, rūpi daugelis dalykų – jie suvokia ir tai, kad burnos sveikata nėra atskira nuo viso organizmo. Šie tėvai vientisai žvelgia į emocinį ir fizinį vaiko vystymąsi, domisi naujovėmis ir prisiima atsakomybę. Į vaikų odontologus jie kreipiasi, laikydami kūdikį ant rankų ir domėdamiesi, kaip prižiūrėti ką tik pradėjusius dygti dantis, kaip toliau maitinti vaiką.

„Bet egzistuoja ir antroji ar trečioji Lietuva, kuriems mūsų žinutės – lyg žirniai į sieną. Tarkime, patari pacientams mažinti saldumynų vaikams ar išvis jų neduoti, o jie atsako – ne, neįmanoma. Ką tik turėjau 17-metį pacientą, kuris neturi nė vieno sveiko danties. Jis nuoširdžiai prisipažino, kad dantų nevalo visiškai“, – apgailestauja R. Račienė.

Pasak vaikų odontologių, visiems tėvams būtina aiški sistema bei galimybė reguliariai pasitikrinti, ar vaiko burnos sveikata rūpinamasi pakankamai bei tinkamai.

„Galima būtų teigti, kad, siekiant proveržio burnos sveikatos profilaktikos srityje, kiekvienas asmuo turi nuveikti labai daug ir tuo pačiu metu – labai mažai: dukart per dieną kokybiškai išsivalyti dantis. Tai – viskas. Jei taip ir būtų elgiamasi, jei visi mokėtų tą daryti taisyklingai ir žinotų, kad vaikams iki 7-erių dantis privalo valyti suaugusieji, tuomet liktų daugiau valstybės lėšų įvairių vystymosi, sąkandžio sutrikimų, anomalijų taisymui. Tačiau mesti visas lėšas tam, kad būtų taisomos milijonai skylių, atsiradusių dėl ėduonies – pats neracionaliausias kelias. Deja, mes tvirtai juo toliau žingsniuojame“, – apibendrina V. Brukienė.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148