Nauja niša inovatoriams: asmeninių apsaugos priemonių tobulinimas

Iki 2020 metų medicininių kaukių dėvėjimas viešose vietose buvo įprastas tik Rytų Azijoje, kurioje žmonės dažniau saugodavosi ne infekcijų, o užteršto oro.

COVID-19 pandemija šias apsaugos priemones iškėlė į būtinų prekių sąrašą – daugumoje pasaulio šalių kaukių bei respiratorių dėvėjimas tapo jei ne prievole, tai bent rekomendacija. Išryškėjusius masiškai naudojamų vienkartinių respiratorių trūkumus netruko pastebėti verslūs inovatoriai. Pernai įkurta MB „Venturis“ specializuojasi taikomųjų mokslinių tyrimų srityje ir kuria inovatyvią asmeninės apsaugos priemonę.

„Pandemijos metu stipriai išaugus kvėpavimo takų apsaugos priemonių naudojimui, vienkartinių respiratorių trūkumai tapo akivaizdūs. Kuo respiratorius efektyvesnis, tuo didesnis slėgių skirtumas sukuriamas abipus filtrinės medžiagos. Kvėpavimas per tokią priemonę, ypač aukščiausio apsaugos lygio – FFP3 respiratorių atveju, labai apsunkintas. Ilgalaikis tokių respiratorių naudojimas siejamas su padažnėjusiu širdies pulsu, pakilusia veido odos temperatūra, padidintu oro drėgmės pojūčiu, nuovargiu ir bendru diskomfortu“, – sako įmonės vadovas dr. Paulius Danilovas.

Įvertinus respiratorių trūkumus jam kilo mintis sukurti kvėpavimo takus efektyviai apsaugančią asmens apsaugos priemonę, kuri nesukeltų tokio didelio diskomforto kvėpuojant, t.y. sudarytų mažesnius slėgio nuostolius nei dabartiniai respiratoriai. Tai ypač aktualu medicinos ar aptarnavimo sektoriaus personalui, kurie efektyvias kvėpavimo takų apsaugos priemones privalo naudoti ilgą laiką.

Sėkmingai sudalyvavęs „Life-saving innovations: stop COVID-19“ konkurse, startuolis su MITA pasirašė finansavimo sutartį kvėpavimo neapsunkinančios, ilgalaikės asmeninės apsaugos priemonės prototipo nuo virusinio užkrato sukūrimui. Projektą tikimasi užbaigti dar šiemet.

MITA vadovo Ginto Kimčio teigimu, iš 35 idėjų konkurso metu pasirašytų sutarčių – net 4 skirtos efektyvesnių ir patogesnių asmeninių apsaugos priemonių projektams: „Tai iliustruoja principą, kad kuriant inovacijas labai svarbu ne tik sprendžiamos problemos aktualumas ir mastas, bet ir pranašiausios technologijos paieška. „Inostartas“ –priemonė, remianti jauniems inovatoriams aktualias tyrimų sritis ir spartinti inovatyvių sprendimų atsiradimą bei patekimą į rinką“.

Mokslininko P. Danilovo vertinimu, finansavimas suteikia inovacijų kūrimui ypač svarbią galimybę įsigyti mažoms įmonėms įprastai sunkiai prieinamas mokslinių tyrimų paslaugas ir pasitelkti aukštos kvalifikacijos specialistus. Projekto veiklų įgyvendinimui į komandą suburti chemijos inžinerijos bei biotechnologijos sričių specialistai.

Kuriamos kvėpavimo takus apsaugančios priemonės veikimo principas vietoje filtrinės medžiagos paremtas kitais oro valymo technologijų inžineriniais sprendimais. Šiuo metu yra kuriamos ir atrinkinėjamos tinkamiausios aerodinaminių sistemų konstrukcijos. Svarbu, kad jos leistų ne tik efektyviai iš oro srauto pašalinti bei nukenksminti virusinį užkratą, bet ir kvėpuojant sukurtų mažesnius slėgio nuostolius nei įprastuose respiratoriuose.

„Nors virionas (virusinė dalelė) yra itin maža dalelė ir tesiekia kelias dešimtąsias mikrometro dalis, COVID-19 virusas plinta per orą su įvairaus dydžio kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės į aplinką išskiria čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Taigi, didžiausias iššūkis – rasti optimalią konstrukciją, leidžiančią efektyviai pašalinti ne vieno konkretaus, o įvairaus dydžio daleles“, – aiškina inovatorius.

Mokslininkas teigia vertinantis MITA pagalbą: „Rengiant paraišką mus konsultavo projekto „Inospurtas“ inovacijų vadybininkė. Jos įžvalgos ir naudingi patarimai padėjo paruošti kokybišką paraišką“.

Minėtas projektas – ne vienintelis inovatoriaus bendradarbiavimo su MITA pavyzdys. Šiuo metu įgyvendinamas ir kitas finansavimą pagal „Inostarto“ priemonę gavęs jo projektas, kuriuo siekiama sukurti kompostuojamus maišelius iš vietinės kilmės biomasės atliekų. Anksčiau, 2018 metais, „Mokslo ir tyrimų atviros prieigos“ (MITAP II) projekto metu P. Danilovas dalyvavo tarptautinėje prekybos paslaugomis parodoje „CIFTIS – Beijing international fair for trade in services“ Pekine, kur buvo pristatomas Lietuvos mokslinis potencialas, inovatyvi produkcija bei megzami ryšiai tolimesniam bendradarbiavimui su Kinijos rinka.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148