Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją

Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.

Jau kitais metais Kovo 8-oji pirmą kartą paminėta Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Šia proga „Tele2“ kviečia susipažinti su išskirtinėmis moterimis, kurios pakeitė ar toliau keičia technologijų pasaulį bei įkvepia kurti ir kitus.

Jūsų dėmesiui – „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius, dalinasi išradėjų, mokslininkių ir kitų technologijų pasauliui nusipelniusių moterų istorijomis.

#1. Pirmoji programuotoja – Ada Lovelace (1815 – 1852 m.). Anglų matematikė ir rašytoja jau paauglystėje išsiskyrė savo matematiniais gabumais. Šis talentas paskatino bendradarbiavimą su kitu britų matematiku – Charles’u Babbage, kitaip žinomu – „kompiuterių tėvu“. Ypač daug dėmesio A. Lovelace skyrė Ch. Babbage suprojektuotam mechaniniam universaliam programuojamam skaičiuotuvui „Analytical Engine“. Jis tapo pirmuoju šiuolaikinio kompiuterio prototipu.

A. Lovelace pirmoji iškėlė mintį, kad „Analytical Engine“ tinka ne tik paprastam skaičiavimui. Ji sukūrė programą šiai analitinei mašinai valdyti, kuri paprastai laikoma pirmąja kompiuterine programa pasaulyje. Būtent jos garbei 1979 m. programavimo kalba buvo pavadinta „Ada“. Istoriškai matematikė laikoma viena pirmųjų programuotojų pasaulyje.

#2. Hedy Lamarr (1914 – 2000 m.) – aktorė, išradusi „WiFi“. Žydų šeimoje užaugusi austrų kilmės amerikiečių aktorė per 28 metus trukusią karjerą pasirodė 30-tyje filmų. Tačiau per II-ąjį pasaulinį karą savamokslė išradėja negalėjo sėdėti ramiai sudėjusi rankų ir mėgautis kino šlove. Per karą radijo bangomis valdomos jūrų karo torpedos galėdavo būti lengvai nukreiptos nuo kurso, priešui perėmus ir sutrikdžius radijo signalus. Taigi, H. Lamarr ėmėsi veiksmų problemai spręsti.

Kartu su kompozitoriumi George’u Antheil’u sinchronizavo miniatiūrinį grotuvo-fortepijono mechanizmą su radijo signalais. Taip išrado „šokinėjančio“ dažnio (angl. Frequency-hopping spread spectrum (FHSS)) radijo signalų perdavimo metodą, skirtą torpedoms valdyti. Tokio signalo priešininkai sutrikdyti nepajėgė. 1942 metais H. Lamarr ir G. Antheil’ui buvo suteiktas patentas už „slaptą komunikacijos sistemą“. Šis dažnių metodas buvo pirmas žingsnis šiuolaikinio „Wi-Fi“, GPS ir „Bluetooth“ technologijų plėtojime, be kurių savo kasdienio gyvenimo, ko gero, jau nebeįsivaizduojame.

#3. NASA raketų mokslininkė – Annie Easley (1933 – 2011 m.). Amerikiečių informatikė, matematikė ir raketų mokslininkė buvo viena pirmųjų juodaodžių dirbančių NASA. Be to, A. Easley buvo aktyvi lyčių bei rasės įvairovės šalininkė, vėliau tapusi NASA lygių užimtumo galimybių patarėja.

Jos darbas su raketos projektu „Centaur“ paklojo technologinius pagrindus būsimiems kosminių erdvėlaivių, karinių ir meteorologinių palydovų paleidimams. Ji taip pat prisidėjo prie 1997 m. „Cassini“ zondo skrydžio į Saturną.

#4. Mary Alen Wilkes (g. 1937 m.), prisidėjusi prie pirmojo asmeninio kompiuterio. Čikagoje gimusi M. A. Wilkes po koledžo baigimo įgijo filosofijos ir teologijos specialybę bei ketino tapti advokate. Tačiau aplinkinių paskatinta, karjerą pakreipė programavimo keliu.

Kompiuterių programuotoja ir logikos dizainerė labiausiai žinoma dėl prisidėjimo kuriant programinę įrangą pirmajam pasaulyje „asmeniniam kompiuteriui“ LINC (Laboratory INstrument Computer).

#5. Adele Goldberg (g. 1945 m.) ir „Apple“. Flagmano „Apple“ darbalaukio aplinka šiandien atrodytų visiškai kitaip, jei ne A. Goldberg indėlis dirbant tyrimų centre „Xero Palo Alto“ (PARC). Ji buvo vienintelė moteris iš grupės, sukūrusi „Smalltalk-80“ – vieną populiariausių ankstyvojo programavimo kalbų.

„Smalltalk“ 1979 metais ji pristatė Steve’ui Jobs’ui, kuris daugelį jos sukurtų koncepcijų įdiegė į pirmuosius „Apple“ produktus. Didelė dalis A. Goldberg ir jos komandos sukurtų koncepcijų tapo grafiškų vartotojo sąsajų (angl. Graphical User Interface – GUI) pagrindu, pakeičiančiu ankstesnes komandų eilutėmis grįstas sistemas.

#6. Anglijos karalienės apdovanojimą pelniusi Jurga Žilinskienė (g. 1976 m.). Viena įtakingiausių Jungtinės Karalystės verslininkių, savamokslė programuotoja ir vertimų įmonės „Guildhawk“ įkūrėja. 2019 m. ji tapo pirmąją lietuve, įvertinta prestižiniu Jos Didenybės Anglijos Karalienės apdovanojimu „Queen’s Awards for Enterprise“ tarptautinio verslo kategorijoje.

J. Žilinskienė taip pat yra organizacijos „Corporate Council for Women in Commerce“, vienijančios Londono verslininkes moteris, įkūrėja. Verslininkė ragina moteris visame pasaulyje būti aktyvesnėmis ir vieningesnėmis, siekiant skatinti produktyvumą, inovacijas ir tarptautinę prekybą.

#7. „Facebook“ naujienų srauto kūrėja – Ruchi Sanghvi (g. 1982 m.). Indijos kompiuterių inžinierė buvo pirmoji „Facebook“ pasamdyta inžinierė moteris. Ji buvo viena iš pagrindinių pionierių, kuriant „Facebook“ naujienų srauto funkciją. Kituose R. Sanghvi „Facebook“ projektuose buvo sukurta platforma, leidžianti trečiųjų šalių kūrėjams ir startuoliams kurti programas šiame socialiniame tinkle.

Visgi 2011 m. R. Sanghvi paliko „Facebook“ po to, kai buvo apdovanota „Tech Fellow“ – geriausio inžinerijos lyderio apdovanojimu ir įsteigė savo programinės įrangos produktų įmonę „Cove“. 2012 m. šią įmonę ji pardavė „Dropbox“, kurioje vėliau tapo operacijų viceprezidente. 2016 m. ji įkūrė inovatorių, startuolių bendruomenę „South Park Commons“ ir toliau įkvepia žmones kurti bei vystyti technologijas.

#8. Jaunoji NASA entuziastė Alyssa Carson (g. 2001 m.). Nuo trejų metų A. Carson atkakliai siekia svajonės – nukeliauti į Marsą. Savo pirmojoje kosminėje stovykloje ji sudalyvavo būdama vos septynerių. A. Carson yra vienintelis žmogus, dalyvavęs visose trijose NASA kosminėse stovyklose pasaulyje. Ji taip pat pirmoji baigė NASA paso programą, aplankydama visus 14 NASA lankytojų centrų, devyniose valstijose.

Vėliau ji buvo atrinkta kaip viena iš septynių ambasadorių, atstovaujančių misiją „Mars One“, skirtą žmonių kolonijos įkūrimui Marse 2030-iaisiais. A. Carson turi ir savo prekės ženklą – „NASA Blueberry“ (liet. „NASA mėlynė)“. Toks pavadinimas atsirado todėl, kad stovykloje ji buvo praminta „Blueberry“ po to, kai kartą apsivilko tamsiai mėlyną kostiumą. Šis prekės ženklas naudojamas tiek asmeninėje interneto svetainėje, tiek socialiniuose tinkluose. Tuo pačiu pavadinimu įsteigtas ir fondas, skirtas vaikų kosmoso tyrinėjimo svajonėms pildyti.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148