Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?

Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos ateities specialybės – naujų, pažangių medžiagų kūrimas ir biotechnologijos. Forume taip pat įvardintas milžiniškas nanotechnologijų indėlis ateities aukštųjų technologijų raidai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti studentams šios krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

2016 m. Pasaulio ekonomikos forumo dalyvių teigimu, pasaulis stovi ant ketvirtosios industrinės revoliucijos, apimančios tokių sričių, kaip robotika, dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, biotechnologija ir genetika bei nanotechnologijos vystymąsi, slenksčio.

Per ateinančius penkerius metus technologijų pažanga turės didžiulę įtaką verslo modeliams, darbo rinkai bei pareikalaus specialistų, išmanančių fundamentalias fizikos ir chemijos žinias, gebančių jas jungti su informacinėmis technologijomis (IT) bei mechanikos, elektronikos inžinerijos pagrindais.

„Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje, technologijų srityje, yra svarbus platus kompetencijų spektras – neužtenka vien fizikos ar chemijos žinių. Norint vystyti sėkmingus gamybos ar technologijų kūrimo projektus, būtinas gilesnis naujų medžiagų kūrimo ir jų savybių suvokimas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė.

Pasak jos, šių studijų metu studentas įgis žinių ir įgūdžių, kaip kompleksiškai spręsti medžiagotyros problemas visoje produkto vystymo ir gamybos bei eksploatacijos grandinėje.

Atitinka rinkos poreikius

2012 metais Europos Komisijos (EK) vadovų tarybos posėdyje buvo patvirtintos šešios didelio poveikio technologijų strateginės veiklos: nanotechnologijos, mikro ir nanoelektronika, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika, kuriose technologinė pažanga gali būti pasiekiama tik universalių, aukštos kvalifikacijos medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistų pagalba. Šiandieninės tendencijos tik patvirtina, kad tokie specialistai šiuolaikinėse organizacijose ir įmonėse yra labai reikalingi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, medžiagų technologijų studijų krypties specialistų paklausa auga, o baigę kokybiškas, tarpdisciplinines studijas absolventai gali sėkmingai konkuruoti nacionalinėje ir tarptautinėje rinkose.

KTU studijų programą – Medžiagos ir nanotechnologijos – orientuotą į naujų medžiagų, nanotechnologijų kūrimą ir taikymą įvairiose srityse, studentai gali rinktis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.

Ši studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti medžiagų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto medžiagų technologijų krypties studijų programų vadovės K. Bočkutės, ateities darbuotojams technologijų srityje yra būtini tarpdisciplininiai įgūdžiai, todėl fakultetas siūlo lankstų studijų modelį, galimybę pagal savo ir/ar darbdavio poreikius susidaryti asmeninį modulių rinkinį ar studijuoti pagal pasirinktos gretutinių studijų krypties programą.

„Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa išties patraukli, turinti lanksčią sandarą, suteikianti platų spektrą žinių ir įgūdžių, kurie absolventui gali nutiesti ateities karjeros kelią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – įsitikinusi K. Bočkutė.

Į studijas įsitraukia verslas

Studijų metu, Universitete gilinamasi į įvairių medžiagų ir nanodarinių gavimą bei jų savybių tyrimo aukštąsias technologijas, fizikinius, cheminius medžiagų pagrindus, kinetiką, termodinamiką ir mechanines savybes, fiziką, aukštąją matematiką ir chemiją, informatiką, kompiuterinę grafiką ir procesų modeliavimą, mikro ir makroekonomikos bei vadybos pagrindus.

Viso studijų proceso metu nuolat bendradarbiaujama su verslo įmonėmis ir jų atstovais: organizuojamos išvykos į partnerių įmones, rengiamos paskaitos apie darbo paieškas bei karjeros planavimą, verslo atstovai kviečia studentus atlikti praktiką jų bendrovėse.

„Labai svarbu studentams akcentuoti karjeros galimybes, susijusias su Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa, kad jie žinotų, kokį darbą galės dirbti baigę studijas ir kokios šios specialybės perspektyvos, todėl bendradarbiavimas su verslo atstovais yra labai svarbus“, – akcentavo programos vadovė.

Žiniomis ir patirtimi su programos studentais taip pat dalijasi kviestiniai lektoriai iš įvairių pasaulio universitetų, paskaitas veda mokslininkai iš Japonijos, JAV ir kitų šalių.

Laukia ne tik mokslininko karjera

Medžiagų technologijų studijų krypties absolvento karjeros perspektyvos – labai plačios. Baigęs studijas specialistas gali įsidarbinti įmonėse ar organizacijose, vykdančiose tiriamąjį darbą, diegiančiose, gaminančiose ar parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir technologijas. Taip pat – muitinėse, leidybos, farmacijos ir medicinos bendrovėse, aplinkos apsaugos, gamybinių įmonių tiriamosiose ar kokybės laboratorijose.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. tyrimo ataskaitą, ateityje ypač išaugs specializuotų pardavimo atstovų, išmanančių inovatyvius aukštųjų technologijų produktus ir galinčių juos pristatyti bei parduoti, poreikis.

Medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistus vertina tiek gamybos ar prekybos įmonės, tiek valstybinės įstaigos.

„Šiuo metu rinkoje galima rasti daug įvairių medžiagų, kurios pasižymi tam tikromis fizinėmis, cheminėmis, elektrinėmis ar optinėmis savybėmis. Kuriant gaminį iškyla daug iššūkių, susijusių su tinkamų medžiagų parinkimu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir galutinis produktas būtų konkurencingas.

Efektyviausiai šiuos iššūkius gali padėti įveikti absolventai, baigę Medžiagų mokslo studijas, taip prisidėdami prie įmonės efektyvumo ir gaminio pridėtinės vertės didinimo“, – sakė bendrovės „Eilintos matavimo sistemos“ direktorius Vytautas Narbutas, glaudžiai bendradarbiaujantis su KTU MGMF.

Jo vadovaujama įmonė specializuojasi ir sėkmingai plėtoja verslą matavimo prietaisų ir įrangos, derinimo sistemų, bandymų įrenginių, maitinimo šaltinių tiekimo srityse.

• Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
• Taupyti, išleisti ar pasidalyti? Kaip vaikui neįdiegti finansinių kraštutinumų.
• Grybų sezonas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką.
• RRT atnaujina informaciją: ryšio situacija šalyje toliau gerėja.
• ESO tęsia audros padarinių šalinimo darbus: tiekimas atkurtas 100 tūkst. klientų.
• Keliuose fiksuojami stipraus vėjo padariniai – kelininkai dirba visu pajėgumu.
• ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo.
• Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
• Atminties lustų krizė pasaulyje – išmanieji jūsų įrenginiai kainuos brangiau.
• Širšių sezonas: kada jos tampa pavojingos?
• Tūkstančiai žmonių vienoje vietoje: kas vyksta su ryšiu renginių metu.
• Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
• Kaip karas keičia pirkimo įpročius: Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas.
• Panikos atakos: ar gyvename savo gyvenimą?
• Sukčiai tampa vis įžūlesni – senjorus apmoko dar prieš skambutį bankui.
• Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
• „Elektrum Lietuva“ bendruomenėms skirs daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• RRT paaiškina, kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada ne.
• Darbas „Apple“: lietuvis kuria lustus, be kurių neveiktų „iPhone“.
• Mitas ar tikrovė? Z karta nenori skambinti.
• Erkių sezonas vėl įsibėgėja: kada susirgimų rizika didžiausia.
• Parduodate automobilį? Ši klaida gali atbaidyti pirkėjus dar iki pirmos apžiūros.
• GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?
• VAATC oficialiai susigrąžina Vilniaus MBA gamyklos teritorijos valdymą.
• Lengvi pinigai, dovanos ir nekaltos užduotys: kaip verbuojami vaikai?
• Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
• Mokymasis visą gyvenimą kintančios karjeros laikais.
• Pagrindinės rizikos augintiniui vasarą: pasitikrinkite savo keturkojo krepšį.
• Parduodate telefoną skelbimuose – padovanojate asmeninius duomenis?
• Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas.
• Apsauga nuo nėštumo – abiejų reikalas.
• Nuo saulės parkų iki ryšio: ką pasauliui kuria Kauno elektronikos inžinieriai?
• Pirmoji vaiko mokėjimo kortelė: kada ji tampa pamoka, o ne rizika?
• Seneliai leidžia daugiau, vaikai tuo naudojasi: kaip sutarti dėl ekranų vasarą?
• 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
• Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
• Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos per kelias minutes.
• Oro kondicionierius bute: ką būtina žinoti prieš jį montuojant.
• Uždirbate daugiau, bet nesutaupote? Štai kur dingsta papildomi pinigai.
• Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139