Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?

Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos ateities specialybės – naujų, pažangių medžiagų kūrimas ir biotechnologijos. Forume taip pat įvardintas milžiniškas nanotechnologijų indėlis ateities aukštųjų technologijų raidai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti studentams šios krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

2016 m. Pasaulio ekonomikos forumo dalyvių teigimu, pasaulis stovi ant ketvirtosios industrinės revoliucijos, apimančios tokių sričių, kaip robotika, dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, biotechnologija ir genetika bei nanotechnologijos vystymąsi, slenksčio.

Per ateinančius penkerius metus technologijų pažanga turės didžiulę įtaką verslo modeliams, darbo rinkai bei pareikalaus specialistų, išmanančių fundamentalias fizikos ir chemijos žinias, gebančių jas jungti su informacinėmis technologijomis (IT) bei mechanikos, elektronikos inžinerijos pagrindais.

„Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje, technologijų srityje, yra svarbus platus kompetencijų spektras – neužtenka vien fizikos ar chemijos žinių. Norint vystyti sėkmingus gamybos ar technologijų kūrimo projektus, būtinas gilesnis naujų medžiagų kūrimo ir jų savybių suvokimas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė.

Pasak jos, šių studijų metu studentas įgis žinių ir įgūdžių, kaip kompleksiškai spręsti medžiagotyros problemas visoje produkto vystymo ir gamybos bei eksploatacijos grandinėje.

Atitinka rinkos poreikius

2012 metais Europos Komisijos (EK) vadovų tarybos posėdyje buvo patvirtintos šešios didelio poveikio technologijų strateginės veiklos: nanotechnologijos, mikro ir nanoelektronika, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika, kuriose technologinė pažanga gali būti pasiekiama tik universalių, aukštos kvalifikacijos medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistų pagalba. Šiandieninės tendencijos tik patvirtina, kad tokie specialistai šiuolaikinėse organizacijose ir įmonėse yra labai reikalingi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, medžiagų technologijų studijų krypties specialistų paklausa auga, o baigę kokybiškas, tarpdisciplinines studijas absolventai gali sėkmingai konkuruoti nacionalinėje ir tarptautinėje rinkose.

KTU studijų programą – Medžiagos ir nanotechnologijos – orientuotą į naujų medžiagų, nanotechnologijų kūrimą ir taikymą įvairiose srityse, studentai gali rinktis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.

Ši studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti medžiagų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto medžiagų technologijų krypties studijų programų vadovės K. Bočkutės, ateities darbuotojams technologijų srityje yra būtini tarpdisciplininiai įgūdžiai, todėl fakultetas siūlo lankstų studijų modelį, galimybę pagal savo ir/ar darbdavio poreikius susidaryti asmeninį modulių rinkinį ar studijuoti pagal pasirinktos gretutinių studijų krypties programą.

„Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa išties patraukli, turinti lanksčią sandarą, suteikianti platų spektrą žinių ir įgūdžių, kurie absolventui gali nutiesti ateities karjeros kelią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – įsitikinusi K. Bočkutė.

Į studijas įsitraukia verslas

Studijų metu, Universitete gilinamasi į įvairių medžiagų ir nanodarinių gavimą bei jų savybių tyrimo aukštąsias technologijas, fizikinius, cheminius medžiagų pagrindus, kinetiką, termodinamiką ir mechanines savybes, fiziką, aukštąją matematiką ir chemiją, informatiką, kompiuterinę grafiką ir procesų modeliavimą, mikro ir makroekonomikos bei vadybos pagrindus.

Viso studijų proceso metu nuolat bendradarbiaujama su verslo įmonėmis ir jų atstovais: organizuojamos išvykos į partnerių įmones, rengiamos paskaitos apie darbo paieškas bei karjeros planavimą, verslo atstovai kviečia studentus atlikti praktiką jų bendrovėse.

„Labai svarbu studentams akcentuoti karjeros galimybes, susijusias su Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa, kad jie žinotų, kokį darbą galės dirbti baigę studijas ir kokios šios specialybės perspektyvos, todėl bendradarbiavimas su verslo atstovais yra labai svarbus“, – akcentavo programos vadovė.

Žiniomis ir patirtimi su programos studentais taip pat dalijasi kviestiniai lektoriai iš įvairių pasaulio universitetų, paskaitas veda mokslininkai iš Japonijos, JAV ir kitų šalių.

Laukia ne tik mokslininko karjera

Medžiagų technologijų studijų krypties absolvento karjeros perspektyvos – labai plačios. Baigęs studijas specialistas gali įsidarbinti įmonėse ar organizacijose, vykdančiose tiriamąjį darbą, diegiančiose, gaminančiose ar parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir technologijas. Taip pat – muitinėse, leidybos, farmacijos ir medicinos bendrovėse, aplinkos apsaugos, gamybinių įmonių tiriamosiose ar kokybės laboratorijose.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. tyrimo ataskaitą, ateityje ypač išaugs specializuotų pardavimo atstovų, išmanančių inovatyvius aukštųjų technologijų produktus ir galinčių juos pristatyti bei parduoti, poreikis.

Medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistus vertina tiek gamybos ar prekybos įmonės, tiek valstybinės įstaigos.

„Šiuo metu rinkoje galima rasti daug įvairių medžiagų, kurios pasižymi tam tikromis fizinėmis, cheminėmis, elektrinėmis ar optinėmis savybėmis. Kuriant gaminį iškyla daug iššūkių, susijusių su tinkamų medžiagų parinkimu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir galutinis produktas būtų konkurencingas.

Efektyviausiai šiuos iššūkius gali padėti įveikti absolventai, baigę Medžiagų mokslo studijas, taip prisidėdami prie įmonės efektyvumo ir gaminio pridėtinės vertės didinimo“, – sakė bendrovės „Eilintos matavimo sistemos“ direktorius Vytautas Narbutas, glaudžiai bendradarbiaujantis su KTU MGMF.

Jo vadovaujama įmonė specializuojasi ir sėkmingai plėtoja verslą matavimo prietaisų ir įrangos, derinimo sistemų, bandymų įrenginių, maitinimo šaltinių tiekimo srityse.

• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82