Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?

Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos ateities specialybės – naujų, pažangių medžiagų kūrimas ir biotechnologijos. Forume taip pat įvardintas milžiniškas nanotechnologijų indėlis ateities aukštųjų technologijų raidai.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) vykdoma studijų programa Medžiagos ir nanotechnologijos yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti studentams šios krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

2016 m. Pasaulio ekonomikos forumo dalyvių teigimu, pasaulis stovi ant ketvirtosios industrinės revoliucijos, apimančios tokių sričių, kaip robotika, dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, biotechnologija ir genetika bei nanotechnologijos vystymąsi, slenksčio.

Per ateinančius penkerius metus technologijų pažanga turės didžiulę įtaką verslo modeliams, darbo rinkai bei pareikalaus specialistų, išmanančių fundamentalias fizikos ir chemijos žinias, gebančių jas jungti su informacinėmis technologijomis (IT) bei mechanikos, elektronikos inžinerijos pagrindais.

„Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje, technologijų srityje, yra svarbus platus kompetencijų spektras – neužtenka vien fizikos ar chemijos žinių. Norint vystyti sėkmingus gamybos ar technologijų kūrimo projektus, būtinas gilesnis naujų medžiagų kūrimo ir jų savybių suvokimas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) MGMF Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė.

Pasak jos, šių studijų metu studentas įgis žinių ir įgūdžių, kaip kompleksiškai spręsti medžiagotyros problemas visoje produkto vystymo ir gamybos bei eksploatacijos grandinėje.

Atitinka rinkos poreikius

2012 metais Europos Komisijos (EK) vadovų tarybos posėdyje buvo patvirtintos šešios didelio poveikio technologijų strateginės veiklos: nanotechnologijos, mikro ir nanoelektronika, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika, kuriose technologinė pažanga gali būti pasiekiama tik universalių, aukštos kvalifikacijos medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistų pagalba. Šiandieninės tendencijos tik patvirtina, kad tokie specialistai šiuolaikinėse organizacijose ir įmonėse yra labai reikalingi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, medžiagų technologijų studijų krypties specialistų paklausa auga, o baigę kokybiškas, tarpdisciplinines studijas absolventai gali sėkmingai konkuruoti nacionalinėje ir tarptautinėje rinkose.

KTU studijų programą – Medžiagos ir nanotechnologijos – orientuotą į naujų medžiagų, nanotechnologijų kūrimą ir taikymą įvairiose srityse, studentai gali rinktis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.

Ši studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti medžiagų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto medžiagų technologijų krypties studijų programų vadovės K. Bočkutės, ateities darbuotojams technologijų srityje yra būtini tarpdisciplininiai įgūdžiai, todėl fakultetas siūlo lankstų studijų modelį, galimybę pagal savo ir/ar darbdavio poreikius susidaryti asmeninį modulių rinkinį ar studijuoti pagal pasirinktos gretutinių studijų krypties programą.

„Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa išties patraukli, turinti lanksčią sandarą, suteikianti platų spektrą žinių ir įgūdžių, kurie absolventui gali nutiesti ateities karjeros kelią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – įsitikinusi K. Bočkutė.

Į studijas įsitraukia verslas

Studijų metu, Universitete gilinamasi į įvairių medžiagų ir nanodarinių gavimą bei jų savybių tyrimo aukštąsias technologijas, fizikinius, cheminius medžiagų pagrindus, kinetiką, termodinamiką ir mechanines savybes, fiziką, aukštąją matematiką ir chemiją, informatiką, kompiuterinę grafiką ir procesų modeliavimą, mikro ir makroekonomikos bei vadybos pagrindus.

Viso studijų proceso metu nuolat bendradarbiaujama su verslo įmonėmis ir jų atstovais: organizuojamos išvykos į partnerių įmones, rengiamos paskaitos apie darbo paieškas bei karjeros planavimą, verslo atstovai kviečia studentus atlikti praktiką jų bendrovėse.

„Labai svarbu studentams akcentuoti karjeros galimybes, susijusias su Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa, kad jie žinotų, kokį darbą galės dirbti baigę studijas ir kokios šios specialybės perspektyvos, todėl bendradarbiavimas su verslo atstovais yra labai svarbus“, – akcentavo programos vadovė.

Žiniomis ir patirtimi su programos studentais taip pat dalijasi kviestiniai lektoriai iš įvairių pasaulio universitetų, paskaitas veda mokslininkai iš Japonijos, JAV ir kitų šalių.

Laukia ne tik mokslininko karjera

Medžiagų technologijų studijų krypties absolvento karjeros perspektyvos – labai plačios. Baigęs studijas specialistas gali įsidarbinti įmonėse ar organizacijose, vykdančiose tiriamąjį darbą, diegiančiose, gaminančiose ar parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir technologijas. Taip pat – muitinėse, leidybos, farmacijos ir medicinos bendrovėse, aplinkos apsaugos, gamybinių įmonių tiriamosiose ar kokybės laboratorijose.

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. tyrimo ataskaitą, ateityje ypač išaugs specializuotų pardavimo atstovų, išmanančių inovatyvius aukštųjų technologijų produktus ir galinčių juos pristatyti bei parduoti, poreikis.

Medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistus vertina tiek gamybos ar prekybos įmonės, tiek valstybinės įstaigos.

„Šiuo metu rinkoje galima rasti daug įvairių medžiagų, kurios pasižymi tam tikromis fizinėmis, cheminėmis, elektrinėmis ar optinėmis savybėmis. Kuriant gaminį iškyla daug iššūkių, susijusių su tinkamų medžiagų parinkimu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir galutinis produktas būtų konkurencingas.

Efektyviausiai šiuos iššūkius gali padėti įveikti absolventai, baigę Medžiagų mokslo studijas, taip prisidėdami prie įmonės efektyvumo ir gaminio pridėtinės vertės didinimo“, – sakė bendrovės „Eilintos matavimo sistemos“ direktorius Vytautas Narbutas, glaudžiai bendradarbiaujantis su KTU MGMF.

Jo vadovaujama įmonė specializuojasi ir sėkmingai plėtoja verslą matavimo prietaisų ir įrangos, derinimo sistemų, bandymų įrenginių, maitinimo šaltinių tiekimo srityse.

• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51