30 vertingiausių įmonių Baltijos šalyse: pirmoje vietoje – Lietuvos bendrovė

Jei vienoms įmonėms pandemija atnešė nuostolius ir praradimus, tai kitoms atvėrė vartus į sėkmę. Tarp pastarųjų – ir bendrovė „Vilniaus prekyba“, kuri karantinų ir ekonomikos ribojimų paženklintais metais padidino savo vertę milijardu eurų ir tapo pirmą kartą sudaryto 30-ies vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašo lydere.

Vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašas sudarytas įmonėms „Confidentus“ ir „Prudentia“ atlikus didelės apimties įmonių finansinę analizę bei remiantis viešos informacijos apie įmonių valdymą ir skaidrumą vertinimu, kurį atliko „Nasdaq” atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai.

Į vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 569 mln. iki 4,7 mlrd. eurų. Tarp jų yra dešimt bendrovių, kurių būstinės yra Lietuvoje.

Vertingiausių įmonių sąraše yra ir dešimt bendrovių, turinčių būstines Estijoje, bei trys įmonės, kurių būstinės yra Latvijoje. Dalis šių įmonių turi penkias dukterines bendroves, veikiančias ir Lietuvoje.

Į trisdešimtuką taip pat pateko septynios įmonės, kurių veikla plačiai išplėtota visose trijose Baltijos šalyse (pvz., „Swedbank“, „SEB“ bankai, „Tele2“ ir kt.), nors jų būstinės yra kitose šalyse.

Sąrašo lyderiai pandemiją pasitelkė verslo sėkmei

Į pirmą vietą vertingiausių įmonių trisdešimtuke iškopusi „Vilniaus prekyba“ per dukterines įmones valdo prekybos centrus „Maxima“, „Akropolis“, „Ermitažas“, vaistinių tinklą „Euroapotheca“ bei nekilnojamojo turto plėtros ir nuomos paslaugų įmones. Baltijos šalyse bei Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje veikianti „Vilniaus prekyba“ per valdomas įmones turi iš viso 46 tūkst. darbuotojų, o jos apyvarta pernai siekė beveik 5,3 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos įmonių vertę analizavusio eksperto Kristupo Kukarsko, įmonių susijungimų, įsigijimų ir pardavimų bendrovės „Confidentus“ partnerio, viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vilniaus prekyba“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą pandeminę situaciją ir visus su tuo siejamus iššūkius išnaudoti verslo plėtrai.

„Veikimas gana palankiame sektoriuje – prekyboje ir sėkmingai pritaikyta strategija lėmė, kad karantinai ir ekonominiai ribojimai šiai įmonei tapo tik dar didesne paspirtimi augimui. Mūsų tyrimas parodė, kad „Vilniaus prekyba“ pastaraisiais metais savo vertę padidino milijardu eurų – nuo 3,6 mlrd. 2020 metais iki 4,7 mlrd. eurų 2021-aisiais, taip užsitikrindama sau vertingiausios įmonės Baltijos šalyse pozicijas“, – apžvelgė vienas tyrimo ekspertų K. Kukarskas.

Andrius Mikalauskas, „Vilniaus prekybos“ direktorius, sako, kad pandemijos metu įmonė privalėjo skubiai užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą, prisitaikyti prie įvairių ribojimų. „Tačiau kai kiekvienas komandos narys žino, ką daro, ir kodėl daro tai, ką daro, net ir pandemijos metu galima ne tik atliepti beikeičiančius žmonių lūkesčius, bet ir ieškoti naujų verslo galimybių“, – sako jis.

Pasak A. Mikalausko, tai, kad „Vilniaus prekyba“ pripažinta vertingiausia įmone Baltijos šalyse, rodo, kad įmonė eina teisinga kryptimi. „Kita vertus, tai pakankamai dėsninga – „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė Baltijos šalyse vienija daugiausiai darbuotojų, o juk žmonės ir yra didžiausia organizacijos vertė“, – sakė direktorius.

Vis dėlto tyrimas atskleidė ir įdomių netikėtumų, pavyzdžiui, kad prekybos milžinei ant kulnų lipa kita Lietuvos bendrovė – stambiai JAV korporacijai priklausanti biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri savo verte jau nedaug atsilieka nuo „Vilniaus prekybos“. Šiemet „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vertę ekspertai įvertino 4,4 mlrd. eurų ir ji atsidūrė ant antrojo vertingiausių įmonių trisdešimtuko laiptelio.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ per pandemiją taip pat įspūdingai paaugino savo pajamas – nuo 440 mln. Eur 2019 m. iki 1,2 mlrd. Eur 2020 m. Bendrovė savo pajamas labiausiai padidino Vilniuje gamindama COVID-19 pandemijai valdyti skirtus produktus: įmonė gamina komponentus COVID-19 PGR testams bei reagentus mRNR technologija grįstoms vakcinoms.

Pasak K. Kukarsko, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ viešai skelbia labai ribotą kiekį su lietuviškos įmonės valdymu, struktūra ir veikla susijusios informacijos ir turi tik į naujų darbuotojų paiešką orientuotą lietuvišką internetinį tinklalapį. Įmonių įsigijimų eksperto nuomone, galimai tai yra susiję su tuo, kad įmonė, būdama didelės užsienio korporacijos dalimi, to tiesiog nesureikšmina ir visą informaciją teikia tik apie motininę bendrovę. Vis dėlto šie dalykai jau daro tiesioginę įtaką įmonės vertei – vertingiausiųjų rokiruotėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ „Vilniaus prekybai“ šiemet nusileido labiausiai dėl gerokai žemesnio „Corporate Governance“ (gerosios įmonių valdysenos) rodiklio, kuris nustatomas atlikus vertinimą pagal įmonių tinklalapiuose skelbiamą informaciją.

Palyginimui – „Vilniaus prekybos“ „Corporate Governance“ rodiklis šiemet yra 44, o „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 7, kai maksimalus rodiklis yra 100.

„Vertinant įmonės vertę svarbu ne tik finansinė įmonės situacija, būsimų pinigų srautų vertė akcininkams ir finansiniams kreditoriams ar nuosavo kapitalo dydis, jei kalbame apie bankus. Stebint ir analizuojant verslo procesus Lietuvoje ir pasaulyje, įmonių susijungimus ir pardavimus, matome tendenciją, kad reikšminga įmonės vertės dedamąja tampa ir jos skaidrumas, atvirumas bei tvarumo principais paremta valdysena. Toks vertinimas, remiantis viešai prieinama informacija, atliekamas ir mūsų tyrimo metu. Vis dėlto kai kurios įmonės neskiria tam pakankamai dėmesio, todėl atlikus valdysenos vertinimą dalies įmonių vertė reikšmingai sumažėjo”, – apžvelgė „Confidentus“ partneris K. Kukarskas.

Tarp projekto tikslų – skatinti Baltijos šalių įmonių konkurencingumą pasaulyje

„Sveikiname Lietuvos bendroves vertingiausių Baltijos įmonių sąraše bei džiaugiamės, jog šiame reitinge matome šešias „Nasdaq“ Baltijos rinkoje listinguojamas bendroves, dvi iš kurių yra iš Lietuvos“, – sakė Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.

„Vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąrašas parodė, kad maksimalų gerosios valdysenos praktikos rodiklį šiais metais surinko listinguojama Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“. Tikimės, jog tokie skaidrumo, gerosios bendrovių valdysenos, ryšių su investuotojais pavyzdžiai skatins daugiau įmonių siekti aukštesnių standartų, o Lietuvos bendrovių sąrašas šiame reitinge ateityje plėsis”, – teigė S. Malinauskas.

Aukštais „Corporate Governance“ rodikliais šiemet pasižymėję bankai „Swedbank“ (76 / 3,9 mlrd. eurų) ir „SEB“ (76 / 2,5 mlrd. eurų) rikiuojasi atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vertingiausiųjų trisdešimtuko vietose. Maksimalų gerosios valdysenos praktikos rodiklį (100) surinko vienintelė įmonė sąraše – Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“, kuri vertingiausiųjų rokiruotėje užėmė penktą vietą. Šios įmonės (kaip ir kitų, listinguojamų biržoje) vertė – 2,2 mlrd. eurų – suskaičiuota remiantis jos kaina biržoje.

Vertingiausia Estijos įmone tapo kita energetikos bendrovė „Eesti Energia“ (2,1 mlrd. eurų), kuriai skirta šeštoji vieta, nuo jos nedaug atsiliko ir vertingiausia Latvijos įmonė – taip pat energetikos bendrovė „Latvenergo“ (per 2 mlrd. eurų). Visas vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąrašas skelbiamas internete www.baltictop.eu.

„Labai džiaugiamės, kad prieš 16 metų Latvijoje pradėta iniciatyva „Prudentia“ ir „Confidentus“ dėka išaugo į Baltijos šalių projektą. Baltijos šalių vertingiausių įmonių TOP 30 – tai unikali analitinė informacija, leidžianti visuomenei giliau pažvelgti ne tik į kiekvienos listinguojamos bendrovės finansinius rezultatus, bet ir skatinanti Baltijos šalių įmonių konkurencingumą pasaulyje“, – teigė „Prudentia“ vadovaujantysis partneris Kārlis Krastiņš. Beje, „Prudentia“ kasmet sudaro ir vietinius Estijos (www.top101.ee) bei Latvijos (www.top101.lv) vertingiausių įmonių TOP 101 sąrašus.

Atliekant įmonių Baltijos šalyse vertės analizę buvo vertinti maždaug tūkstančio įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenys. Įmonių vertė (finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertė) buvo nustatoma taikant palyginamųjų daugiklių metodą bei atlikus įmonių skaidrumo, atvirumo ir valdysenos įvertinimą. Listinguojamų įmonių vertės buvo skaičiuojamos pagal biržoje buvusią kainą.

Tyrimo metu buvo vertinami tik viešai prieinami bendrovių, kurios yra registruotos Baltijos šalyse, duomenys, todėl į sąrašą nepateko kai kurie technologijų startuoliai ir vienaragiai. Jei įmonė veiklą vykdo keliose Baltijos šalyse, jų vertė buvo vertinama konsoliduotai.

30 vertingiausių įmonių Baltijos šalyse (vertė Eur)

1.Vilniaus prekyba, UAB 4,698 mlrd.

2.Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 4,371 mlrd.

3.Swedbank Group 3,880 mlrd.

4.SEB Bank Group 2,520 mlrd.

5.Ignitis Grupė, AB 2,236 mlrd.

6.Eesti Energia, AS 2,092 mlrd.

7.Latvenergo, AS 2,062 mlrd.

8.Telia Group 1,981 mlrd.

9.Luminor Bank, AS 1,707 mlrd.

10.ME Investicija, UAB 1,704 mlrd.

11.Latvijas Valsts Meži, AS 1,460 mlrd.

12.Lietuvos geležinkeliai, AB 1,438 mlrd.

13.Graanul Invest, AS 1,293 mlrd.

14.Mikrotikls, SIA 1,241 mlrd.

15.Tallink Grupp, AS 1,2 mlrd.

16.Achemos Grupė, UAB 980 mln.

17.Tele2 Group 953 mln.

18.Riigi Kinnisvara, AS 922 mln.

19.Epso-G, UAB 828 mln.

20.Rimi Group 791 mln.

21.Bitė Lietuva, UAB 759 mln.

22.Riigimetsa Majandamise Keskus, SA 735 mln.

23.LHV Group, AS 707 mln.

24.Tallinna Sadam, AS 705 mln.

25.Tallinna Kaubamaja Grupp, AS 661 mln.

26.VG Holding, UAB 632 mln.

27.Gren Group 608 mln.

28.Utilitas, OÜ 597 mln.

29.Teva Baltics, UAB 580 mln.

30.Circle K Group 569 mln.

Šaltinis: www.baltictop.eu

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148