Eksperimentai su krevetėmis virtuvėje: takai, ypatingas troškinys

Nors šventinis laikotarpis baigėsi, tai nereiškia, kad turite baigti eksperimentus virtuvėje. Juk pasilepinti skaniu maistu nebūtina laukti progos, tai galima daryti ir kasdien.

Ypatingiems patiekalams sukurti puikiai tinka ne tik mėsa, žuvis, bet ir jūros gėrybės, tokios kaip krevetės. Jos yra ne tik maistingos, bet ir greitai pagaminamos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad net ir pasibaigus šventėms jūros gėrybės dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Skirtingos rūšys – skirtingos savybės

„Nors šventiniu laikotarpiu pirkėjai paprastai linkę pasimėgauti įmantresniais ingredientais, susidomėjimas gurmaniškais produktas išlieka ir po švenčių, ypač artėjant savaitgaliui. Pirkėjų krepšeliuose atsiduria ir įdomesni sūriai, vytinti mėsos gaminiai, ir, žinoma, jūros gėrybės, tokios kaip karališkos baltakojės blyškiosios krevetės“, – teigia V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad krevetės – dėkingas ingredientas tiems, kurie maisto gaminimui daug laiko neturi, tačiau mėgsta skaniai ir sveikai pavalgyti.

„Krevetės puikiai tinka pagardinti salotas, makaronus ar įvairiausių kruopų patiekalus. Be to, šis produktas pravers ir ruošiant šildantį, žiemišką maistą: įvairiausias sriubas bei troškinius ar apkepus, pavyzdžiui, iš Amerikos kilusį mėsos ir krevečių troškinį „Gumbo“. Jeigu norite įmantresnių patiekalų su krevetėmis – jas galite naudoti meksikietiškų takų gamyboje. Krevetės taip pat puikiai tinka ir į įvairiausias azijietiškas sriubas, ryžių patiekalus, o jeigu norite paprastesnės vakarienės – galite pasigaminti paprasčiausią krevečių iešmelį arba jas tiesiog pakepti svieste“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Nors pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 300 rūšių krevečių, išskiriamos kelios populiariausios. Pavyzdžiui, rudosios krevetės yra smulkesnės, jų mėsa yra gan tvirta. Be to, jos pasižymi ryškiu skoniu. Baltosios krevetės kiek švelnesnės ir minkštesnės. Dar viena populiari krevečių rūšis – tigrinės krevetės. Jos pasižymi įspūdingu dydžiu ir ryškiu skoniu. Sakoma, kad krevečių spalva priklauso nuo to, kur jos gyvena. Kai kurios krevečių rūšys netgi sugeba keisti spalvą, kad prisitaikytų prie aplinkos.

Krevetės – visame pasaulyje mėgstamas ingredientas. Per metus šios jūros gėrybės suvalgoma daugiau nei 2 milijardai kilogramų. Kai kuriose šalyse krevetės netgi laikomos nacionaliniu patiekalu. Pavyzdžiui, Peru tokiu laikomas krevečių sevičė –žalių krevečių patiekalas, pagardintas raudonaisiais svogūnais ir žaliųjų citrinų sultimis. Tradicinis ispaniškas patiekalas paelija taip pat neįsivaizduojamas be krevečių. Japonijoje krevetės dažnai valgomos žalios. Juos dedamos į jų virtuvės pasididžiavimą – sušius arba sašimius. Kartais krevetėmis gardinami ir tradiciniai japoniški koldūnai – gyoza.

Patarimai, kaip ruošti

Kaip teigia maisto ekspertė, nors krevetes galima ruošti pačiais įvairiausiais būdais: nuo paprasčiausio kepimo svieste iki ruošimo grilyje, kelias jų pagaminimo taisykles žinoti pravartu.

Krevetėms paruošti užtenka vos kelių minučių, o kad jos paruoštos, pamatysite, kai jos įgaus rausvesnės spalvos.

Vienas sveikiausių ir paprasčiausių krevečių paruošimo būdų – virimas. Kaip teigia V. Juodkazienė, geriausiai tai daryti lauro lapais, druska, pipirais pagardintame vandenyje. Krevetes reiktų virti apie 2–3 minutes, o jas ištraukus iš karšto vandens – netrukus panardinti į dubenį su lediniu vandeniu. Taip sustabdomas krevečių virimo procesas.

„Jeigu krevetes gaminate kepsninėje, geriausias būdas jas paruošti yra kepti ant iešmo arba suvyniojus į foliją. Jeigu krevetes prieš dėdami ant grotelių planuojate pamarinuoti, būtinai jas išlukštenkite. Kepant išlukštentas krevetes kepsninėje jos dar ir įgaus dūminio skonio. Visgi, jeigu krevečių marinuoti nežadate – jas galite kepti ir su kiautu, šitaip ruoštos krevetės – visuomet išliks sultingos“, – teigia ekspertė.

Anot V. Juodkazienės, krevetes ant grotelių geriausia kepti vartant apie 3–5 minutes arba tol, kol jos įgaus rausvo atspalvio.

„Jeigu krevetes kepate keptuvėje, geriausiai tai daryti svieste. Norint papildyti svieste keptų krevečių skonį į keptuvę galima įspausti česnako, citrinos sulčių. O baigus kepti – pabarstyti petražolėmis. Priklausomai nuo dydžio – krevetes keptuvėje iškepti užtenka vos 2–5 minučių“, – sako ekspertė ir dalijasi keliais receptais su šiuo nepaprasto skonio ingredientu.

Takai su krevetėmis ir mangų salsa padažu

Jums reikės:

• 400 g krevečių be kiauto
• 3 skiltelių česnako
• 50 ml alyvuogių aliejaus
• ½ a. š. druskos
• 1 a. š. maltų juodųjų pipirų
• 3 v. š. žaliosios citrinos sulčių
• 4 pilno grūdo tortilijų
• 300 g smulkinto raudonojo gūžinio kopūsto

Salsa padažui:

• 300 g mangų
• 100 g raudonųjų paprikų
• 50 g žaliųjų paprikų
• 50 g raudonojo svogūno
• 1 Chalapos aitriosios paprikos
• 5 v. š. šviežių kalendrų
• 3 v. š. žaliosios citrinos sulčių

Jogurto padažui:

• 200 ml jogurto
• 1 skiltelės česnako
• žiupsnelio druskos

Pagaminimas:

Krevetes sudėkite į dubenį, apšlakstykite 2 šaukštais alyvuogių aliejaus bei žaliosios citrinos

sultimis, viską gerai išmaišykite ir palikite pasimarinuoti 30 minučių. Grilio keptuvėje įkaitinkite likusį aliejų, suberkite marinuotas krevetes ir kepkite keletą minučių. Tuomet į keptuvę suberkite susmulkintą arba išspaustą česnaką, įberkite šiek tiek druskos bei pipirų, pamaišykite ir kepkite dar 5–7 minutes.

Kol krevetės kepa, paruoškite padažus. Į dubenį suberkite salsa padažo ingredientus: kubeliais supjaustytus mangą bei paprikas, susmulkintus svogūną, aitriąją papriką ir kalendras. Viską apšlakstykite žaliosios citrinos sultimis ir gerai išmaišykite. Į kitą dubenėlį supilkite jogurtą, įspauskite česnaką, įberkite žiupsnelį druskos ir taip pat išmaišykite. Raudonąjį kopūstą supjaustykite plonomis juostelėmis ir gausiai jomis padenkite tortilijas. Ant kopūstų tolygiai paskirstykite salsa padažą ir krevetes. Tortilijas sulenkite pusiau ir patiekite su jogurto padažu.

Krevečių troškinys „Gumbo“

Jums reikės:

• 30 ml aliejaus
• 2 v. š. sviesto
• 50 g miltų
• 100 g svogūnų
• 1 raudonosios paprikos
• 1 žaliosios paprikos
• 4 skiltelių česnako
• 150 g salierų stiebų
• 100 g žirnių
• 200 g okros (valgomosios ybiškės)
• 200 g slyvinių pomidorų be odelės
• 4 aštrių dešrelių
• 500 g iš anksto išvirtos ar iškeptos pasirinktos mėsos
• 2 v. š. maltų Kajeno paprikų
• 1 l mėsos sultinio
• 500 g lukštentų krevečių
• ½ a. š. druskos
• 200 g ryžių
• 3 v. š. smulkintų šviežių petražolių

Gaminame:

Nuplaukite ir smulkiai supjaustykite paprikas, salierus, svogūnus, okras bei česnakus. Didelėje ir gilioje keptuvėje ištirpinkite sviestą, įberkite miltų ir maišydami kaitinkite, kol miltai įgaus auksinę spalvą bei paskleis riešutinį aromatą. Tuomet suberkite susmulkintas daržoves, išmaišykite ir kepkite kelias minutes. Kai daržovės suminkštės, suberkite griežinėliais supjaustytas dešreles, iš anksto išvirtą arba iškeptą mėsą, slyvinius pomidorus, žirnius bei prieskonius. Viską kepkite apie 10 minučių, o tada supilkite į keptuvę sultinį. Kai skystis užvirs, sumažinkite kaitrą ir troškinkite keptuvės turinį apie 20 minučių. Tuomet suberkite krevetes ir troškinkite dar 10 minučių. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite dar šiek tiek druskos. Patiekalą papuoškite petražolėmis ir patiekite su virtais ryžiais.

Česnakinės krevetės su kukurūzų burbuolėmis

Jums reikės:

• 500 g mažų saldžiųjų bulvių
• 2 kukurūzų burbuolių
• 200 g krevečių
• 2 v. š. ištirpinto sviesto
• 6 vyšninių pomidorų
• 1 a. š. čili pipirų
• 1 a. š. česnakų miltelių
• žiupsnelio druskos
• alyvuogių aliejaus

Pagaminimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Kol ji kais, supjaustykite saldžiąsias bulves, kukurūzų burbuoles ir vyšninius pomidorus. Krevetes ir daržoves sudėkite į kepimo skardą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apliekite tirpintu sviestu bei apibarstykite prieskoniais: čili pipirais, česnakų milteliais bei druska. Skardą pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 30 minučių. Šis receptas toks paprastas, kad būtų nuodėmė jo neišbandyti! Skanaus!

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148