Žiema Vytarui Radzevičiui – daržovių laikas: kodėl jų reikėtų valgyti daugiau?

Žiemą jaučiame ne tik saulės, bet ir vitaminų stygių, todėl mitybos specialistai šaltuoju metų laikotarpiu rekomenduoja valgyti daugiau daržovių bei vaisių, kurie ne tik papildo vitaminų atsargas, bet ir stiprina imunitetą.

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorės Olgos Suchočevos, nuo spalio iki gegužės vyrauja pastebimas daržovių pardavimų augimas. Keliautojas, žurnalistas Vytaras Radzevičius pasakoja, kad žiemą pagrindinis jo receptų ingredientas būna šviežios, raugintos arba konservuotos daržovės.

Populiariausi pasirinkimai

Lietuviai jau išmoko rūpintis savo sveikata, todėl vis labiau populiarėja sveikatai palankesnė mityba, vartojama daugiau augalinio maisto, o žiemą ypač mėgstami vaisiai bei daržovės, turintys daug vitaminų ir organizmą stiprinančių naudingų mikroelementų, pastebi „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorė Olga Suchočeva: „Žiemos metu parduodame daugiau daržovių, nes vasarą žmonės mažiau gamina namuose, be to, dalis jų valgo savo užaugintas daržo gėrybes.“

Anot ekspertės, šaltuoju metų laiku daugiausia dėmesio sulaukia šakniavaisiai: salierai, morkos, ropės, ridikai, burokėliai – šios daržovės yra nepamainomas naudingų medžiagų šaltinis, o burokėliai pastaruoju metu tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje išgyvena tikrą atgimimą. Taip pat ypač populiarios lietuvių mėgstamos bulvės, žiemos metu didelę paklausą turi ir rauginta produkcija.

„Bulviniai patiekalai tradiciškai išlieka lietuvių mėgstamiausi, tačiau žiemos periodu pastebime ir pomidorų pardavimų augimą. Žiemos periodu stebime, kad įvairių spalvų paprikos dažniau atsiduria pirkėjų pirkinių krepšeliuose. Populiarūs išlieka ir svogūnai, kurie naudojami beveik visų patiekalų gamyboje, o taip pat – grybai“, – pastebi O. Suchočeva. Anot jos, pagrindinės daržovių eksporto šalys, iš kurių daržovės pasiekia Lietuvą, yra Ispanija, Marokas, Olandija, Turkija ir Italija, o bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, dalis salotų bei grybai užauginami Lietuvoje.

Renkantis daržoves parduotuvėje pirkimų direktorė rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų stangrumą: „Pašalusias daržoves dažnu atveju išduoda nebūdingas minkštumas, pasikeitusi spalva ar atsiradusios dėmės. Be abejo, svarbiausia rinktis prekes, nepaliestas pelėsio, nes tai yra pavojinga sveikatai. Šviežios daržovės išsiskiria ryškia spalva, stangrumu, esant lapams ar koteliams jie taip pat turi būti ryškios, žalios spalvos.“

Neabejingas bulvėms

Keliautojas, žurnalistas Vytaras Radzevičius save vadina nepailstančiu daržovių mėgėju. Jas jis valgo ne tik žalias, bet ir iš jų gamina įvairiausius patiekalus. Jo mėgstamiausi – bulviniai patiekalai ir troškiniai. „Ko iš mūsų, lietuvių, neatimsi – tai meilės bulvėms. Labai dažnai iš jų gaminu ir skanauju namuose. Net vykdydamas šį mėnesį „Rimi“ mestą „ČIA PIGU“ iššūkį gaminau suvalkietišką bulvių plokštainį. Tiesa, man labai patinka ir daržovių troškiniai. Šiame žanre mėgstu eksperimentuoti, maišydamas įvairias daržoves bei derindamas jas su skirtingais prieskoniais“, – pasakoja V. Radzevičius.

Anot kelionių žurnalisto, yra dar dvi daržovės, be kurių jis neįsivaizduoja savo stalo – tai svogūnai ir pomidorai. „Nors svogūnus indai laiko prieskoniu, o pomidoras biologiškai yra vaisius, tačiau šie du produktai man patys svarbiausi kalbant apie daržoves. Be jų dažnai perku ir bulves, kopūstus, agurkus, morkas bei įvairias salotas“, – sako V. Radzevičius ir priduria, kad net ir nemėgstamas daržoves, pavyzdžiui, ryškaus skonio salierą, vis tiek galima pritaikyti tam tikruose patiekaluose, kur jų skonis atsiskleidžia geriausiai.

Daug laiko kelionėse praleidžiantis V. Radzevičius turėjo progų išbandyti ne vieną egzotišką patiekalą iš daržovių: „Labai įdomus pasirodė uzbekiškas, kazane gaminamas daržovių troškinys su aviena, vadinamas „damliama“, taip pat vengriškas lečo. Mane nustebino, kad šį patiekalą galima gaminti ne ant aliejaus, bet naudojant lašinius, kurie iš pradžių paspirginami, o vėliau ant jų troškinamos ir daržovės. Iki šiol negaliu pamiršti Laoso žaliosios papajos, Vidurinėje Azijoje ragautų pomidorų salotų, vadinamų „ačik-čiučiuk“ arba „šakarop“ bei Viduržemio jūros regiono graikiškų salotų skonio.“

Žurnalistas pasakoja, kad ne tik lietuvių, bet ir minėtų tautų mitybos racione daržovės užima svarbią vietą: „Iš jų galima pasigaminti daugybę patiekalų, o kartu su jais gauti gausybę vitaminų ir naudingų medžiagų, kurios ypač svarbios žiemos metu. Svarbu kūrybiškai žvelgti į daržovių panaudojimo būdus ir atrasti naujus jų skonius.“

„Rimi“ kviečia namuose pasimėgauti itališku baklažanų apkepu „parmigiana“. Jo receptu pasidalijo žinomas keliautojas ir kulinaras V. Radzevičius.

Itališkam baklažanų apkepui reikės

1 didelio baklažano;
250 g smulkintų konservuotų pomidorų savo sultyse;
2-3 česnako skiltelės;
1 svogūno galvutės;
Parmezano sūrio;
Mocarelos sūrio;
tyro alyvuogių aliejaus;
saulėgražų aliejaus kepimui;
šviežio baziliko;
druskos;
cukraus;
maltų juodųjų pipirų.

Kaip gaminti

Baklažaną supjaustykite itin plonais griežinėliais. Sudėkite į koštuvą, apibarstykite druska, prispauskite iš viršaus ir palikite porai valandų, kad dingtų kartumas.

Tada imkitės padažo. Alyvuogių aliejuje pakepinkite svogūną ir česnaką, kad gražiai pageltonuotų. Italė Monia, kuri su manimi pasidalino parmidžianos receptu, sakė, kad kepant reikia sulaukti „kada svogūnai pradeda dainuoti“ – tada reikia pilti pomidorus. Įdėkite žiupsnį druskos, cukraus, pipirų ir šviežio baziliko. Virkite ant mažos ugnies maišydami, kol padažas sutirštės.

Baklažanus pakepinkite ant saulėgrąžų aliejaus iš abiejų pusių. Nusausinkite riebalus.

Kepimo inde apatiniame sluoksnyje sudėkite pusę baklažanų, kad padengtų visą plotą. Užpilkite pusę padažo. Užberkite sluoksnį smulkintos mocarelos, sluoksnį smulkinto parmezano.

Tada vėl klokite baklažanus, pilkite pomidorų padažą ir gausiai apibarstykite parmezanu. Pašaukite į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepkite apie 15 minučių, kol susidarys sūrio pluta. Patiekite karštą.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148