Atliekų krizė Šiauliuose gilėja, esminiai klausimai lieka neatsakyti

Žilvino Šilgalio vadovaujamas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) perėmė Šiaulių mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, skirtus gyventojų mišrių komunalinių atliekų tvarkymui.

Nepaisant to, nerūšiuotos ir neapdorotos komunalinės atliekos, surenkamos 260 tūkst. gyventojų turinčiose Šiaulių regiono savivaldybėse, ir toliau verčiamos į sąvartyną. Įrenginius valdanti ŠRATC neturi nei reikiamų leidimų, nei žmogiškųjų resursų, nei būtinų žinių rūšiuoti ir apdoroti atliekas MBA įrenginiuose, o tai reiškia, kad aplinkosauginė situacija regione kasdien vis blogės.

ŠRATC dar praėjusių metų gegužę pareiškė nutraukianti sutartį su įmone „NEG Recycling“, kuri daugiau nei penkerius metus prižiūrėjo ir operavo MBA įrenginius ir kasdien rūšiavo ir tvarkė viso regiono gyventojų komunalines atliekas.

Šį pirmadienį paskelbtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas leido ŠRATC įgyvendinti savo ketinimus. Sutartis buvo nutraukta ir MBA įrenginiai trečiadienį perduoti ŠRATC, kuris, kaip tapo aišku, visiškai tam nepasiruošęs: nėra gautas leidimas, nepasamdyti specialistai.

Dėl to MBA įrenginiai iki šiol stovi nenaudojami, o nerūšiuotos mišrios komunalinės atliekos – po 200 t kiekvieną dieną – ir toliau verčiamos tiesiai į sąvartyną, nors tai griežtai draudžiama teisės aktais. Ž. Šilgaliui toliau skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie perimtus MBA įrenginius ir juos prižiūrėjusią bendrovę, tikrasis vaizdas paaiškėtų, jei būtų atsakyta į šiuos esminius klausimus:

- Ar ŠRATC turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, kuris leidžia priimti ir tvarkyti atliekas? Kada jam pateikta paraiška, ar ji išvis pateikta ir kada jis turėtų būti išduotas?
- Kas ir kaip atsakys už tebesitęsiantį neapdorotų mišrių komunalinių atliekų vertimą sąvartyne? Ar yra numatytos kokios sankcijos ŠRATC už dar rudenį sąvartyne išverstus 2000 t nerūšiuotų atliekų?
- Ar buvo nustatyta kokių nors aplinkosauginių pažeidimų ŠRATC veikloje 2020-2021 m.? Jei taip – kokių?
- Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ŠRATC darbuotojų skaičius beveik nesikeičia nuo 2017 m., tuo metu MBA įrenginių operavimui reikia apie 20 žmonių komandos (tiek dirbo pas buvusį operatorių) – ar ŠRATC turi žmogiškųjų išteklių ir reikalingų žinių priimti ir apdoroti komunalines atliekas?
- Ar ŠRATC turi inžinierių, pasirengusių dirbti su rūšiavimo įrenginiais? Jei ne – kada juos tikisi pasamdyti?
- Kaip ŠRATC nepasirengimą perimti įrenginius vertina jo dalininkai – 7 Šaulių regiono savivaldybės?
- ŠRATC kaltina ankstesnį operatorių nesudarant sąlygų tinkamai kontrolei ir nekokybiškai apdirbant atliekas. Kas dabar kontroliuos paslaugų kokybę, kuomet ŠRATC tuo pat metu bus MBA įrenginių operatorius, sąvartyno operatorius ir visos Šiaulių regiono atliekų sistemos administratorius? Kas užtikrins, kad ŠRATC valdomuose MBA įrenginiuose nerūšiuotos arba netinkamai apdorotos (išrūšiuotos) mišrios komunalinės atliekos nebus vežamos į ŠRATC kontroliuojamą sąvartyną?
- Kiek gamtosauginius ir Šiaulių regiono gyventojų interesus atitinka situacija, kuomet vien šią savaitę sąvartyne atsidūrė apie 1000 t nerūšiuotų atliekų, o problemą spręsti galinti, reikiamus leidimus ir žmogiškuosius išteklius turinti bendrovė yra išstumiama, o jos vieton stoja neveiksni organizacija? Kas prisiims atsakomybę už susidariusią situaciją?
- Ar bus Šiaulių regiono gyventojams grąžinti ŠRATC surinkti pinigai už atliekų tvarkymą, kuomet atliekos buvo išverstos sąvartyne? Ar sprendimus dėl sutarties nutraukimo priėmę asmenys – Ž. Šilgalis, savivaldybių atstovai – prisiims atsakomybę už šias pasekmes ir jei teks atlyginti nuostolius bendrovei?

Gavus atsakymus į šiuos klausimus, bus ne tik galima numatyti atliekų krizės Šiaulių regione pabaigą, bet ir užkirsti kelią panašių, aplinkai ir gyventojams kenksmingų situacijų pasikartojimui.

Aplinkos ministras: Šiaulių regiono gyventojai moka už ekologišką atliekų tvarkymą, tokią paslaugą ir turi gauti

Šiauliuose vykstant atliekų tvarkytojų ginčui ir į sąvartyną keliaujant neapdorotoms viso regiono atliekoms, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Šiaulių regiono gyventojai pilnai apmoka ekologišką atliekų tvarkymą, todėl turi gauti visavertę paslaugą – tai yra regiono savivaldybių tiesioginė pareiga.

„Sveikinu Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro valią prisiimti atsakomybę už kokybišką atliekų rūšiavimą ir kartu pabrėžiu, kad Šiaulių regiono gyventojai per dvinarę rinkliavą sumoka už pilną ekologinę atliekų tvarkymo paslaugą – būtent tokia ji turi būti teikiama. Tačiau šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – sako Simonas Gentvilas.

Padėtis, kai juridiniai ginčai tarp atliekų tvarkytojų sugriauna viso regiono atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, yra netoleruotina. Nerūšiuotų atliekų gabenimas tiesiai į sąvartyną pažeidžia Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymus. Pagal juos, savivaldybės privalo užtikrinti sąlygas naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, prižiūrėti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos, laikomasi kitų reikalavimų.

Postūmis juridiniame ginče įvyko šią savaitę Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui perėmus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio valdymą. Todėl dabar ypač svarbu kuo greičiau atnaujinti atliekų apdorojimą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, o kol tai nepadaryta – taikyti atliekų tvarkymo alternatyvas.

Penktadienį Aplinkos ministerija su Aplinkos apsaugos departamentu rengia skubų pasitarimą su Šiaulių regiono savivaldybių vadovais susidariusiai situacijai spręsti.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148