Senjorai griauna mitus: prisijaukino mokėjimo korteles ir internetą

SEB banko ir informacinių ir ryšių technologijų bendrovės „Teo“ duomenys rodo, kad vis daugiau 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų atranda internetą ir išmaniųjų technologijų paslaugas, kuriomis naudojamasi valdyti finansus, bendrauti su artimaisiais ir turiningai leisti laisvalaikį.

Mokėjimo kortelės – ne tik pensijai gauti

Banko statistika rodo, kad pernai senjorai mokėjimo kortelėmis atliko daugiau kaip 4,2 mln. operacijų, iš kurių daugiau kaip 60 proc. buvo atsiskaitymai prekybos ir paslaugų vietose. Vidutiniškai vienas senjoras per mėnesį turima mokėjimo kortele iš viso naudojosi beveik po šešis kartus. Ankstesniais metais 65 metų ir vyresni SEB banko klientai mokėjimo kortelėmis dažniausiai naudodavosi vos porą kartų per mėnesį, norėdami iš bankomatų pasiimtų grynųjų pinigų.

„Mokėjimo kortelių senjorams esame išdavę beveik 90 tūkstančių – nuolat jomis naudojasi aštuoni iš dešimties kortelių turėtojų. Pastebime, kad turimas mokėjimo korteles garbaus amžiaus klientai vis dažniau naudoja atsiskaitydami parduotuvėse, vaistinėse, kitose prekybos vietose ir rečiau skuba prie bankomatų“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, nors mokėjimo kortelėmis vis dar dažniau naudojasi didmiesčių gyventojai, pasitikėjimas šiuolaikinėmis atsiskaitymo priemonėmis vyresnių žmonių gretose pamažu auga ir mažesniuose miesteliuose.

„Infrastruktūra, pritaikyta atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pernai Lietuvoje buvo plėtojama itin sparčiai. Negrynaisiais pinigais atsiskaityti galima ne tik didžiuosiuose prekybos centruose, bet ir poliklinikose, kai kuriose turgavietėse, mažesnėse parduotuvėse. Tai irgi labai svarbu skatinant dažniau naudotis mokėjimo kortelėmis“, – pastebi V. Doveika.

Proveržis naudojantis internetu

„Teo“ ir „Omnitel“ duomenimis, per pastaruosius keletą metų Lietuvoje įvyko tikras senjorų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis proveržis, o labiausiai išaugo naršančių internete naudojant mobiliuosius telefonus skaičius.

„Fiksuotą interneto prieigą turinčių senjorų padaugėjo beveik penktadaliu. Daugiau nei keturis kartus padaugėjo belaidžio interneto „Wi-Fi“ naudotojų. Tačiau įspūdingiausiai augo naršančių internete telefonu skaičius – per metus 65 metų ir vyresnių žmonių kategorijoje šis rodiklis pakilo net 124 procentais“, – pasakoja „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų vadovas Norbertas Žioba. Jo teigimu, kad per kelis pastaruosius metus išmaniųjų įrenginių naudojimas tarp senjorų padidėjo daugiau kaip 90 procentų, o dauguma (apie 80 proc.) išmaniųjų įrenginių priklausančių senjorams yra su „Android“ operacine sistema.

„Teo“ ir „Omnitel“ statistika rodo, kad senjorai sunaudoja vis daugiau mobiliųjų duomenų – šis rodiklis kasmet didėja vidutiniškai 28 proc. Pasak N. Žiobos, tai lemia ne tik noras daugiau ir įvairiau bendrauti, bet ir besikeičiantys vyresnio amžiaus žmonių įpročiai.

„Senjorai vis dažniau renkasi elektroninės prekybos ir atsiskaitymo būdus. Šių klientų vien įprastu paštu siunčiamų popierinių sąskaitų už „Omnitel“ paslaugas skaičius per dvejus metus sumažėjo ketvirtadaliu. Tai aiški tendencija, kad senjorams internetas tampa patogia atsiskaitymo forma“, – sako „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų vadovas.

Tokias pat tendencijas pastebi ir SEB bankas. V. Doveikos teigimu, kasmet senjorai vis dažniau naudojasi interneto banku ir jo galimybėmis. „Mūsų skaičiavimais, vienas senjoras prie interneto banko per mėnesį prisijungia po bemaž penkis kartus, taigi nors kartą per savaitę. Dažniausiai senjorai tokiu būdu tikrina savo sąskaitos likutį arba moka už komunalines paslaugas. Tačiau matome, kad daugėja ir atsiskaitymų už prekes ir paslaugas, įsigyjamas internetu“, – sako V. Doveika.

SEB banko duomenimis, vyresni negu 65 metų klientai, besinaudojantys interneto banku, iš viso prie jo jungiasi vidutiniškai 3 500 kartų per dieną.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148