Kaip veikia trečios pakopos pensijų fondai ir kaip juose uždirbami pinigai

Augant lietuvių finansiniam raštingumui ir susidomėjimui investavimu, jau beveik 20 metų Lietuvoje egzistuojantį investavimo būdą vis dar apipynę klaidingi įsitikinimai.

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė tikina, kad trečios pakopos pensijų fondus perprasti nesunku – tereikia žinoti atsakymus į kelis pagrindinius klausimus.

„Lietuvoje kol kas tik nedidelė dalis žmonių investuoja į trečios pakopos pensijų fondus – 2021 metų pabaigoje jų buvo beveik 80 tūkst. Todėl natūralu, kad didelė visuomenės dalis dar nežino, kas tie trečios pakopos pensijų fondai ir kaip jie veikia. Matome, kad žmonėms trūksta aiškios informacijos, kuri išsklaidytų vyraujančius mitus“, – sako L. Načajienė.

Kas yra trečios pakopos pensijų fondai?

Trečioji pensijų pakopa yra visiškai savanoriška ilgalaikio investavimo priemonė, pasižyminti dideliu lankstumu. Ją galima sulyginti su asmenine sąskaita pensijų fonde, į kurią kaupiantysis perveda lėšas, kurios yra investuojamos.

„Tai reiškia, kad, esant palankiai rinkos situacijai, žmonės sukaups didesnę sumą, nei pinigus pervesdami į atskirą banko sąskaitą ar „laikydami juos kojinėje“. Žinoma, investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, tačiau kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, ilguoju laikotarpiu ji galiausiai išsilygina ir ima kilti“, – pasakoja L. Načajienė.

Investuojantis asmuo arba už jį įmokas mokantys asmenys patys nusprendžia, kokią sumą ir kaip dažnai pervesti į trečios pakopos pensijų fondą.

„Kaupimą trečioje pakopoje galima bet kada sustabdyti – tiek neatsiimti lėšų ir toliau jas investuoti, tiek atsiimti jas, sumokėjus sutartyje nustatytą mokestį. Visą kaupimo laikotarpį lėšos yra žmogaus nuosavybė, kuri gali būti ir paveldima. Kaupimą šioje pakopoje papildomai skatina ir valstybė, taikanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Su ja investuojančiam žmogui leidžiama susigrąžinti iki 300 eurų per metus“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Kuo skiriasi trečios pakopos pensijų fondai?

Į pensijų fondą pervedami pinigai yra investuojami taikant konkrečiam fondui būdingą investavimo strategiją. Pagal investavimo strategijas trečios pakopos pensijų fondai yra skirstomi į tris kategorijas: rizikingus, konservatyvius ir mišrius.

„Paprastai tariant, konservatyvesniuose fonduose pinigai didžiausia dalimi yra investuojami į obligacijas, kurių vertė rinkose svyruoja mažiau, o didesnės rizikos fonduose lėšos įdarbinamos į įmonių akcijas, kurių vertė gali svyruoti labiau. Mišriuose fonduose pinigai yra investuojami tiek į obligacijas, tiek į akcijas, siekiant kaip įmanoma sumažinti riziką ir išlaikant didesnės potencialios investicinės grąžos tikimybę“, – paaiškina L. Načajienė.

Investavimo strategijose taip pat gali būti numatytos tam tikros taisyklės arba išimtys, į kokių sektorių įmonių akcijas ar obligacijas yra arba nėra investuojama. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau egzistuoja tvarūs pensijų fondai, kurių taisyklėse numatyta investuoti tik į akcijas įmonių, atsižvelgiančių į aplinkos, socialinius ar valdysenos (angl. ESG) veiksnius.

Pensijų fondai taip pat gali būti skirstomi pagal tai, ar fondas valdomas aktyviai, ar pasyviai.

Į ką investuoja pensijų fondai?

Kaip jau minėta, pinigai pensijų fonduose yra investuojami į obligacijas, akcijas arba kitas finansines priemones. Viename pensijų fonde investuojama nuo kelių iki 30 ar 50 skirtingų finansinių priemonių. Į kiek tokių finansinių priemonių investuojama, priklauso nuo to, ar fondas valdomas aktyviai, ar pasyviai.

„Aktyviu fondo valdymu siekiama investicinės grąžos, kuri viršytų bendrą rinkos rezultatą. Dėl šios priežasties, fondų valdytojas investuoja į kelias dešimtis priemonių. Pasyviai valdomais fondais nebandoma aplenkti rinkos, o ją atkartoti – šiuo atveju remiamasi prielaida, kad augant ekonomikai didės ir fondų vertė. Todėl tokio fondo lėšas užtenka investuoti į kelias ar keliolika finansinių priemonių“, – paaiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Kaip pensijų fonduose generuojama grąža ir kas ją lemia?

Už lėšas, patikėtas valdyti pensijų fondus, perkamos įvairios akcijos ar obligacijos. Jų vertė, žvelgiant trumpuoju laikotarpiu, gali ir kilti, ir kristi. Vis dėlto istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ekonomika yra linkusi augti, tad fondo dalyvis gali uždirbti iš augančios fondo indekso vertės, dividendų, palūkanų ir kt. Tai priklauso ir nuo anksčiau minėtų fondo strategijų.

„Visų trečios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos dydis priklauso nuo pokyčių finansų rinkose, kurioms įtakos turi tokie veiksniai kaip ekonomikos augimas, centrinių bankų veiksmai, investuotojų rizikos „apetitas“ ir daugybė kitų“, – komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pasak L. Načajienės, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas fondas investuoja į skirtingus finansinius instrumentus, investicinę grąžą gali lemti vis kitokie faktoriai.

Kodėl gali keistis finansinės priemonės, į kurias investuojama?

Pensijų fonduose investiciniai instrumentai yra keičiami tam, kad kaupiantiesiems būtų užtikrinta kaip įmanoma didesnė investicinė grąža, nepaisant ekonominių, politinių ir kitų veiksnių. Anot L. Načajienės, tokius pokyčius tarp „Luminor“ valdomų fondų visai neseniai lėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Stebėdami geopolitinę situaciją, jau nuo šių metų pradžios mažinome investicijas į didesnės rizikos finansinius įrankius – akcijų dalis buvo šiek tiek sumažinta. Dalis investicijų buvo nukreiptos į komunalinių paslaugų, sveikatos apsaugos, energetikos sektorius, nes jų rezultatai svyruojant rinkai įprastai būna santykinai geresni nei kitų segmentų. Kilus karui, nuspręsta sumažinti rizikingų investicijų dalį, mažinant Europos akcijų pozicijas. Šie sprendimai puikiai iliustruoja pokyčius, kurių kaupiantieji gali tikėtis iš fondų panašiose situacijose“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148