Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė.

Rusų kalba retransliuojamos Lietuvoje programos po vasario 24 d. prarado pusę savo auditorijos: 50% respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, nurodė, kad po vasario 24 d. jų nebežiūri. Pasienio regione, galima sakyti, situacija panaši (nebežiūri 46% iš tų, kurie anksčiau žiūrėjo).

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu bendrovė „Kantar“ 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip pasikeitė rusų kalba retransliuojamų Lietuvoje programų žiūrėjimas po to, kai prasidėjo Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje. Tyrime dalyvavo 2096 18-74 metų Lietuvos gyventojai, iš jų 596 gyvenantys šalies pasienio apskrityse. Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų raj., Švenčionių raj., Trakų raj., Vilniaus raj. (išskyrus Vilniaus miestą), Klaipėdos raj. (įskaitant Klaipėdos miestą), Šilutės raj., Jurbarko raj., Pagėgių raj., Tauragės raj., Ignalinos raj. ir Visagino miestas.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų (48%), žiūrinčių televizijų turinį, nurodė, kad iki 2022 m. vasario 24 d. žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59%.

Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 d., dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios tiek visoje Lietuvoje, tiek atskirai pasienyje (Lietuva – 45%, pasienis – 54%).

Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 d., nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną (56%). Maždaug trečdalis žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną (32%) ir maždaug dešimtadalis – ilgiau nei 3 val. (12%). Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 1-3 val. per dieną – 38%.

Nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai. Tik nedidelė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą – 12%, įtaigią – 16%, informatyvią – 13%, operatyvią – 13%. Reikšmingai didesnė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrėtojų buvo linkę informaciją vertinti kaip nepatikimą – 65%, neįtaigią – 52%, neinformatyvią – 55%, neoperatyvią – 53%.

Įdomu pastebėti, kad nors didesnė pasienio gyventojų dalis žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., ir jų žiūrėjimui skirdavo reikšmingai daugiau laiko, jų nuomonė apie šias programas nėra geresnė nei visos Lietuvos (patikima – 12%, įtaigi – 17%, informatyvi – 13%, operatyvi – 12%). Pasienyje, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, maždaug pusė ar daugiau rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėjusių gyventojų linkę jose pateikiamą informaciją vertinti ne itin gerai arba blogai (nepatikima – 61%, neįtaigi – 49%, neinformatyvi – 56%, neoperatyvi – 50%).

Jei iki vasario 24 d. rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24%. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų yra daugiau nei visoje Lietuvoje. Bet irgi stipriai mažiau nei buvo: 59% → 32%.

Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos. Trečdalis respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, o dabar nebežiūri, nurodė, kad tą lėmė galimybių nebuvimas žiūrėti tokias programas (33% respondentų, kurie žiūrėdavo jas iki vasario 24 d., bet po vasario 24 d. nustojo žiūrėti). Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija (atitinkamai 40% ir 29% respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po vasario 24 d. nustojo jas žiūrėti). Pasienio regionas neišsiskiria ir stebimas panašus nežiūrėjimo priežasčių pasiskirstymas.

Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais. Todėl vis dar yra gyventojų, kurie po vasario 24 d. žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui. Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44% Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52%. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: pasienio gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui kaip ir iki vasario 24 d. (virš vienos valandos: iki vasario 24 d. – 49%, po vasario 24 d. – 52%).

Didesnė dalis gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda – 60%. Tokių programų pasigenda 40% gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 d.

• Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
• Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas.
• Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti.
• Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė.
• Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?
• „Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų.
• Kepkit ant žarijų ir neišlaidaukit – kiek mėsos reikia griliaus vakarėliui.
• Anonsas: Vinilo plokštelių kolekcionavimas.
• Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
• Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
• „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
• Šių laikų auksas – litis ir kobaltas: ką svarbu žinoti apie šiuos metalus.
• Dietai – ne! 3 nepadoriai gardūs, bet nebrangūs desertai.
• „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
• Gaminame grenadierius: 3 paprasti triukai, kad bet kurią žuvį pamėgtų net vaikai.
• Tradicinis grilintojo portretas: šašlykinė, kepimui - kiauliena ir vištiena.
• Šventiniai pusryčiai mamai: 3 receptai, prie kurių ruošimo prisidės ir mažieji.
• „Twitter“ pristatė naują turinio apmokestinimo tvarką: kūrėjai galės užsidirbti.
• Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas.
• Gegužės sezono hitai: dabar – pats metas mėgautis šiomis 5 daržovėmis.
• EIMIN: „Nuo liepos centralizuotas IT paslaugas gaus 136 valstybės institucijos“.
• Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
• Lietuvos parduotuvėse atsirado „supermaistu“ vadinamų lokvų. Kaip valgyti?
• Pataria, kaip nepakenkti santykiams su vaiku ribojant jo laiką internete.
• „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
• Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
• Nauja EIMIN viceministre taps Erika Kuročkina.
• Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.
• Ką daryti, kad mūsų imunitetas būtų stipresnis?
• Valstybės tarnybos pertvarka – finišo tiesiojoje.
• Piknikų sezonas prasidėjo: 5 patarimai, kaip paprastai pasiruošti iškylai.
• Naktį kamuoja kvėpavimo sutrikimai? Gydytoja turi ir įspėjimų, ir patarimų.
• Startavo kvietimas gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
• Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
• Norite pasirinkti su birža susietą planą? „Ignitis“ atsako į klausimus.
• Trys konkretūs žingsniai, padėsiantys prisivilioti IT profesijos specialistus.
• Sakartvelas – įspūdžių gausa, išskirtiniai patiekalai ir prieinamos kainos.
• Bronis Ropė: „Neleisiu, kad nevykę valdžios sprendimai nušluotų pieno sektorių“.
• Elektronikos ir baterijų atliekos neturėtų būti išmetamos kartu su kitomis.
• Tyrimas: kokios spalvos automobiliai Lietuvoje parduodami greičiausiai?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140