Rusų kalba retransliuojamų TV programų žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė.

Rusų kalba retransliuojamos Lietuvoje programos po vasario 24 d. prarado pusę savo auditorijos: 50% respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, nurodė, kad po vasario 24 d. jų nebežiūri. Pasienio regione, galima sakyti, situacija panaši (nebežiūri 46% iš tų, kurie anksčiau žiūrėjo).

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu bendrovė „Kantar“ 2022 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip pasikeitė rusų kalba retransliuojamų Lietuvoje programų žiūrėjimas po to, kai prasidėjo Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje. Tyrime dalyvavo 2096 18-74 metų Lietuvos gyventojai, iš jų 596 gyvenantys šalies pasienio apskrityse. Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų raj., Švenčionių raj., Trakų raj., Vilniaus raj. (išskyrus Vilniaus miestą), Klaipėdos raj. (įskaitant Klaipėdos miestą), Šilutės raj., Jurbarko raj., Pagėgių raj., Tauragės raj., Ignalinos raj. ir Visagino miestas.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų (48%), žiūrinčių televizijų turinį, nurodė, kad iki 2022 m. vasario 24 d. žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59%.

Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 d., dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios tiek visoje Lietuvoje, tiek atskirai pasienyje (Lietuva – 45%, pasienis – 54%).

Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 d., nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną (56%). Maždaug trečdalis žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną (32%) ir maždaug dešimtadalis – ilgiau nei 3 val. (12%). Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 1-3 val. per dieną – 38%.

Nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai. Tik nedidelė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą – 12%, įtaigią – 16%, informatyvią – 13%, operatyvią – 13%. Reikšmingai didesnė dalis rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrėtojų buvo linkę informaciją vertinti kaip nepatikimą – 65%, neįtaigią – 52%, neinformatyvią – 55%, neoperatyvią – 53%.

Įdomu pastebėti, kad nors didesnė pasienio gyventojų dalis žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 d., ir jų žiūrėjimui skirdavo reikšmingai daugiau laiko, jų nuomonė apie šias programas nėra geresnė nei visos Lietuvos (patikima – 12%, įtaigi – 17%, informatyvi – 13%, operatyvi – 12%). Pasienyje, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, maždaug pusė ar daugiau rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėjusių gyventojų linkę jose pateikiamą informaciją vertinti ne itin gerai arba blogai (nepatikima – 61%, neįtaigi – 49%, neinformatyvi – 56%, neoperatyvi – 50%).

Jei iki vasario 24 d. rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24%. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų yra daugiau nei visoje Lietuvoje. Bet irgi stipriai mažiau nei buvo: 59% → 32%.

Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos. Trečdalis respondentų, kurie anksčiau jas žiūrėdavo, o dabar nebežiūri, nurodė, kad tą lėmė galimybių nebuvimas žiūrėti tokias programas (33% respondentų, kurie žiūrėdavo jas iki vasario 24 d., bet po vasario 24 d. nustojo žiūrėti). Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija (atitinkamai 40% ir 29% respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po vasario 24 d. nustojo jas žiūrėti). Pasienio regionas neišsiskiria ir stebimas panašus nežiūrėjimo priežasčių pasiskirstymas.

Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais. Todėl vis dar yra gyventojų, kurie po vasario 24 d. žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui. Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44% Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52%. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: pasienio gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui kaip ir iki vasario 24 d. (virš vienos valandos: iki vasario 24 d. – 49%, po vasario 24 d. – 52%).

Didesnė dalis gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda – 60%. Tokių programų pasigenda 40% gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 d.

• Būsto atnaujinimas pagal kinų išmintį: sutaupyti padėsiančios taisyklės.
• „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
• 5 dalykai, žinotini prieš įsigyjant elektromobilių įkrovimo stotelę.
• Naujiena, kurią jau gali išbandyti lietuviai: ašarų nesukeliantys svogūnai.
• Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
• Kodėl visus metus laukė atostogų arba kaip Vaiva atsidūrė Marsa Alame.
• 3 receptai pyragų dienos proga: išleisite vos iki 5 eurų.
• Ar galima pavogti skaitmeninę piniginę?
• Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?
• 7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą.
• Jaukūs namai: nuo ko pradėti interjero planavimą?
• Kodėl naudinga valgyti bananus – puikus užkandis ne tik sportuojantiems.
• Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0.
• Graikijos virtuvės pažiba – feta: kuo šis sūris išsiskiria iš kitų?
• „Bolt“ periodiškai tikrins visų vairuotojų tapatybę.
• Kasdienis jausmų įsivardijimas padės pasirūpinti emocine sveikata.
• Vaikų dalijimasis 50/50: ką daryti, kad skyrybų traumos būtų kuo mažesnės?
• Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
• Elektromobilių parkas plečiasi: kokie modeliai labiausiai domina lietuvius?
• Staigūs svorio pokyčiai gali atsiliepti sveikatai: atskleidė, kaip to išvengti.
• Neapsidraudusių slidininkų kalnai nelaukia, o baudos ir traumos – tyko.
• ENERGOBALT ruošiasi pradėti hibridinių inverterių gamybą.
• Be šviesų tamsoje finišavęs Vaidotas Žala: galbūt per stipriai norėjom laimėti.
• Gydytoja kardiologė: šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – pavojingi širdžiai.
• Prezidentas po Liublino trikampio viršūnių susitikimo: su Ukraina iki pergalės.
• UAB „Definė LT“ skirta 5000 eurų bauda.
• 2023-ųjų desertų tendencijos: kokie skoniai bus madingiausi šiemet?
• Šią bakteriją nešioja du trečdaliai pasaulio gyventojų: kokią grėsmę ji sukelia?
• Energetinė krizė Europos Sąjungoje: priežastys ir pasekmės.
• Pietūs už kelis eurus: paprasti būdai, kaip kruasanus paversti rimtu patiekalu.
• Kaip išmaniojo skaitiklio rodmenys pasiekia ESO sistemas.
• Kad jauki šiluma nesukeltų nelaimės: kaip tinkamai naudotis elektriniu šildytuvu.
• Taupymas prasideda degalinėje, bet įpročiai kelyje ne mažiau svarbūs.
• Tinklaraštininkė Simona Cymbaliukaitė nepraeina pro nukainotas prekes.
• Išmanieji įrenginiai – asmeninės informacijos „saugykla“: kaip ją apsaugoti?
• Pasveikino Laisvosios Europos ir Laisvės radijo Vilniaus biuro atidarymą.
• Skubiai šaliname kliūtį, dėl kurios už elektrą permokame iki 0,5 mlrd. eurų.
• Mėsos kepimas ant griliaus: technologas išskyrė svarbiausias taisykles.
• Virtuvės pagalbininkai: 5 maisto ruošimo indai, kuriuos verta turėti namuose.
• Kaip nešvaistyti maisto: terminų ant etikečių skaitymo ir kitos gudrybės.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137