Daržovių likučių puota: kaip juos sunaudoti iki paskutinio kąsnio

Bent 400 gramų – tokį kiekį kiekvienas turėtume per dieną suvartoti daržovių ir vaisių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja juos valgyti penkis kartus per dieną ir primena, kad daržovių reikia suvartoti daugiau negu vaisių.

Skaičiuojant bendrą paros normą, įtraukiamos tiek šviežios, tiek apdorotos daržovės, net suvalgomos su sriuba. Mitybos specialistai primena, kad vartodami daržoves dažnai „už kadro“ paliekame į standartinius patiekalus nepatekusius kotus, lapelius, žieveles, o kartais tiesiog estetinę išvaizdą jau praradusias, tačiau vitaminų vis dar gausias daržo pažibas. „Maximos“ maisto ekspertų teigimu, daržovių likučių išmesti nederėtų skubėti, priešingai – dauguma jų dar gali sužibėti naujuose patiekaluose.

Įtraukdami daržoves į kasdienį racioną, užsitikriname gausų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir ląstelienos kiekį. Vis dėlto neretai pasitaiko, jog daržoves kaip ir kitus produktus laikome ir naudojame neatsakingai: paliekame prapjautas, leidžiame apvysti, naudojame tik tam tikras jų dalis. Labai dažnai tokių likučių kelionė baigiasi šiukšlinėje, tačiau taip elgdamiesi ne tik prisidedame prie maisto švaistymo, bet ir nuskriaudžiame save, atsisakydami vitaminų porcijos bei išleisdami daugiau pinigų.

Svarbi visa tiekimo grandinė

Kaip teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, maisto švaistymo problema pasaulyje itin aktuali – vien Lietuvoje vienas gyventojas statistiškai atsikrato daugiau kaip 60 kg maisto per metus, o daržovės sudaro apie trečdalį šio kiekio. Siekiant pažaboti maisto švaistymą, atsakomybė tenka ne tik vartotojams, bet ir visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams.

E. Dapkienė pažymi, kad parduotuvių tinklas itin atsakingai vertina maisto švaistymo problemą, o ją spręsdamas pasitelkia moderniausias technologijas bei metodus.

„Siekdami mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Svarbu, kad visa tiekimo grandinė veiktų be trukdžių. Reikšmingas ne tik sandėliavimas, bet ir gabenimas, laikymo sąlygos parduotuvių vitrinose, – vardija E. Dapkienė. – Taip pat nuolat įgyvendiname iniciatyvą „Nešvaistau – moku mažiau“: produktams, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, taikome nuolaidas, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol yra tinkami naudoti.“

Jau ne vienerius metus prekybos tinklas „Maisto bankui“ atiduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už pusę milijono eurų. 2021 m. šis paramos dydis sudarė beveik 600 tūkst. eurų. „Perduodami maisto minėtai organizacijai ne tik kovojame su maisto švaistymu, bet ir prisidedame prie socialinių iššūkių sprendimo, paremdami sunkiau gyvenančius“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Ji pasakoja, kad dalį nebetinkamų vartoti maisto produktų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą.

Likusius nebetinkamus vartoti maisto produktus „Maxima“ prekybos tinkle surenka įmonė „Horeca sprendimai“. Įmonė šiuos produktus perdirba ir išgauna biodujas, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija. Biodujos, pasak E. Dapkienės, yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, taip prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai bei klimatui mažinimo.

Pasitelkite sumanumą: naudokite kotus ir lapus

Atkreipdama dėmesį į maisto, o ypač daržovių švaistymą, „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pataria laikytis tam tikrų taisyklių.

Anot jos, pirmoji puiki išeitis – maisto likučių šaldymas. Pavyzdžiui, nuo įprastos gamybos atlikę svogūnų, porų, morkų, ropių ir imbiero galiukai ar net jų lupenos ir lukštai gali būti šaldomi drauge, o vėliau panaudojami sultiniui virti. Taip pat kartu galima šaldyti salierų, pomidorų ir česnakų galiukus, o atskirai – visas ankštines daržoves. Iš jų, pasak B. Baratinskaitės, vėliau galima gaminti nuostabius padažus. Į šaldiklį ji pataria keliauti ir kiek pavytusioms arba savo patiekalo taip ir nesuradusioms prieskoninėms žolelėms: krapams, bazilikams, mėtoms, petražolėms ir kitoms. Susmulkintas jas galima šaldyti ledukų formose su vandeniu arba aliejumi, o vėliau šiais kubeliais patogu gardinti įvairius patiekalus ar žaliuosius kokteilius.

„Pastebime ir tai, jog dalis žmonių nežino visų daržovių savybių ir yra įpratę naudoti tik „paradines“ jų puses, o štai kotelius, lapelius ar stiebus negailestingai meta lauk. Išmesti būtina tik spalvą jau pakeitusias, pavandenijusias, sutežusias daržoves ir jų dalis, kitu atveju – net ir ne pačios išvaizdžiausios daržovės gali dar pasitarnauti. Pavyzdžiui, brokolis yra puikiai valgomas nuo pat žiedyno iki koto. Pastarąjį galima drąsiai dėti į tyrsriubę, mat ilgiau pavirus, jis ne tik paskleis aromatą, bet ir pridės skonio bei tekstūros. Tas pats pasakytina ir apie burokėlius – valgomos yra visos jų dalys: pati šaknis, stiebai ir lapai. Būtent stiebai ir lapai puikiai tinka sriuboms, salotoms, žaliesiems kokteiliams skaninti ir papildyti juos vitaminais“, – pataria „Maxima“ atstovė.

Šįsyk B. Baratinskaitė rekomenduoja išbandyti keletą receptų, kurių gamybai galite panaudoti atlikusias daržoves, jų dalis, galiukus ar mažiau estetiškai atrodančias daržo gėrybes.

Kvapnus daržovių sultinys

Reikės: geltonųjų ir ypač mėlynųjų svogūnų lukštų, moliūgų, morkų ir (ar) pastarnokų žievių, porų kotelių, petražolių šaknų, salierų gumbų, kalafiorų ir (ar) brokolių kotų, apvytusių prieskoninių žolelių*, vandens.

*Tikslių proporcijų nėra – tinka tiek ir tokių daržovių, kiek turite atliekamų. Galima maišyti šaldytus ir šviežius daržovių likučius.

Gaminame: didesniame puode daugmaž 1/3 tūrio daržovių užpilkite 2/3 tūrio vandens ir užvirinkite. Vėliau sumažinkite kaitrą ir virkite apie 30 – 50 min. Po to sultinį nukoškite. Galima pagardinti druska, pipirais ir mėgstamomis prieskoninėmis džiovintomis žolelėmis. Taip paruoštą sultinį galite naudoti kaip pagrindą įvairioms sriuboms, padažams, taip pat šaldyti. Skanaus!

Burokėlių lapų pesto padažas

„Jeigu šaldytuve atradote nesunaudotų jaunų burokėlių lapų, pasigaminkite pestą, kuriuo gardinti galite beveik viską – nuo sumuštinių iki žuvies kepsnių. Jeigu neturite burokėlių, bet radote špinatų, petražolių ar krapų, iš jų taip pat pavyks puikus pesto padažas”, – sako B. Baratinskaitė.

Reikės: maždaug 3 saujų smulkintų jaunų burokėlių lapų, 3 šaukštų skrudintų moliūgų sėklų, šlakelio moliūgų sėklų aliejaus, pusės citrinos sulčių, 50 g kietojo sūrio, žiupsnelio druskos ir pipirų.

Gaminame: smulkintuvo pagalba sutrinkite burokėlių lapus, tarkuotą sūrį, moliūgų sėklas. Įpilkite truputį aliejaus, berkite druskos, pagardinkite pipirais, įpilkite citrinos sulčių ir darsyk viską pertrinkite iki vientisos masės. Jei norėsis skystesnio padažo, įpilkite dar aliejaus. Šis pesto padažas puikiai tinka žuvies, makaronų, paukštienos ir salotų patiekalams gardinti, taip pat jį drąsiai galima šaldyti. Išbandykite!

Morkų išspaudų pyragas

Reikės: 1,5 stiklinės morkų išspaudų (atlikusių po sulčių spaudimo), 80 ml aliejaus, 3 šaukštų skysto medaus, 2 kiaušinių, 150 g pilno grūdo miltų, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 1 šaukštelio cinamono, 100 g graikinių riešutų, 100 g džiovintų slyvų.

Gaminame: kiaušinius išplakite drauge su medumi ir aliejumi iki vientisos masės. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir cinamonu, persijokite, supilkite į paruoštą kiaušinių, medaus ir aliejaus masę. Ten pat sudėkite morkų išspaudas, smulkintus riešutus, pjaustytas slyvas, gerai išmaišykite. Kepimo skardą patepkite aliejumi, supilkite paruoštą tešlą ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 40 min., kol pyragas gražiai pagels. Skanaukite!

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148