Darbo ir gyvenimo balansas: kaip atskirti ir kaip atpažinti padedantį darbdavį

Pandemijos įkarštyje visus kaustė baimė ir nežinia dėl ateities, o nuolatinis darbas iš namų kai kuriems tapo perdegimo priežastimi. Geopolitinė situacija ir ekonomikos neapibrėžtumas atsikvėpti neleidžia ir šiandien.

Nuo galimybės lanksčiai derinti darbo laiką ir vietą, jei to reikia šeimai, iki saugios erdvės išsakyti savo emocijas ar nuogąstavimus – darbuotojų emocinė būklė šiandien tapo vienu iš itin opių klausimų.

Geros sąlygos darbo ir gyvenimo balansui užtikrinti bei darbuotojų emocinė sveikata – jau ne tik pačių darbuotojų reikalas, bet ir vienas svarbiausių darbdavių rūpesčių. Pirmiausia todėl, kad būtent nuo darbuotojų emocinės sveikatos nemaža dalimi priklauso ir visos komandos rezultatai.

„Darbuotojo emocinė ir fizinė sveikata yra bet kurios organizacijos prioritetas. Pailsėjęs, guvus ir energijos kupinas darbuotojas yra produktyvus, socialus bei efektyvus. Jis ne tik sėkmingai atlieka savo funkcijas, bet ir prisideda prie organizacijos kultūros kūrimo, socialinių ryšių stiprinimo, motyvuoja kolegas. Toks darbuotojas rečiau serga, pasiekia geresnius rezultatus ir savo pavyzdžiu kuria teigiamą darbovietės įvaizdį rinkoje“, – naudas mato Mindaugas Šestilo, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas.

Pirmas žingsnis – kalbėtis

Norint gerinti atmosferą darbe, M. Šestilo pataria, pirmiausia, kalbėti apie emocinę darbuotojų sveikatą. Ir ne tik apie tai kalbėti, bet ir vadovų pavyzdžiu – kuriant atvirą atmosferą, ir dalinantis savo savijauta parodyti, kad kartais jaustis prastai yra normalu ir kartu galima rasti būdų, kaip pasijusti geriau.

„Organizacijos vaidmuo itin svarbus suteikiant darbuotojams žinias ir įrankius atpažinti savo emocijas ir žinoti, kur jie gali kreiptis. Pandemijos metu mūsų darbuotojai galėjo nemokamai lankytis emocinės gerovės konsultacijose, šią naudą, atsižvelgiant į išaugusį poreikį įtraukėme ir į nuolatinį sveikatos draudimo paketą. Nuolat organizuojame seminarus ir mokymus šia tema, turime specialią programą – emocinės sveikatos pirmosios pagalbos komandą“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Pagal rezultatą, o ne darbo laiką

Pandemija išryškino ir socialinių ryšių darbinėje aplinkoje svarbą. Todėl bendrovė organizuoja įvairius renginius, iššūkius, kurie padeda darbuotojams pažinti kolegas už darbo ribų, rasti bendraminčių ir megzti vertingus socialinius ryšius. Dar viena kertinė sritis – paties darbo organizavimas. Pasak M. Šestilo, darbe vis aktualesniu tampa racionalus darbo vietos ir laiko lankstumas.

„Darbuotojus vertiname ne pagal praleistą laiką atliekant vieną ar kitą užduotį, bet pagal tai, kokius rezultatus ir kokiu būdu sugeneruojame. Komandos nariai gali savo laiką planuoti pagal savo hobius ar įsipareigojimus. Pavyzdžiui, darbo dienos metu išbėgti pabėgioti ar sudalyvauti viename iš organizacijos renginių. Atsipūsti ir atgauti jėgas darbo metu taip pat galima ir biure įrengtuose poilsio, aktyvaus laisvalaikio ar kompiuterinių žaidimų kambariuose“, – sako pašnekovas.

Ekspertas priduria: tai nereiškia, kad galima rašinėti ir prašyti darbuotojų atlikti užduotis po darbo ar per atostogas. Toks požiūris ir kultūra, pasak M.Šestilo, kai kuriems organizacijos naujokams dar vis atrodo stebinantis ir naujas. O tai reiškia, kad rinkoje, deja, dar yra organizacijų, kuriose reikia atsiskaityti einant pasidaryti kavos ar ilgiau užtrukus pietų pertraukoje.

Naudinga visiems

Balanso stoką ir įtampą rinkoje pastebi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, prieš keletą metų pradėjusi projektą „Daugiau balanso“. Projekto tikslas – apie darbo ir asmeninio gyvenimo balanso būtinybę šviesti tiek darbuotojus, tiek ir darbdavius. Projekto vadovė Mintautė Jurkutė taip pat pažymi, kad gera emocinė sveikata yra pagrindas derinant asmeninį gyvenimą ir darbą, o darbdaviams investuoti į tai yra naudinga.

„Klaidinga žiūrėti į darbuotoją tik kaip į organizacijos našumo vienetą. Visi žmonės ateina su individualiais poreikiais, asmeninėmis situacijomis, iššūkiais. Kai darbo aplinka palaiko darbuotojus, suteikia jiems erdvės pasirūpinti savimi ir sudaro tinkamas sąlygas tam, žmonės tai įvertina ir yra linkę dėti savo asmenines pastangas siekti geriausių rezultatų darbe“, – sako M. Jurkutė.

Pasitikėjimu grįsta kultūra

Susirūpinusiems darbuotojų emocine sveikata, ji siūlo pradėti nuo pasitikėjimu grįstos ir atviros darbo aplinkos kūrimo. Svarbu skatinti darbuotojus dalintis savo iššūkiais, įvardyti, kokių priemonių, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu, gali reikėti, kuo gali padėti kolegų ratas ir darbdaviai. Tai ypač liečia vaikų susilaukusius darbuotojus ir darbuotojas, nes šeimos ir darbo derinimas yra viena sudėtingiausių užduočių.

„Darbe būtina sukurti mechanizmą, kaip emocinių sunkumų patiriantys darbuotojai (-os) galėtų apie tai saugiai pranešti ir gauti palaikymo ar pagalbos iš darbo aplinkos. Šis aspektas taip pat susijęs su pasitikėjimo kultūros darbovietėje kūrimu bei puoselėjimu. Taip pat labai svarbu imtis perdegimo prevencijos, stebėti, kad darbuotojai (-os) nesusidurtų su nepakeliamais darbo krūviais, nuolatiniais viršvalandžiais, neišpildomais lūkesčiais ir pan.“, – sako M. Jurkutė.

Jei palanki kultūra organizacijoje šiuo metu neegzistuoja, tam gali prireikti laiko ir kantrybės, sukuriant saugias erdves kalbėti apie emocinę sveikatą, organizuojant apie tai mokymus, didinant vadovų (-ių) kompetencijas pastebėti iššūkius ir juos spręsti. Tačiau toks pokytis, neabejotinai, atneštų naudos ne tik darbuotojams, bet ir visai organizacijai.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148