Nuo kitų metų keičiasi „Vilniaus vandenų“ paslaugų įkainiai

Nuo artėjančių metų sausio didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus paslaugų įkainius, kurie dėl išaugusių elektros kainų padidės 57 euro centais (su PVM).

Naujus paslaugų tarifus šiandien patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

Nuo 2023 m. sausio 1-osios bendrovės klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 0,47 Eur už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 0,57 Eur daugiau, skaičiuojant su PVM.

Butų gyventojams tarifas už paslaugas padidės nuo 1,20 iki 1,67 Eur be PVM (2,02 Eur su PVM), individualių namų gyventojams nuo 1,18 iki 1,65 Eur be PVM (2,00 Eur su PVM), įmonėms – nuo 1,24 iki 1,71 Eur be PVM (2,07 Eur su PVM). Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas vieno šeimos ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 1,88 Eur per mėnesį, skaičiuojant be PVM (arba 2,28 Eur su PVM).

Dėl šiais metais neprognozuotai stipriai išaugusių elektros energijos kainų, visos šalies vandentvarkos bendrovės susidūrė su drastišku sąnaudų augimu. Per pirmus devynis šių metų mėnesius bendrovės „Vilniaus vandenys“ kaštai už elektros energijos sunaudojimą, lyginant su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,9 mln. eurų arba 2,4 karto.

Kaip sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas, didesnio tarifų augimo išvengta dėl pačios bendrovės gaminamos elektros energijos: dėl laiku padarytų įžvalgių bendrovės sprendimų - t. y. saulės elektrinių diegimo, elektros energijos gamybos iš nuotekų tvarkymo procese susidariusio dumblo, galutinis tarifo augimas vartotojams yra ženkliai mažesnis.

„Šiuo metu beveik 26 proc. visos sunaudojamos elektros energijos kiekio pasigaminame patys: dalį iš nuotekų valymo procese susidariusio dumblo, dalį – iš ant bendrovei priklausančių pastatų stogų ir šalia jų įrengtų saulės fotovoltinių jėgainių. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių bendrovė pati pasigamino 35,2 proc. daugiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir taip patyrė maždaug 1,7 mln. Eur mažiau elektros energijos sąnaudų“, - teigia bendrovės vadovas S. Savickas.

„Vilniaus vandenys“ iš viso pagamina 43,9 proc. visos elektros energijos, kuri yra pagaminama Lietuvos vandentvarkos įmonėse ir pagal šį rodiklį yra šio sektoriaus lyderė šalyje. Bendrovė 99 proc. visos elektros energijos, įskaitant ir saulės jėgainių pagaminamą elektros energiją, sunaudoja gamybinėms reikmėms, t. y. vandens išgavimui ir nuotekų tvarkymui.

Vandens ir nuotekų tvarkymo kaina vilniečiams ir rajonų, kuriuos aptarnauja „Vilniaus vandenys“, gyventojams išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir visoje Europoje. Palyginimui Rygoje vidutinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą gyventojams siekia 2,92 Eur/m3, Talino 2,40 Eur/m3, skaičiuojant su PVM.

Perskaičiuotas tarifas leis užtikrinti bendrovei tolesnį kokybiškų paslaugų teikimą klientams ir tęsti investicijas į svarbiausius strateginius projektus, naujų vartotojų prijungimą prie centralizuotų vandens ir nuotekų sistemų, užtikrinant Europos Komisijos Miestų nuotekų tvarkymo direktyvas.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 276 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148