Šiuolaikiško gyvenimo būdo žala: mažas aktyvumas – kelias į sunkias ligas

Per šimtus tūkstančių metų žmogaus kūnas prisitaikė būti fiziškai aktyvus, veikti tiek uždarose patalpose, tiek lauke. Tačiau su kiekvienais metais reikia vis mažiau fizinių pastangų – nemažai darbų galima atlikti kompiuteriu, maistu pasirūpinti neišeinant iš namų.

Ilgainiui toks gyvenimo būdas iš komfortiško virsta problematišku – mažas aktyvumas iššaukia sveikatos problemas.

„Vis didesnės žmonių dalies gyvenimo būdą galima apibūdinti vienu žodžiu: sėdimas. Mažas fizinis aktyvumas pradžioje gali nesiųsti jokių signalų, tačiau ilgesnį laiką praktikuojant tokį gyvenimo būdą, sveikatos problemos gali kirsti iš esmės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis gyvenimo praleidžiama varstant pačių įvairiausių specializacijų gydytojų kabinetų duris“, – sako Gediminas Bulenokas, BTA Asmens draudimo rizikų skyriaus produktų vadovas.

Platus ligų spektras

Anot kineziterapeuto, biofizikos mokslų daktaro Andriaus Bogdelio, lėtinių ligų, kurių riziką didina šiuolaikiškas, fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas, sąrašas yra labai ilgas. „Šiame sąraše yra ir onkologinės ligos, ir diabetas, ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimai, ir psichinės problemos, kaip sumenkę pažintiniai gebėjimai, nerimas ar depresija. O galų gale toks gyvenimo būdas virsta finansine žala tiek sau pačiam, tiek visai valstybei bei padidina ankstyvos mirties riziką“, – teigia ekspertas.

Kineziterapeutas kasdien susiduria su pacientais, kurių darbas yra sėdimas, o nusiskundimai susiję su kaulų-raumenų sistemos sutrikimais: nuovargis, skausmas, raumenų nusilpimas ir t.t.

„Sėdimą gyvenimo būdą vedantys žmonės dažnai turi nusiskundimų, pavyzdžiui nuovargiu, skausmais: nugaros, pečių juostos, kelio ir kt., sąnarių sustingimu. Tam tikra dalimi taip yra dėl to, kad jie juda ne pakankamai, tikėtina netaisyklingai sėdi, o ir raumenynas būna ne optimalios būklės.“ – išaiškina kineziterapeutas.

Problemos gali užklupti netikėtai

G. Bulenokas pažymi, kad dažnu atveju problemos yra kompleksinės. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, netinkama sėdėsena gali būti priežastis problemų, susijusių su žmogaus skeletu.

„Turbūt mažai kas iš karto pagalvotų, kad dėl prastos emocinės būsenos gali būti kalta netinkama sėdėsena. Iš tiesų, dėl atsiradusių skausmų, gali sutrikti žmogaus miegas, o dėl poilsio trūkumo gali suprastėti psichologinė būsena. Visas žmogaus kūnas sąveikauja, todėl sveikatos problemos gali pasireikšti ne iš karto, o po kažkiek laiko ir dažniausiai, pačiu netinkamiausiu metu“, – sako draudimo ekspertas.

Jis sako, kad ilgesnį laiką jaučiant skausmus derėtų pasikonsultuoti su specialistais. Neretai žmonės, pajutę skausmus, bando juos „išjudinti“ netaisyklingai atliekama mankšta ar nuskausminamaisiais, tačiau anot BTA atstovo, tai gali tik nutolinti sutrikimų pasekmes, arba jas dar labiau paspartinti.

„Pasitaiko atvejų, kad žmogus negali net nueiti į darbą, nes vos atsikėlus, jį tarsi surakina skausmas. Tokių atvejų būna ir kelionės metu, stipriau pūstelėjus vėjui gali prasidėti uždegiminiai procesai raumenyse. Tai tik įrodo, kad niekas nėra apsaugotas, jog sveikatos problemos užklups pačiu netinkamiausiu metu“, – pažymi G. Bulenokas.

Eksperto teigimu, papildomas Sveikatos draudimas gali pasiūlyti pagalbą ne tik sutrikus sveikatai, bet ir atliekant sveikatos prevenciją. BTA atstovo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau žmonių atranda specialias mankštas, psichologo paslaugas, reabilitaciją. Visais atvejais gyventojai raginami pasikonsultuoti ir susikurti unikalią apsaugą sau.

Judėjimas padeda

Kineziterapeutas A. Bogdelis nurodo, kad norėdami pasirūpinti ilgalaike organizmo sveikata turėtume prisiminti sportą ar paprasčiausiai bendrą taisyklingą fizinį aktyvumą, kuris nejudriems šiandienos miestiečiams atstoja mūsų protėvių medžiokles ar bet kurios kitos veiklos metu patiriamą fizinį krūvį.

„Darbingo amžiaus žmonėms rekomenduojama per savaitę mažiausiai 150 minučių pajudėti taip, kad organizmas patirtų vidutinio intensyvumo aerobinį fizinį krūvį ar bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinį fizinį krūvį. Taip pat galima šiuos krūvius įvairiais būdais kombinuoti. Dukart didesnis krūvis suteiks papildomos naudos sveikatai, jei prie jo bus pereinama laipsniškai. Šis krūvis turėtų būti paskirstytas per visą savaitę. Minimali kiekvienos aktyvumo fazės trukmė turėtų būti 10 minučių. Kartu su aerobiniu krūviu rekomenduotina dar du ar daugiau kartų per savaitę atlikti ir raumenų stiprinimo pratimus, į juos įtraukiant didžiąsias raumenų grupes“, – pastebi mokslų daktaras.

Svarbus darbo vietos komfortas

Anot mokslininko, labai svarbus darbo vietos ergonomiškumas. Daugelis įmonių, besirūpinančių savo darbuotojų sveikata, biuruose jau turi tai, ką ekspertai vadina pagalbininku nuo sėdėjimo ligų. Tai – reguliuojamo aukščio stalai, kurie suteikia galimybę keisti kūno padėtį darbo metu bei prisideda prie taisyklingos laikysenos palaikymo įgalinimo.

„Žmogui evoliuciškai įprasta dažnai keisti kūno padėtį. Išlaikant taisyklingą laikyseną pasėdėti apie 30 min., pastovėti apie 30 min., pasivaikščioti, prasimankštinti yra kur kas natūraliau iš mūsų raidos perspektyvos ir sveikiau mūsų organizmui, nei visą dieną sėdėti arba visą dieną stovėti“, – paaiškina A. Bogdelis.

Pasak G. Bulenoko svarbus ir darbdavio požiūris į darbuotojus bei rūpinimasis jų sveikata. Vieni darbdaviai siūlo sporto klubų abonementus, kiti – suteikia draudimo paketą sveikatos profilaktikai.

„Darbdaviai gali paskatinti kolektyvą pasirūpinti sveikata dar iki tol, kai prasideda rimtos problemos ir reikalingos medicininės intervencijos. Profilaktiniai vizitai pas sveikatos specialistus suteikia galimybę išvengti ar bent jau sumažinti kai kurių besivystančių būklių sunkumą“, – sako G. Bulenokas.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148