- Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
- Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą.
- Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos.
- „DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru.
- Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko.
- Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas.
- Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas.
- Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes.
- Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka.
- Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių.
- Televizija Lietuvoje: antžeminė, palydovinė ir naujausios tendencijos.
- Kaip išsirinkti televizorių? Ekspertas įvardijo 5 pagrindinius žingsnius.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Stipendiją „Mokslo moterims" pirmą kartą gavo ir Lietuvos mokslininkė.
- VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį.
- Ateities technologijos – medžiagų ir nanotechnologijų specialistų rankose?
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- LNDT pasitinka 86 sezoną šūkiu „Mes negalime vienas be kito“.
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Kai kurios šalys jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
Daugiau patarimų
- Nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.
- Intelektualinis augimas turėtų prasidėti vos gimus ir nutrūkti tik išaušus mirties akimirkai.
- Jei žmonės elgiasi gerai vien todėl, kad bijo bausmės ir tikisi prizo, galiu pasakyti, jog žmonijos padėtis tikrai yra prasta.
- Iš dviejų besipykstančių, labiau kaltas tas, kuris protingesnis.
- Ir drąsa, ir bailumas kyla tik iš nežinojimo.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- How much does a TV antenna cost?
- Public and private sectors agreed on actions regarding 5G connection.
- M. Skuodis: The impact of the economic sanctions on Belarus imposed by the EU.
- Aiming at equal EU countries operators’ conditions in third countries.
Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos
2024-05-31 14:55:33Artėjant pagrindiniams brandos egzaminams būsimiems studentams aktualiausiu klausimu tampa – kur stoti? Jau nuo birželio 1 d. prasidės 2024 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.
Nuotraukos šaltinis: AI generated
Pastebima tendencija, jog mokymosi vietos dar vis neretai pasirenkamos pagal tėvų ar kitų giminaičių norus, draugų rekomendacijas. Tačiau anot ekspertų, šį svarbų apsisprendimą turėtų lemti aukštųjų mokyklų studijų kokybės įvertinimų rezultatai ir studijų programų ypatybės. Į kokius kriterijus atkreipti dėmesį renkantis aukštąją mokyklą?
Aukštųjų mokyklų studijų kokybė vertinama atliekant išorinį institucinį vertinimą ir akreditavimą, išorinį studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą bei vidinį studijų kokybės vertinimą.
„Išorinį institucinį vertinimą ir akreditavimą atlieka studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Aukštosios mokyklos maksimaliam 7 metų laikotarpiui yra akredituojamos tuomet, kai ekspertai aukštu balu įvertina valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo (meno) veiklos poveikį regionų bei visos šalies raidai“, – sako maksimaliam laikotarpiui akredituotos Vilniaus kolegijos (VIKO) studijų kokybės skyriaus vedėja dr. Regina Venckienė.
Išorinis SKVC aukštųjų mokyklų studijų krypties vertinimas ir akreditavimas atliekamas atsižvelgiant į septynias vertinamąsias sritis: studijų tikslus, rezultatus ir turinį, mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajas, studentų priėmimą ir paramą, studijavimą, studijų pasiekimus ir absolventų užimtumą, dėstytojus, studijų materialiuosius išteklius bei studijų kokybės valdymą ir viešinimą.
„Kiekviena iš jų įvertinama pagal 5 balų skalę. Maksimaliam 7 metų terminui studijų kryptis akredituojama tuomet, kai visos vertinamosios sritys yra įvertintos ne mažiau kaip 3 balais. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus maksimaliam laikotarpiui yra akredituota 12 Vilniaus kolegijos studijų krypčių ir tai sudaro 93 proc. nuo visų akredituotų VIKO studijų krypčių. Tad renkantis, kur stoti, jaunuoliams reikėtų ieškoti informacijos, kuriam laikui jų norima aukštoji mokykla ir studijų kryptis yra akredituotos – galima sakyti, jog kuo ilgesnis institucinis ir krypties akreditavimo laikotarpis, tuo veiksmingesnis aukštosios mokyklos vidinis studijų kokybės užtikrinimas. Šiuos ir kitus duomenis (programos studijų dalykus (modulius), studentų atrankos ir priėmimo kriterijus ir t.t.) dažniausiai galima rasti aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse ar jų socialiniuose tinkluose“, – būsimiems studentams pataria dr. R. Venckienė.
„Išorinio vertinimo metu kartu su komisija – studijų programos socialiniais partneriais ir komunikacijos studijų krypties ekspertais – kalbėjausi apie studijų programas, profesinę praktiką, kaip man sekėsi susirasti darbą pagal specialybę ir joje įsitvirtinti, – pasakoja VIKO ryšių su visuomenę studijų programą baigęs, įmonės „Grinda“ komunikacijos specialistas Alvydas Muznikas. – Be to, tokiuose kokybės vertinimuose paprastai dalyvauja ir Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokymosi įstaigų atstovai. Jų užduotis – atgalinį ryšį apie esamas studijų programas gauti ne tik iš aukštosios mokyklos socialinių partnerių, bet ir jau baigusių studijas alumnų. Taip ne tik išgirstamos visų pusių nuomonės, bet ir užtikrinamas vertinimo objektyvumas“.
O vidinis studijų kokybės vertinimas atliekamas jau pačių aukštųjų mokyklų.
„Neretai studijų krypčių kokybė užtikrinama atliekant vidinę kokybės stebėseną, kai matuojami studijų kokybę atspindintys rodikliai. Pavyzdžiui, VIKO analizuojami šie: įstojusieji, mažiausi įstojusiųjų konkursiniai balai, nutraukusieji studijas ir baigusieji studijas laiku, tarptautinis studentų mobilumas (išvykę ir atvykę studentai), įsidarbinimas“, – pasakoja dr. R. Venckienė.
Kas svarbiausia studijų programoje?
„Norimoje studijų kryptyje reikėtų išanalizuoti studijų programos turinį, įgyjamas žinias ir gebėjimus, praktikų pobūdį ir jų trukmę, tarptautinio mobilumo, studijų individualizavimo galimybes. Taip pat pasidomėti įsitraukimo ne tik į aktyvią popaskaitinę sporto ir meno veiklą, bet ir į mokslinę tiriamąją, dalyvavimo projektuose perspektyvas. O svarbiausia, išsiaiškinti įsidarbinimo galimybes“, – studijų programos pasirinkimo kriterijus vardija dr. R. Venckienė.
Anot VIKO studijų kokybės skyriaus vedėjos, visa tai svarbu išnagrinėti renkantis studijų programą, nes tokiu būdu būsimi studentai detaliau susipažįsta su norimais mokytis dalykais bei galimybėmis, atsiveriančioms studijuojant ar jau baigus studijas. Taip pat jaunuoliams tai padeda palyginti labiausiai norimas studijų programas ir sprendimą priimti besiremiant faktais, o ne nuogirdomis.
Pasak A. Muzniko, jo pasirinkimą lėmė būtent aukštųjų mokyklų ir studijų programos įvertinimai.
„Kai rinkausi kur studijuoti, VIKO buvo pirmoje vietoje tarp visų Lietuvos kolegijų. Tai man galutinai padėjo apsispręsti. Būsimiems studentams taip pat patarčiau pabendrauti ir su aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis. Jos – švietimo įstaigų atspindys, galintis suteikti nuoširdžios ir argumentuotos informacijos studentams suprantama kalba“, – patarimais dalinasi A. Muznikas.
Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
Statistiniai duomenys rodo, kad dirbtinio intelekto įrankiai tapo svarbia mokymosi dalimi. Skaitmeninio švietimo tarybos duomenimis, daugiau nei 80 proc. studentų visame pasaulyje jau naudojasi DI, o tik trečdalis pripažįsta – sugeneruotą tekstą ne visada tinkamai cituoja ar nurodo kaip informacijos šaltinį.Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti
Artėjantis rugsėjis daugeliui studentų reiškia ne tik pirmuosius žingsnius universitete, bet ir pirmąsias patirtis virtuvėje. Vieni mėgins išsivirti sriubą virdulyje, kiti – kepti blynus skrudintuve.Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
Aukštosiose mokyklose Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 100 tūkst. studentų ir net 69 proc. jų gyvena savarankiškai. Kasmet studentai susiduria su sudėtingu pasirinkimu: gyventi dažnai nelabai aukštos kokybės, tačiau pigiame bendrabutyje, mokėti daugiau už komfortiško būsto nuomą ar, padedant tėvams, įsigyti nuosavą butą?Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas
Neseniai prasidėjęs naujas studijų semestras – nauja galimybė gauti papildomų pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir pramogoms. Ekspertai aiškinasi, kokios galimybės užsidirbti papildomai ir įgyti reikiamos praktikos studijų metu?5 būdai įveikti stresą egzaminų metu
Egzaminų sukeltas nerimas yra visiškai natūrali būsena. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto lektorius, psichologas Gintautas Katulis sako, kad stebuklų nebūna ir reikia susitaikyti su tuo, kad egzaminų sesijos laikotarpiu didesnis ar mažesnis nerimas vis tiek bus.Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka
Mykolo Romerio universitetas (MRU) suteikia galimybę abiturientams, kuriems pritrūko konkursinio balo, patekti į savo svajonių studijų programą, neprarandant metų, siekti savo tikslų universitetinėse studijose.Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto
Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką. Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta.Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc.
Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai.Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi
Pernai net 62 proc. Lietuvos įmonių turėjo laisvų informacinių technologijų (IT) specialistų darbo vietų, kurias buvo sunku užpildyti ir lyginant penkerių metų laikotarpį, šis skaičius auga: 2017 m. trečdalis įmonių sunkiai rado IT srities darbuotojų, 2018 m. – jau beveik pusė.Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis
Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus.Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu
Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams
Studijų pradžia gali būti sudėtinga ar net gąsdinanti: nauji namai, veikla, nepažįstamas miestas ir žmonės, daugybė kitų pokyčių. Lietuvos studentų sąjunga dalijasi, ką vertėtų žinoti norint universitete ar kolegijoje jaustis drąsiau.Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
Iki liepos 25 d. LAMA BPO sistemoje vyksta prašymų studijuoti bakalauro studijų programose priėmimas. „Abiturientams kasmet nemažai streso kelia ne tik baigiamieji egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesasNeapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
Pastaraisiais metais darbo rinkoje būtų sunku surasti populiaresnę ir perspektyvesnę sritį, nei IT – šie specialistai nuolat viliojami patrauklia alga, o atvirų darbo vietų kasdien daugėja.Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
Mykolo Romerio universitetas (MRU) kviečia abiturientus rasti laiko savo emocinei sveikatai ir įveikti egzaminų stresą. Jaunuoliai, norintys išvengti varginančio streso, nuo gegužės 31 d. kviečiami pasinaudoti emocinės sveikatos stiprinimo programą sukūrusio startuolio „Mindletic“ programėle.Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
Apie artėjančią vasaros pradžią praneša ne tik pražystanti gamta, bet ir studentų grupelės, besibūriuojančios šalia viešųjų bibliotekų ir kavinių. Šiuo metu studentai rašo savo kursinius ar baigiamuosius rašto darbus, kurie dažnam jų sukelia nemalonius jausmus, kelia stresą.Nutylima švietimo problema: kaip tvarkomės su plagijavimu aukštosiose mokyklose?
Modernių technologijų sprendimai suteikia ne tik naujas galimybes mokytis ar ieškoti informacijos, bet turi ir neišvengiamų minusų, o vienas svarbiausių jų – plagijavimas.VDU rektorius J. Augutis: svarbu prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
„Mane dažnai stebina Lietuvoje girdimos kalbos, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu šalyje turėtų būti mažiau. Esą vieną išsilavinusį, aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį darbo rinkoje turėtų atitikti bent aštuoni darbininkai.Stoju į universitetą: labiausiai moksleiviams rūpimų klausimų Top 5
Konkursinio balo sandara ir papildomi balai, studijų kaina, karjeros perspektyvos – šie klausimai išlieka populiariausi tarp vyresniųjų klasių moksleivių.3 iš 4 studentų patiria stiprų stresą, beveik kas trečias – panikos atakas
Vasario mėnesio viduryje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, kuriuo buvo siekiama įvertinti studentų psichologinę būseną ir jos pokyčius lėmusius veiksnius, atsižvelgiant į paskutinius dvejus metus aukštosiose mokyklose inicijuotų pokyčių efektyvumą bei karantiną.MRU žada proveržį: sieks tapti Europos universitetų lyderiu
Globalią rinką atitinkančios studijos, tarptautiškumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą. Taip Mykolo Romerio universitetas (MRU) sieks įveikti aukštųjų mokyklų konkurenciją ir pelnyti geriausio socialinių mokslų srities universiteto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.VU studentai pakartojo sėkmės istoriją – tapo geriausia „iGEM“ konkurso komanda
Lapkričio 13-22 dienomis Lietuvos vardas plačiai nuskambėjo didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“.Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam intelektui?
„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“.Kodėl verslo analitikų nepakeis dirbtinis intelektas?
Sunku rasti sritį, kurios šiandien nebūtų paveikusios technologijos. Šis poveikis laikui bėgant kito – iš pradžių buvo mokomasi naudoti technologijas kaip įrankius, o dabar jau dirbama kartu su jomis – pasitelkiant kaip skaitmeninius asistentus ir pagalbininkus.Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo
Minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad pneumokokinės bakterijos kelia didelę grėsmę ir gali būti sunkių ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, sukėlėjos.Telecentras pradeda LRT siuntimo tinklų atnaujinimą
Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ir LRT vadovams pasirašius sutartis dėl televizijos ir radijo siuntimo paslaugų teikimo iki 2034 m. pabaigos Telecentras pradeda vykdyti LRT siuntimo tinklų atnaujinimo projektą.Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos
Senajam 3G ryšiui Vilniuje – paskutinės dienos. Iki lapkričio vidurio „Bitė“ išjungs 3G ryšį Vilniaus mieste ir visoje Vilniaus apskrityje. 3G ryšio išjungimas startavo šių metų birželį Klaipėdoje.„DPD Lietuva“ vilkikai pradėjo važiuoti atsinaujinančiu kuru
Viena didžiausių siuntų pristatymo įmonių šalyje „DPD Lietuva“ keičia savo sunkiasvorio transporto logistikos įpročius – jau kurį laiką dalį tarpmiestinių maršrutų vykdo naudojant dyzeliną, kuris pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų.Vienas įvykis – dešimtys tūkstančių eurų nuostolių: gyventojai dažniau pasimoko
Lietuvos gyventojai vertina draudimo naudą – rodo naujausias „Norstat“ tyrimas, atliktas draudimo bendrovės BTA užsakymu. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų teigia, kad draudimas jiems padėjo sumažinti finansinę žalą po netikėtų įvykių – nuo ligų iki stichinių nelaimių.Kelininkai prie Karmėlavos nutraukė „Telia“ interneto kabelius: ryšys atstatomas
Lapkričio 7 d. popiet Kauno rajone, Ramučių kaime (Plento g. 33), 12:50 val. vykdant su „Telia“ nederintus kelio remonto darbus buvo nutrauktos šviesolaidinio interneto jungtys.Prasidėjęs šildymo sezonas: kaip optimizuoti vartojimą ir sumažinti sąskaitas
Gelstantys lapai, juos nuo medžių plėšiantis vėjas ir iš spintos pagaliau ištrauktas paltas – ne tik šaltojo metų laikotarpio, bet ir prasidėjusio šildymo sezono pranašai. Šis laikotarpis neišvengiamai susijęs ir su didėjančiomis šildymo bei elektros energijos išlaidomis.Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius bei pravers per šventes
Atvėsus orams ir ilgėjant vakarams, virtuvė vėl tampa jaukumo centru – čia gimsta šilti, paprasti, bet kūrybiški patiekalai. Šį sezoną verta į kasdienius ingredientus pažvelgti naujai: net paprasta bulvė gali virsti išradingu vieno kąsnio užkandžiu, kuris nustebins svečius tiek rudens vakarais, tiek prie šventinio stalo.Elektromobiliai: sparčiausiai plėtrą skatina antrinė elektromobilių rinka
Lietuvos elektromobilių parkas kasmet didėja, tačiau šių transporto priemonių kaina išlieka psichologiniu barjeru spartesnei plėtrai. Nors elektromobilį įpirktų jau kas penktas lietuvis, o naudotą elektrinę transporto priemonę – praktiškai bet kuris vidutines pajamas uždirbantis asmuo.Kaip keičiasi ryšys po vandeniu: nuo rankų ženklų iki sonarinių žinučių
Nardymas yra viena iš nedaugelio veiklų, kur saugumo taisyklės nuo pat pradžių paremtos prielaida, kad pagalba gali būti nepasiekiama. Pasak profesionalaus naro Vyčio Vilko, po vandeniu dažniausiai nėra atsarginio skambučio, ryšio su paviršiumi ar galimybės greitai perduoti informaciją.Neatsargus elgesys su gyvūnais – kelias į baudžiamąją atsakomybę
Kas atsakingas, kai šuo apkandžioja žmogų? Ar užtenka pasakyti „jis pabėgo pats“? O gal teisme svarbiau ne nuosavybės teisė, o faktinis gyvūno laikymas? Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininko Domanto Velykio, neatsargus elgesys ar nepakankamas saugumo užtikrinimas gali lemti baudžiamąją atsakomybę.Interneto kokybė: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
Lietuva nuolat patenka tarp šalių, turinčių greičiausią internetą pasaulyje, tačiau kai kurie žmonės šio greičio taip ir nepajunta. Dažnai ne dėl tiekėjo ar technologijų, o dėl kelių smulkmenų.Mama brolį mylėjo labiau
Darbe nuolat stengiasi būti geriausi. Santykiuose ieško įrodymų, kad yra mylimi. Su draugais varžosi net dėl smulkmenų. Taip elgiasi suaugusieji, kurie vis dar jaučiasi antri po brolio ar sesers. Ekspertų teigimu, vaikystėje prasidėjusi konkurencija su broliais ir seserimis niekur nedingsta – ji persikelia į kitas gyvenimo sritis.Pusryčiams, pietums ir vakarienei: 3 taupūs ir išradingi receptai iš bulvių
Sunku būtų rasti lietuvio virtuvę be bulvių – ši daržovė nuo seno laikoma viena universaliausių, nes tinka tiek kasdieniams, tiek šventiniams patiekalams. Bulvės – itin sočios, įperkamos bei dera su daugybe ingredientų, o tinkamai paruoštos gali virsti visai netikėtais skonio atradimais.Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
Kiekvieno žmogaus namų ruošos taisyklės gali kardinaliai skirtis, tačiau psichologai pastebi, kad susiformavę įpročiai gali atspindėti tam tikrus charakterio bruožus. Net ir skalbimo rutina gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi ar koks jo santykis su kitais.7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį. Kaip jų išvengti?
„Buvęs vieno savininko – vokiečio pensininko“, „Tiesiog reikia truputį meilės ir bus kaip naujas“, „Už tokią kainą geresnio nerasit“ – tokias frazes, anot „Autogido“ atstovo Tautvydo Stasiulio, bent kartą yra girdėjęs kiekvienas, ieškojęs naudoto automobilio.Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles
Nuo vagystės iš vieno garsiausių pasaulio muziejų Paryžiuje iki vis dar veikiančio telefoninio sukčiavimo – sukčių išradingumui ribų nėra. Europoje jie atranda dar vieną nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.LRT auditas nustatė sistemines dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas
- Nustatytos dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. - Per dideli kartojimai LRT plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei.Vienas rytinis įprotis, kurį pamiršta dauguma, gali pakeisti jūsų virškinimą
Dauguma lietuvių ryte skuba – į darbą, į mokyklą, į gyvenimą. Kava, telefono peržvalga, ir dažnai tik greitas sumuštinis. Tačiau gydytojai primena: būtent rytinė rutina dažnai nulemia, kaip veiks mūsų virškinimo sistema likusią dienos dalį.Į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę
Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas.Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Pakilusią kūno temperatūrą esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų simptomas. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje.Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
Elektrinių paspirtukų populiarumas Lietuvoje neslopsta, tačiau kartu su šia tendencija nemažėja ir nelaimingų atsitikimų bei patiriamų traumų skaičius. Švelnus ruduo prailgina mikrojudumo priemonių sezoną, nes priešingai nei automobiliams, jų naudojimui nėra taikomi sezoniniai ribojimai.Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ nuo lapkričio 5 d. naujoms elektros tiekimo sutartims taikys didesnius fiksuotus mėnesinius mokesčius. Pasak įmonės atstovų, sprendimas priimtas įvertinus jau kurį laiką pasikeitusias rinkos sąlygas.Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos daugiau suklastotų skambučių
Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kartu su kitais operatoriais dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys
„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus.Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“.Estų ekonomistas apie ateinančius metus: Lietuva turi akivaizdžių pranašumų
Pasaulis sparčiai keičiasi: atrodo, rusijos grėsmė Europoje darosi vis ryškesnė, atsirado didžiulis noras tapti nepriklausomiems ne tik nuo Kinijos, bet ir nuo JAV, visas pasaulis neria į dirbtinio intelekto rinką.S. Mačiulskytė apie Parkinsono ligą: „Mano mokslo kompasas – asmeninė patirtis“
Kartais gyvenimas pats pakoreguoja profesinį kelią, o jo kryptimi tampa skaudi asmeninė patirtis. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės doc. dr. Sonatos Mačiulskytės profesinis kelias tęsiasi tris dešimtmečius.Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?
Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų.3 receptai su jūriniu ešeriu, kurie nustebins net tuos, kurie nemėgsta žuvies
Vėlinių savaitgalį lietuviai dažnai planuoja ne tik išvykti į kapus, bet ir susitikti su šeima. Susibūrimų centre – bendri pietūs, skirti prisiminti tuos, kurie išėjo ir pasidžiaugti tais, kurie yra šalia.- „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
- Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
- Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
- Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
- Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
- Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
- Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
- Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
- Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
- Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
- Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
- Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
- Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
- Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
- Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
- Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
- Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
- Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
- Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
- Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
- Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
- Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
- Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
- „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
- Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
- Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
- Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
- Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
- Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
- Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
- Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
- Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
- Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
- Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
- Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
- Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
- Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51
- 1948-01-11Baltimorėje (JAV) pradėta transliuoti lietuviška radijo valandėlė „Lietuvių Meliodijos Valanda“.
- 1789-07-14Bastilijos diena - Prancūzijos revoliucija prasideda nuo Bastilijos kalėjimo žlugimo.
- 1399-08-12Vorsklos mūšis buvo vienas iš didžiausių ir kruviniausių viduramžių Rytų Europos mūšių. Mūšis įvyko tarp totorių ordų, vadovaujamų emyro Edygos (Edigėjaus) ir Timūro Kutlugo, bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vadovaujamų pajėgų. Mūšis baigėsi visišku Vytauto kariuomenės sutriuškinimu.
- 1886-05-01Streiko JAV dėl aštuonių darbo valandų dienos pradžia.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
- VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
- ESO iki 1 kW padidino leistiną generuoti galią, saulės elektrinėms.
- Savarankiško gyvenimo pradžia: kaip vartoti elektrą, kad pinigų liktų daugiau?
- Kylant elektros kainoms – ekspertų žvilgsnis į rudenį: ko tikėtis.
- Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių.
- Vėjo energetika be mitų: ekspertinis žvilgsnis į dažniausius nuogąstavimus.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Plaučių uždegimo galima išvengti – visam gyvenimui pakanka vieno skiepo.
- Vaistai nuo temperatūros: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
- Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
- Ekspertai įspėja: rudenį fiksuojamas erkinių ligų pikas – kaip apsisaugoti?
- Nėštumo ir ovuliacijos testai: ką būtina žinoti prieš patikint atsakymu.
- Neurochirurgija – ne tik rankų, bet ir širdies mokslas: pokalbis su gydytoju.
- Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite.
- Liūdnas reikalas: apie seksą nesinori net pagalvoti.
- Valstybinė širdies prevencijos programa – ar tu joje?
- Miškais ateina ruduo: papasakojo, kaip prisijaukinti permainų sezoną.
- Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
- 5 receptai, kurie pakeis jūsų rytus: nustebsite, kiek daug gali viena daržovė.
- Uoga, kuri nustebins: trys socialinių tinklų įkvėpti receptai su vynuogėmis.
- Lengviau nei tinginių balandėliai – šią pigią sriubą virsite kas savaitę.
- Nuo prancūziškos sriubos – iki gurmaniško džemo: nebrangios idėjos iš svogūnų.
- Baravykai: Lietuvos miškų karaliai.
- Gardžiai ir taupiai: kaip paruošti kiaulieną, kad netektų išlaidauti.
- Šiltas ruduo kviečia vakarieniauti lauke: pigūs ir gardūs patiekalai ant grilio.
- Raudonikiai: spalvingi miško gyventojai.
- Melionius skanaukite ne tik su kumpiu – 5 tiesiog neatsivalgomi deriniai.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Šuo – ne vienkartinė investicija: tinkamai rūpindamiesi augintiniu sutaupysite.
- Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti.
- Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
- Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- Antanas komentavo: Nuo lauko – iki bandelės: kaip grūdai iš ūkių atsiduria pasaulinėje rinkoje?. O kodėl čia giriatės grūdų eksportu? Girtis galėsite, kai eksportuosite sausainius ir kt. produkciją. O kol kas tik didelė gėda.
- Justinas komentavo: Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę. Valstybė viena ranka duoda, o kita ranka (ESO) atima trečdalį ir jiems dar ne gana. Taip toli nenueisim. Juolab, kad vis kalbama gaminančius vartotojus dar apmokestinti. Vien tokios kalbos stabdo energetikos plėtrą.
- Marius komentavo: Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas. Kiek bebandau ieškoti spaudoje, tai nerandu nei Prezidento, nei Premjerės, nei LSDP Pirmininko...
- Adomas komentavo: Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršijo 150 tūkstančių. Netrukus plėtra sumažės. Vėl kalbos, kad GV neša nuostolį elektros tiekėjams. Jau ir taip ESO pasiima 35% pagamintos elektros kaip kompensaciją. Dar Mažai? Negali pasidalinti su tiekėjais? Norisi papildomų pinigų? Žinoma, kai valstybė n
- Pirmoji pasaulyje valstybė, priėmusi krikščionybę 301 metais, buvo Armėnija. Paskutinė – Lietuva, tapusi krikščioniška 1386 m.
- Stručiai niekada neslepia galvos smėlyje. Pavojaus atveju paprasčiausiai pradeda bėgti, išvystydami net 70 km/val. greitį.
- Kiaulė yra ketvirtas gyvūnas pagal protingumą.
- Žemuogės, braškės ir avietės – tai ne uogos, o riešutai. Skanus raudonas minkštimas, kurį visi taip mėgsta valgyti, iš tiesų yra suvešėjęs žiedsostis, o valgomi vaisiai – mažos sėklytės – yra riešutėliai ant jo paviršiaus. O štai arbūzas, moliūgas ir melionas – tai pačios tikriausios uogos.
- Seniausias iki šiol išlikęs tiltas Paryžiuje – Naujasis tiltas (Pont Neuf).
- - Kodėl dailininkai visuomet pasirašo savo paveikslų apačioje?
– Kad pirkėjai žinotų, kaip juos kabinti. - Geltonos spalvos vynas vadinamas baltu vynu, nes pagamintas iš žalių vynuogių.
- Laiku apmokėtos skolos saugo dantis geriau už bet kokią dantų pastą.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.







Jūsų komentaras