„Nokia“ viceprezidentė M. Mentula: 5G monetizavimo galimybes mato mūsų šalyje

Nors Lietuvoje 5G ryšys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pradėtas diegti kiek vėliau, šalyje jau matomi pirmieji šios technologijos privalumai. Pradedant nuo lengvesnės individualių vartotojų kasdienybės iki įmonių modernizavimo.

Taigi, kokios 5G monetizavimo galimybės matomos Lietuvoje? Kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė įsigalėjus 5G ryšiui? Į šiuos klausimus atsakė Marika Mentula, Suomijos bendrovės „Nokia“ viceprezidentė Šiaurės, Baltijos ir Beneliukso šalims.

Kokias 5G technologijų monetizavimo galimybes matote Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

Galimybių yra labai daug. Šiuo metu Lietuvoje matome tik 5G technologijos įsigalėjimo pradžią. Manau, kad ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys yra veržlios ir inovatyvios. Kadangi esate pakankamai nedidelės šalys – turite galimybę greitai įsidiegti pačias naujausias technologijas. Ir manau, kad šiuo pranašumu jūs pasinaudosite.

Manau, kad viena iš 5G galimybių Lietuvoje yra fiksuota belaidė interneto prieiga, kuria naudotis galėtų ne tik individualūs vartotojai, bet ir įvairios įmonės, taip prasčiau veikiantį interneto ryšį pakeisdamos 5G ryšiu. 5G ryšys naudingas visur, kur reikalingas mobilumas, darbo efektyvumas, pavyzdžiui, gamyklose. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio ryšio greičio joms reikia. 5G puikiai pritaikomas tiek B2B, tiek B2C įmonių darbo modeliuose.

Įmonės turi nebijoti iššūkių. Turite būti atviri, veržlūs, nes tai suteikia lankstumo išbandyti naujus dalykus. Yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, kaip bendrovės visame pasaulyje gauna naudos iš 5G ryšio, todėl nemanau, kad Lietuva ar Baltijos šalys yra išimtis.

Kokie yra pagrindiniai 5G ryšio privalumai vartotojams?

5G yra kur kas greitesnė ryšio technologija, vartotojams naudinga dėl labai mažos delsos. 5G turi pačių įvairiausių privalumų: naudojantis šio ryšio paslaugomis, patogiau dirbti, žiūrėti serialus ar filmus turinio transliavimo platformose, žaisti žaidimus – daryti viską, kam reikalingas internetas. Visgi, manau, kad netrukus pajusime ir dar daugiau 5G privalumų. Po truputį virtualios realybės technologija taps vis labiau prieinama įprastiems vartotojams.

Dar viena svarbi dalis – daiktų internetas, kuris generuoja didelį kiekį duomenų. Vienas iš pavyzdžių – autonominiai automobiliai. 5G – labai plačiai susijęs su daiktų internetu ir virtualia realybe – iš pradžių duomenys yra renkami, persiunčiami apdorojimui, o tada grįžta atgal ir suteikia naudą galutiniam vartotojui. Toks įrenginių tarpusavio bendravimas reikalauja didžiulio duomenų srauto – o būtent tai ir siūlo 5G technologija.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ Lietuvoje 5G tinklą diegia kartu su „Nokia“. Įrangos galimybės buvo pademonstruotos siekiant 5G ryšio greičio rekordo „Tele2“ tinkle – matavimo metu užfiksuota net 4,45 Gbps sparta. Matavimas buvo atliktas 26 GHz greičio juostoje, su „Xiaomi“ išmaniu įrenginiu.

Kaip manote, kaip ilgainiui keisis pasaulis ir pramonė, kai visiškai įsigalės tokios technologijos kaip 5G ir daiktų internetas (IoT)?

Manau, kad technologijų industrijoje bus vis daugiau kalbama apie metavisatą (metaverse) ir ypač apie jo įtaką interneto naudotojams.

Kaip tai mato „Nokia“ – pirmiausia iš to naudą gaus įvairios įmonės. Per ateinančius kelis metus jos patirs didžiulę skaitmeninę transformaciją, o mobiliojo ryšio operatoriams atiteks pagrindinė užduotis šią transformaciją įgyvendinti.

Kaip „Nokia“ įsivaizduoja technologijų sektorių 2030 metais?

Manau, kad ateityje atsiras terminas „network of networks“ (tinklų tinklas). Vadinasi bus net keli tinklų sluoksniai, kurie realiuoju laiku, automatiškai prisitaikys prie visų žmonių poreikių: tiek vartotojų, tiek įmonių, tiek pramonės šakų. Galima sakyti, kad ateityje mūsų laukia skaitmeninė fizinė sintezė.

Ar galite įvardinti tikslus, kuriuos „Nokia“ yra užsibrėžusi įgyvendinti iki 2030 metų?

„Nokia“ strategiją sudaro 6 pagrindinės dalys. Jos apima tiek partnerysčių su operatoriais rinkos dalies didinimą, tolimesnę plėtrą verslo segmente, lyderystės įtvirtinimą technologijų srityje diegiant naujus „As-a-Service“ verslo modelius. Taip pat siekiame išnaudoti visas galimybes, padėsiančias uždirbti ne tik iš telefonų, bet ir kitos mūsų intelektinės nuosavybės. Žinoma, likę tikslai yra glaudžiai susiję su tvarumu – nuolat dirbame tam, kad mūsų verslo procesai būtų kuo tvaresni, taip pat kuriame ir technologinius sprendimus, kurie mūsų klientams padėtų dirbti tvariau. Siekiame, kad mūsų partneriai, tokie, kaip „Tele2“ puoselėtų tas pačias vertybes, kaip ir mes.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148