Vaisiai ir daržovės naudingi ir šunims: kuriuos siūlyti, o kurių neduoti

Jūsų šuo smalsiai žiūri į braškę ar pjaustomą bulvę, ir svarstote, ar galite jam leisti pasmaguriauti? Iš tiesų dalis daržovių ar vaisių gali jį susargdinti, bet kai kurių duoti augintiniui galima – ir tą padaryti netgi verta, kad paįvairintumėte jo mitybą.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai skiria daug dėmesio augintinių gerovei ir moka rinktis kokybiškus produktus, taip pat ieško naujovių, kaip išplėsti jų maisto racioną.

„Paklausa gyvūnų prekėms nuosekliai auga. Pirkėjai rūpinasi savo augintiniais, todėl perka ne tik maistą, kraiką, higienos priemones, bet ir įvairius skanėstus bei žaislus. Vis daugiau lankytojų atranda ir privataus prekės ženklo maistą katėms ir šunims, kuris yra toks pats visavertis, tačiau siūlomas patrauklesne kaina“, – sako V. Budrienė.

Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė teigia, kad nors šunys daugiausia yra mėsėdžiai gyvūnai, į jų racioną galima įtraukti keletą sveikų papildymų iš kito skyriaus – ypač, kai šviežių vaisių, uogų ir daržovių asortimentas kas savaitę vis gausėja.

„Šviežios gėrybės padės augintinio mitybą papildyti vitaminais ir mineralais – t. y. esminiais elementais, darančiais teigiamą poveikį jo sveikatai ir gerovei. Ekspertų teigimu, vaisius ir daržoves šunims galima duoti kasdien arba kelis kartus per savaitę, tačiau jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 10-20 proc. viso šuns gaunamo maisto. Jeigu norite iš esmės keisti jo mitybą ir maitinti daugiau daržovėmis – būtina pasitarti su veterinaru“, – pabrėžia J. Sabaitienė.

Ji dalijasi sąrašu uogų, vaisių ir daržovių, kuriomis verta karts nuo karto papildyti augintinio meniu.

Burokėliai. Burokėliai yra viena sveikiausių daržovių tiek šunims, tiek žmonėms. Juose yra daug vitamino C, skaidulų, folio rūgšties ir kalio. Jie palaiko virškinimo ir imuninės sistemos veiklą, turi antikancerogeninių savybių. Reguliariai duokite savo šuniui burokėlių, ir jis džiaugsis sveika oda bei blizgančiu kailiu. Burokėlį galite duoti tiek išvirtą, tiek žalią – supjaustykite mažais gabalėliais ir vaišinkite keturkojį.

Špinatai. Špinatuose yra daug kalio, kuris naudingas širdžiai, magnio, kuris apsaugo nuo mėšlungio, ir B grupės vitaminų, kurie svarbūs blizgančiam ir sveikam kailiui. Tačiau svarbu jų nepadauginti – kartą per savaitę nedidelį jų kiekį šiek tiek pagarinkite ir įmaišykite į maistą.

Braškės. Braškės puikiai veikia imuninę sistemą ir yra puikus skanėstas šunims – šviežios arba šaldytos. Jose gausu skaidulų ir vitamino C. Be to, braškėse yra ir fermento, kuris gali padėti išbalinti jūsų šuns dantis. Tik nepamirškite – jose yra cukraus, todėl būtinai duokite jų saikingai.

Arbūzai. Juose yra daug vandens, todėl jie puikiai tinka jūsų augintiniui karštesniais mėnesiais. Be to, juose gausu šuniui naudingų vitaminų. Tačiau arbūzu dalintis su šuniu reikėtų atsargiai – sėklos ir žievė gali sukelti virškinimo trakto sutrikimų. Vos vieno puodelio kubeliais supjaustyto arbūzo be sėklų bus per akis.

Morkos. Morkose yra vitamino A, kuris naudingas akims, biotino, svarbaus gražiam kailiui, taip pat vitamino K, kalio ir vitamino B6. Šuniui morką galite duoti žalią, virtą (atvėsusią) arba šaldytą, kuri ypač tinka vasarą. Morkas taip pat galima pasmulkinti ir sumaišyti su mėsa ar konservuotu maistu. Tik nepamirškite, kad prieš duodant šuniui morkas reikia kruopščiai nuplauti.

Šparaginės pupelės. Šparaginėse pupelėse yra daug vertingų vitaminų ir mineralų tiek žmonėms, tiek augintiniams: skaidulų, kalcio, geležies ir vitaminų A, K, C ir B6. Ši daržovė turi mažai kalorijų ir didina sotumo jausmą, todėl puikiai tinka antsvorio turintiems gyvūnams. Tik vėlgi svarbu saikas – neduokite šuniui didelio kiekio pupelių, nes tai gali sukelti pilvo pūtimą. Pupeles galite duoti ir žalias, ir virtas. Geriausia jas virti garuose – tada jos sveikiausios.

Brokoliai. Brokoliuose yra daug vitaminų, įskaitant vitaminą K, C ir kalį, kurie palaiko kraujotakos sistemos veiklą, didina kaulų tankį ir padeda apsaugoti nuo lūžių. Šuniui jų galite duoti mažais gabalėliais žalius ar virtus, tačiau svarbu nenaudoti jokių prieskonių ar aliejaus. Taip pat neduokite per daug – kaip ir pupelės, dideliais kiekiais brokoliai gali sukelti pilvo pūtimą. Kad būtų saugu, brokoliai turėtų sudaryti ne daugiau 10 proc. šuns raciono.

Agurkai. Agurkuose yra senėjimą stabdančių ir priešuždegiminių medžiagų, todėl jie bus naudingi sveikstantiems šunims. Vasarą galite juos užšaldyti ir duoti šuniui laižyti bei triaukšti kaip ledus. Prieš duodami šuniui, reikėtų juos tiesiog nuplauti – apdoroti ar lupti jų nereikia. Tik svarbu tai, kad šunims negalima duoti marinuotų agurkų, nes juose yra prieskonių.

Mėlynės. Mėlynių uogose gausu antioksidantų, jos yra geras skaidulų ir vitamino C šaltinis. Nors šunį šerti mėlynėmis saugu, tai nereiškia, kad galite duoti jų begalę. Augintiniui duokite ne daugiau kaip 8-10 mėlynių per dieną, kad jis negautų per daug cukraus.

Nuodingos daržovės jūsų šunims

Įtraukti daržoves į augintinio mitybą yra naudinga, bet dar svarbiau – žinoti, kurios jokiais būdais neturėtų patekti į šuns burną.

„Visų pirma, negalima duoti svogūnų. Šunims (kaip, beje, ir katėms) yra nuodinga juose esanti medžiaga tiosulfatas, kuri ardo raudonųjų kraujo kūnelius, kenkia virškinimo traktui. Jų negalima duoti nei žalių, nei apdorotų, nei jų laiškų. Dėl tos pačios priežasties negalima duoti ir porų – net, pavyzdžiui, sriubos su jais. Tiosulfato yra ir česnakuose bei jų laiškuose, nors ir mažiau. Jei 20 kg sveriantis šuo suvalgys skiltelę česnako, nieko nenutiks, tačiau tai vis tiek yra rizikinga daržovė, geriau dėl jos pasitarti su veterinaru“, – pataria J. Sabaitienė.

Šunims negalima duoti ir rabarbarų, taip pat jokių produktų su jais – pavyzdžiui, džemų, konservų. Juose esanti oksalo rūgštis gali pažeisti šunų nervų sistemą, inkstus ir skrandį.

„Prinokę pomidorai yra saugūs šunims, tačiau neprinokę – ne. Juose esanti tomatino medžiaga gali sukelti augintinių nervų sistemos, inkstų, skrandžio ir žarnyno pažeidimus. Taip pat gyvūnams nuodingos ir žalios bulvės. Virtos ar keptos jos nekenkia, tačiau žaliose esantis solaninas kenkia šunims – prižiūrėkite, kad jis jų negautų“, – įspėja daržovių žinovė.

Įdėmiai šunims parinkti reikėtų uogas. Reikia vengti duoti vyšnių, kadangi jų kauliukuose, koteliuose ir lapuose yra cianido, kuris yra nuodingas ir gali būti mirtinas, jei vartojamas dideliais kiekiais. Vyšnių kauliukai taip pat gali užstrigti šuns žarnyne ir jį užkimšti. Tuo tarpu vynuogės šunims yra labai toksiškos ir gali sukelti rimtų inkstų pažeidimų. Atsargiai elgtis J. Sabaitienė pataria ir su laukinėmis uogomis, nes daugelis jų gali būti nuodingos.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137