Vėjaraupiai: vaikiška liga, nevaikiškos pasekmės

„Mačiau mirusius vaikus nuo difterijos, kokliušo, raupų. Kada Lietuvoje nebuvo skiepų, tai buvo tragedija“, – pasakoja gydytojas infektologas, profesorius, habil. dr. Alvydas Laiškonis. Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių infekcinių ligų.

Laimei, kaip primena gydytojas infektologas, profesorius, habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, turime veiksmingus skiepus, o dažniausiai liga pasireiškia lengva forma. Apie ligos simptomus, gydymą, komplikacijas ir vakcinavimą L.S. skaitytojams pasakoja du iškilūs Lietuvos gydytojai infektologai.

Šaltasis metų laikas – daugiau užsikrėtimų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vėjaraupių infekcijų užfiksuota pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak NVSC, vėjaraupių sergamumui būdingas bangavimas, t. y. kas 3-5 metus infekcijų skaičius išauga kelis kartus.

Prof. Arvydas Ambrozaitis pažymi, kad vėjaraupiais dažniausiai serga vaikai iki 4 metų (sergamumo pikas). Tiesa, šia liga neretai suserga ir vaikai nuo 5 iki 9 metų. Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu (dažniausiai per seiles), taigi asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rizika užsikrėsti yra didelė – apie 80-90 proc.

„Infekcijos šaltinis – žmogus. Tipiška antroponozė (užsikrečiama nuo žmogaus). Sergantis žmogus yra pavojingas aplinkiniams penkias dienas iki bėrimo atsiradimo ir penkias dienos po bėrimo atsiradimo. Dažniausiai iki tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais“, – pažymi prof. A.Ambrozaitis.

Dažniausiai ši ūmi infekcija, kaip pažymi prof. A.Laiškonis, plinta rudenį ir žiemą, t.y. šaltuoju metų laikotarpiu, nes žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Dėl šios priežasties vaikų darželio personalas turėtų būti paskiepytas nuo vėjaraupių.

Karščiavimas ir bėrimas

„Vėjaraupiai dažniausiai sukelia karščiavimą. Dvi tris dienas iki išbėrimo žmogus pakarščiuoja, o paskui atsiranda paraudimas (ant veido, kūno, burnoje), paskui pūslytė, kuri prisipildo pūlingo skysčio. Maždaug per septynias dienas pūslelė nudžiūsta ir susiformuoja šašas“, – pasakoja prof. A.Laiškonis.

Vėjaraupiai – tai permaininga, simptomiškai charakteringa liga. Ant vėjaraupiais sergančio asmens kūno vis atsiranda naujos pūslelės. Taigi, liga pasižymi charakteringu klinikiniu vaizdu. „Kartą pamatęs, neužmirši visą gyvenimą“, – teigia prof. A.Laiškonis.

Kadangi virusinė infekcija neturi tikslinio gydymo (vaisto), taikomas simptominis gydymas. Pakilusią kūno temperatūrą reikia malšinti paracetamoliu. Jokiu būdu ne aspirinu. Pastarasis vaistas gali sukelti rimtą komplikaciją – Rėjos sindromą. Prof. A.Ambrozaitis pažymi, kad Rėjos sindromas yra neuroparalitinė liga, kuri, deja, gali baigtis įvairiomis komplikacijomis – parezėmis, paralyžiumi. Tiesa, Rėjos sindromas yra reta liga.

Kita vertus, ir paracetamolį būtina vartoti atsakingai. „Svarbu neviršyti paros dozės. Jeigu viršysime paracetamolio paros dozę, galime sukelti toksinį hepatitą, kepenų uždegimą, kepenų nekrozę, kepenų nepakankamumą“, – pažymi prof. A.Ambrozaitis.

Prof. A.Laiškonis teigia, kad vėjaraupių sukeltas bėrimas kelia niežulį, todėl reikia naudoti antihistamininius tepalus. Briliantinė žaluma – nėra tinkamas būdas. Prof. A.Ambrozaitis antrina kolegai, pažymėdamas, kad šį klaidingą gydymo metodą išmokome iš ankstesnių kartų.

„Anksčiau, tarybiniais laikais, visi buvo išteplioti (kalio permanganatu, briliantine žaluma). Dabar šio būdo atsisakoma. Tai buvo Rytų Europos pomėgis. Dabar esame tikrojoje Europoje“, – teigė prof. A.Ambrozaitis, pridurdamas, kad tam tikrais atvejais gydymui taikomas antivirusinis vaistas acikloviras. Visgi, jeigu sergama nekomplikuota vėjaraupių forma iki 12 metų amžiaus vaistas nėra skiriamas. Nuo vėjaraupių pasveikstama savaime.

Komplikacijos po daugelio metų

Sunkiausia vėjaraupių komplikacija – stomatitas (burnos gleivinės uždegimas). Taip pat smegenų uždegimas. Pasak prof. A.Laiškonio, viena vėjaraupių komplikacijų – juostinė pūslelinė. Vaikystėje vėjaraupiais persirgęs asmuo, senyvame amžiuje gali susirgti šia liga. Atsiradusios pūslės yra itin skausmingos ir varginančios asmenį. Pasitaiko atvejų, kuomet dėl juostinės pūslelinės žmogus yra hospitalizuojamas.

Kaip ir nuo vėjaraupių nuo juostinės pūslelinės vaisto nėra. Tenka tiesiog malšinti paciento skausmą. Ši liga neretai aplanko nusilpusio imuniteto, onkologinėmis ligomis susirgusius asmenis.

„Virusas lieka gyventi mūsų organizme visą gyvenimą. Pavyzdžiui, susirgote onkologine liga, gavote specifinį gydymą, krito imunitetas (arba vyresnio amžiaus serga ne viena gretutine liga) ir tada virusas atgyja – pasireiškia juostine pūsleline“, – aiškino prof. Alvydas Laiškonis.

Vakcinavimas: judama gera linkme

„Suomija buvo pirmoji šalis, kuri 2017 metais į nacionalinę skiepijimo programą įtraukė vakcinaciją nuo vėjaraupių. Visuotinai nuo vėjaraupių taip pat skiepijama Vokietijoje, Latvijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Islandijoje“, – teigia prof. A.Ambrozaitis. Pašnekovas pabrėžia, kad 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, stebimas ženklus, kiek daugiau nei 50 proc., vakcinacijos pagausėjimas. „Skaičiai nėra dideli, bet yra gerėjimo tendencija“, – vakcinacijos nuo vėjaraupių situaciją apžvelgė prof. A.Ambrozaitis

Pasak prof. A.Laiškonio, rekomenduojama skiepyti vaikus nuo 9-12 mėnesių. Šiuo metu už skiepus nuo vėjaraupių turi sumokėti patys interesantai, tačiau profesorius pabrėžia, kad vakcinuotis yra svarbu. Skiepai apsaugo nuo rimtų komplikacijų, o vakcina nuo vėjaraupių žmogaus organizme veikia visą gyvenimą.

Ilgametę patirtį turintis prof. A.Laiškonis pažymi, kad visada rekomendavo skiepyti vaikus nuo vėjaraupių. „Baigęs studijas dirbau kaime. Mačiau visas infekcines ligas kada dar nebuvo skiepų. Mačiau mirusius vaikus nuo difterijos, kokliušo, raupų. Kada Lietuvoje dar nebuvo skiepų, buvo tragedija. Kai pasirodė skiepai, tada stengdavomės kuo išsamiau tėvams apie juos paaiškinti“, – pasakojo prof. A.Laiškonis.

Prof. A.Ambrozaitis pabrėžia, kad reikėtų skiepyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais. Taip pat kitus asmenis, kuriems kyla didelė sąlyčio su infekcija tikimybė. Pavyzdžiui, darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas, asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., sergančius lėtinėmis, taip pat plaučių, kraujo, onkologinėmis ligomis bei kt.).

Prof. A.Laiškonis nuogąstauja, ar šiuo metu šeimos gydytojai pakankamai išmano vaikų ligas. Anot jo, itin svarbu, kad šeimos gydytojai išmanytų pediatrijos lauką. Anksčiau, kaip svarsto pašnekovas, medikai galėjo pamatyti daugiau dėl vėjaraupių atsiradusių bėrimų, todėl išmoko geriau atpažinti ir suprasti šią ligą.

„Mano kartai buvo lengviau. Mes visi matėme visus skiepus, visus bėrimus, o dabar, jeigu vaikas karščiuoja ir atsirado dėmelė, šeimos gydytojas gali ir nelabai suprasti“, – teigė profesorius, pridurdamas, kad svarbu stebėti ar dėmelė nekinta, ar neatsiranda pūslelė (vėjaraupių požymis).

• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148