Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai.

Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl to kasmet fiksuojamas susidūrimų su žvėrimis šuolis.

Pasak ekspertų, pavojingiausi yra automobilių susidūrimai su tamsoje į kelius išeinančiais didesniais kanopiniais gyvūnais: briedžiais, elniais, stirnomis, šernais. Tačiau žalos dažnai pridaro ir mažesni žvėreliai.

„Per metus dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais patirtos žalos kreipiasi maždaug 700 klientų. Bene labiausiai išsiskiria gegužės ir spalio mėnesiai, kai gyvūnai keliauja iš vienos vietos į kitą ir dažniau kerta judrius kelius. Pavyzdžiui, pernai vasarą per mėnesį vidutiniškai sulaukdavome maždaug 50 pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais. Spalį, kai būna rudeninis gyvūnų aktyvumo pikas sulaukėme apie 80 pranešimų”, – lygina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, paprastai per susidūrimus apgadinami variklio gaubtai, žibintai, bamperiai, stiklai. Daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, taip pat – kiškiais, lapėmis bei naminiais gyvūnais.

BTA duomenimis, dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis šiemet išmokėta suma jau viršija 413 tūkst. eurų, o aktyviausia gyvūnų migracija dar tik prasideda. Pernai bendrovė iš viso kompensavo žalų už beveik 573 tūkst. eurų. Vidutinė žala, pernai patirta dėl susidūrimo su gyvūnu siekė apie 2100 eurų, šiemet – jau 2400 eurų.

A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad bendrovės pateikiama statistika apima tik KASKO apsidraudusius klientus. Bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius yra kur kas didesnis.

Nustebina ir pareigūnus

Lietuvos kelių policijos duomenimis vien rugpjūtį kas savaitę įvykdavo maždaug po 100-200 eismo įvykių, susijusių su gyvūnais. Štai, pavyzdžiui, rugpjūčio 4–10 d. iš viso užregistruoti 504 eismo įvykiai. Iš jų net 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dviejuose iš jų sužeisti žmonės.

Staigiai į kelią liuoktelėję žvėrys kartais nustebina ir net pareigūnus. Štai, rugsėjo 3-osios naktį tarnybos metu Utenos apskrities pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį „VW Transporter“, kelyje Čekonys-Debeikiai-Žalioji kliudė į kelią staiga išbėgusią stirną. Laimei eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Stambiųjų žvėrių ruja

Biologas, egzotinių ir laukinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, sako, kad labiausiai saugotis reikėtų būtent didesnių kanopinių. Ypač briedžių, nes juos sunku pastebėti. Be to, tai labai masyvūs gyvūnai.

„Rudenį laukiniai gyvūnai būna aktyvesni, keičia ar praplečia mitybos plotus, nes ruošiasi žiemai. Taip jie atsiduria keliuose. Pavyzdžiui, barsukai ir usūriniai šunys, kurie siekia sukaupti riebalų atsargų žiemos miegui, ant kelio dažnai randa sutraiškytų smulkių gyvūnų: varlių, rupūžių, graužikų, kartais paukščių. Barsukams ir usūriniams šunims – tai tarsi švediškas stalas. Bet taip ir juos pačius, besimaitinančius važiuojamojoje kelio dalyje, mašinos nutrenkia“, – pasakoja G. Paškevičius.

Tuo metu stambieji žvėrys – elniai, briedžiai, stumbrai – pasak jo, aktyviau juda dėl rujos, kuri intensyviausia yra rugsėjį. Patinai patiria hormonų audras, ieško patelių ir per kelius bėga nesidairydami, nes mūsų keliai eina per jų gyvenamas vietas. Patelės keičia maitinimosi vietas, ieško kur sočiau, todėl vakarais, kai sutemsta, eina iš miškų į laukus, o paryčiais grįžta atgal.

Jis priduria, kad žvėris iš miško išvaro ir medžiotojai: „šiuo metu kaip tik prasideda elnių medžioklės sezonas. Gyvūnai, girdėdami šūvius išsigąsta ir bėga tolyn. Deja, dažnai per kelią“.

Pavojingiausios – pamiškės

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad susidūrimo su gyvūnu pasekmių sunkumą lemia greitis. Tad būtina laikytis greičio apribojimų, ypač atkreipti dėmesį į kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, lėčiau važiuoti miško keliuose, pamiškėse, prieš kelio vingius ir kalvų viršuje. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte, prieš švintant.

Partrenkus gyvūną, būtina pasirūpinti žmonių ir automobilio saugumu, pranešti apie įvykį policijai. Negalima gaišenos ar sužaloto gyvūno pasiimti, patiems traukti nuo kelio.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis sako, kad daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta vietose, kur keliai kerta miškus ir laukus. Nesaugūs yra ir nešienauti kelkraščiai, mat tokiais atvejais vairuotojai gali nepastebėti vos už metro nuo važiuojamosios dalies esančio gyvūno, kuris ruošiasi bėgti per kelią. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykių fiksuojama ir miestuose, ir tokių atvejų daugėja.

Tai patvirtina ir gamtininkas G. Paškevičius: „tai normalu, mat miestuose yra daug parkų ir kitų žalių erdvių, kuriose jie apsigyvena. Be to, gyvūnams vietos gamtoje vis mažėja, nes miestų pakraščiuose nuolat dygsta nauji namai“.

• Ar būtina visiškai uždaryti programėles, kad telefonas neišsikrautų ilgiau?
• Plyšęs meniskas: kodėl injekcijos į kelio sąnarį negydo?
• Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
• Ekspertai pataria: kaip prižiūrėti sodo augalus, pasirūpinti reikiama technika?
• LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
• Perspėja: pavasarinė saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti.
• Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
• Kaip kepsninėje ruošti šonkauliukus, kad mėsa tiesiog kristų nuo kaulų.
• Gydytojas kardiologas: kaip sportuoti saugiai.
• Startuoja „Moterų ralis“: Lietuvos keliais dalyvės įveiks beveik 400 kilometrų.
• Vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio iškepti žuvies? Patarimai kaip tik jums.
• Stabdo senėjimą ir uždegimus – šie vaisiai privalo atsidurti ant jūsų grilio.
• Farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto.
• Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
• „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
• Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
• Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
• Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
• Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
• Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
• Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
• Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
• Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
• Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės.
• Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą.
• Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
• Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
• Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
• Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai.
• Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
• Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
• Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį.
• Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
• Kokybiško šampūno pasirinkimas.
• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148