- Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
- Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
- Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki.
- Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių.
- Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą.
- Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks.
- Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti.
- Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti.
- Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
- Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
- Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
- Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
- Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
- Protestas ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Susitikime prie Seimo rytoj!
- Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
- Gedimas „Express-AT1“ palydove 56° rytų ilgumos – palydovas nutraukė darbą.
- Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje.
- LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
- Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
- Radijas prieš sparčiai populiarėjančias tinklalaides: kuriam atiteks mūsų ausys?
- RRT: atsirado daugiau galimybių naujoms radijo stotims.
- Pradėtos „Radio Signal“ programos transliacijos vidurinėmis bangomis.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- Kaip užkirsti kelią tiems, kurie „skolinasi“ jūsų namų „Wi-Fi“.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Dirbtinis intelektas įgavo „rankas“: išpopuliarėjo įrankis „Moltbot“?
- DI kelia kompiuterių kainas: paskaičiavo, kiek tai atsieis pirkėjams.
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- LED televizoriai.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- 5 įrenginiai, kuriuos įsigiję pasiruošite vasaros karščiams.
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
- Dalis gyventojų keliauja atostogauti turėdami skolų bei pradelstų mokėjimų.
- Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
- LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“.
- Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija.
- Populizmas stiprėja visur, atsipalaiduoti negalima.
- Kultūros asamblėja skelbia švietimo mėnesį.
- Lapkričio 21 d. mitingas „Kokios valstybės mes norime?“ suvienys sektorius.
- Konkursą vadovauti LNDT laimėjo Martynas Budraitis.
- Po Andriaus Mamontovo kalbos - keistas dėkingumo jausmas.
- LNDT palaiko kultūros bendruomenės protestą.
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Trinkelės ar betoninės plytelės namo įėjimo prieigai: ką pasirinkti?
- Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
Daugiau patarimų
- Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
- Mažiausiai mirties bijo tie žmones, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.
- Kitiems mes sudarome taisykles, sau - išimtis.
- Ne tas yra didžiausias kokios nors tiesos priešas, kuris prieš tą tiesą kovoja, bet tas, kuris tą tiesą skelbia, bet pagal ją negyvena.
- Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Your TV is like a work of art: professional TV mounting.
- Free TV - professional installation, tuning, repair of TV antennas in Vilnius.
- aql.com welcomes Levira Media Services to Leeds: 'Tere Tulemast Levira!'.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Votre téléviseur devient une œuvre d'art : installation professionnelle.
- Télévision gratuite - Installation, réglage et réparation professionnels.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
„Ruletės“ režisierius Jo Strømgren: „Kurti istoriją nuo nulio reikia drąsos“
2023-08-09 14:03:00Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m.
Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click
2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas). Įpusėjus naujo spektaklio, kuriame vaidins Kęstutis Cicėnas, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė ir Aistė Zabotkaitė, repeticijoms, menininkas sutiko atsakyti į keletą Daivos Šabasevičienės klausimų.
Kaip gimė mintis kurti „Ruletę“?
Norėjau sukurti spektaklį, kur niekas negalėtų nuspėti, kas nutiks kitoje scenoje. Kadangi spektaklio scenografija yra sukama scena su skirtingais kambariais, pavadinimas atsirado natūraliai. Ruletė reiškia ką nors besisukančio ir nenuspėjamo. Ir rizikingo. Pradėjęs ruletės žaidimą, greičiausiai pralaimėsi, tačiau svajonė ką nors laimėti visada išlieka. Žvelgiant iš kvazifilosofinės perspektyvos, galbūt taip mes gyvename savo gyvenimą.
Jus matau kaip „menininko teatro“ atstovą: kuriate libretą, scenografiją, muziką ir, žinoma, choreografiją. Manau, kad tai unikali teatro forma, nes žiūrovai iš karto pasineria į visą spektaklį. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kodėl dažniausiai dirbate be menininkų iš kitų teatro sričių?
Daugelyje spektaklių dirbu su kitų sričių menininkais, bet tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kartais naudinga leisti kūrybinėms idėjoms kilti iš vienų, o ne iš daugelio smegenų, ypač kai viską įsivaizduoju kaip filmą. Tada lieka mažai vietos eksperimentams ar diskusijoms, veikiau aktoriams tenka „sekti paskui išprotėjusį arklį“ ir tikėtis geriausio. Šioje alegorijoje išprotėjęs arklys esu aš – kad būtų aiškiau. Bet šįkart nesu visiškai vienas, prie kostiumų dizaino prisideda Dovilė Gudačiauskaitė, prie šviesų dizaino – Audrius Jankauskas. Jiems irgi reikia kūrybinės erdvės, todėl pasirūpinu, kad mano vidinis filmas būtų be specifinių šviesų ir kostiumų. Jie turi galimybę mane nustebinti. Be to, malonu būti mažos grupelės dalimi. Jų asociacijos ir idėjos savaime veikia mano vidinį filmą, todėl būtų neteisinga sakyti, kad „Ruletė“ yra vieno žmogaus smegenų nuotykis.
Kai praėjusią žiemą atvykote į Vilnių ir pristatėte „Ruletės“ idėją, mane nustebino ne tik labai preciziškas koncepcijos pristatymas, bet ir jūsų paties sukurtas dekoracijų maketas. Ar jus domina vizualiojo meno kūrėjo darbas?
Tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kai man reikia, kad vizuali erdvė būtų vienmatė ir realistiška, kad aktoriai būtų laisvi būti abstrakčiais ar keistais, manau, kad efektyviau pačiam kurti scenografiją. Tačiau kai idėja reikalauja, kad scenografija būtų kaip kontrastas visiems kitiems elementams, dažnai vaisingiau leisti tai padaryti kam nors kitam. Turiu pripažinti, kad palaipsniui iš visiško diletanto dabar vis dėlto virtau žmogumi, turinčiu tam tikrą scenografo kompetenciją. Juk per daugelį metų sukūriau turbūt 100 skirtingų scenografijos projektų, kai kurie iš jų buvo blogi, kai kurie geri. Nesikuklinsiu: manau, jog keli iš jų yra puikūs! Nors „Ruletės“ scenografija nėra geniali, joje yra tinkamas kvailumo, naivumo ir teatrališkumo derinys. Ji atrodo bloga reikiama prasme. Pasiekti tokio rezultato taip pat gali būti iššūkis.
Ar galėtumėte apibūdinti scenografijos koncepciją? Akivaizdu, kad „Ruletėje“ veikėjus nukėlėte į praeitį. Kas verčia Jus vengti dabarties?
Dabartis man mažiau įdomi, nes ateitis ir praeitis sukelia daugiau asociacijų ir vaizduotės. Teatre daug kas susiję su perkėlimu – į kitas vietas, kitas situacijas, kitą laiką. Manau, jei nuo įprastų dalykų atsiribojame arba pakeičiame scenovaizdį, galime matyti aiškiau. Traukinyje mąstome įdomiau nei savo virtuvėje. Praeities ar dabarties vaizdavimas taip pat suteikia daugiau laisvės nukrypti nuo realizmo. Esamasis laikas dažnai verčia mus tikėtis, kad viskas bus tikroviška: juk viskas yra čia ir dabar, vadinasi, turi atrodyti taip pat kaip čia ir dabar. Prisimenu, kaip prieš kelerius metus kūriau spektaklį esamajame laike, natūralistinėje miško scenografijoje. Spektaklis sulaukė kritiškų atsiliepimų, kad buvo garsai paukščių, kurie negyvena toje aplinkoje, o šūvių garsai neatitiko aktoriaus šautuvo kalibro. Esamasis laikas kai kuriuos žmones verčia manyti, kad tai dokumentinis filmas.
Kaip kuriate ir plėtojate savo choreografines idėjas? Scena po scenos, kaip kine? O gal tiesiog turite griaučius ir papildote jį įvairiomis mizanscenomis?
Vėlgi, tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kai kurioms idėjoms reikia išsamaus tradicinio scenarijaus, kitoms – kasdienės „smegenų audros“. Pirmuoju atveju reikia būti protingam, antruoju – drąsiam. Man asmeniškai labiausiai patinka dirbti scena po scenos, chronologiškai, ir kartu su aktoriais kurti spektaklio logiką bei dramaturgiją. Taip galiu būti ramus, kad kuriame teatrą, remdamiesi savomis prielaidomis, o ne teatrinę literatūros versiją. Be to, tai suteikia aktoriams galimybę kurti personažus be išankstinių nuostatų. Esu statęs daugybę Ibseno pjesių ir labai dažnai mačiau, kaip aktoriai pirmąją repeticijos dieną drebėjo iš baimės. Nelengva vaidinti Norą Helmer, kai visi turi savo nuomonę apie tai, kas ji yra. Šia prasme vaidinti personažą, kurio dar niekas nėra matęs, yra daug įdomiau ir man, ir aktoriams, ir žiūrovams. Ir... grįžtant prie drąsos – kurti istoriją nuo nulio ryžtasi nedaugelis režisierių. Mūsų kultūros istorija mus taip išmokė gerbti autorius ir rašytinį žodį, kad kartais galvoju, jog teatras tampa literatūros įkaitu. Kai gaunu progą sulaužyti šį modelį, labai džiaugiuosi. Jei recenzijos blogos, visada stengiuosi sau priminti, kad mano kūrinys bent jau nebuvo sukurtas pagal knygą. Šokau iš dešimties, o ne iš penkių metrų aukščio...
Veiksmas jūsų spektaklyje sukasi kaip perpetuum mobile. O kaip su gyvenimu? Ar viskas sukasi ratu, o gal įmanoma pasukti šį ratą šiek tiek kita kryptimi?
Kai tik ištariu ar parašau žodį „gyvenimas“, jaučiuosi pretenzingai. Nesu filosofas, bet mėgstu galvoti apie mažesnes detales, kurios, tikiuosi, gali sukelti didelių minčių. Bet tikrai, perpetuum mobile neabejotinai yra terminas, kuriuo galima apibūdinti gyvenimą, visuomenę, pasaulį. Man atsibodo žmonės, teigiantys, kad gyvenimas ir jie patys turi apibrėžtą tikslą ir linijinį kelią. Aplink save dažniausiai matau sumaištį ir iliuziją, bet manau, kad žmonės visai neblogai su tuo susitvarko. Spėju, kad tai ir yra gyvenimo žavesys – beviltiški bandymai rasti prasmę ir kartu žinojimas, kad visa tai yra tik apgaulė.
Kurie norvegų rašytojai jums padarė įspūdį, o gal net tam tikrą įtaką?
Esame maža šalis, bet, kaip ir Islandija, esame rašytojų ir skaitytojų tauta. Nežinau kodėl. Taip pat nežinau, kodėl Lietuva taip nuostabiai gerai žaidžia krepšinį. Manau, kad mažos šalys yra tokios – išsiskiriančios labai konkrečiose srityse. Bet aš užaugau skaitydamas, vienu metu tai galėjo būti penki romanai iš viso pasaulio. Tikriausiai tai turėjo įtakos mano vėlesnei kūrybai, kai galva buvo pilna istorijų, personažų ir scenarijų. Tai atsitiko prieš skaitmeninį amžių, vadinasi, viską ne mačiau, o įsivaizdavau, o tai radikaliai skiriasi kūrybiniu požiūriu. Turiu pasakyti, kad iš norvegų rašytojų didžiausią įspūdį paliko Knutas Hamsunas. Jis laikomas psichologizuotos literatūros tėvu, pirmą kartą įvedusiu vidinius monologus ir sąmonės srautą. Jis kūrė seniai, labai seniai, bet jo kūryba vis dar intriguoja. Deja, jis pasuko į nacizmą ir vėlesnėms kartoms paliko didžiulę dilemą – gera literatūra, bet siaubingas žmogus. Boikotuoti ar susitaikyti su dvilypumu? Tam tikra prasme ši dilema man buvo svarbi, primenanti, kad žmogus ir jo kūryba gali būti du skirtingi dalykai. Šių dienų kultūroje daug dėmesio skiriama reprezentacijai, kai tikimasi, kad asmuo ir kūryba bus glaudžiai susiję. Tačiau aš vis dėlto branginu šį atskyrimą – ir dėl savęs, ir dėl to, ką matau, pavyzdžiui, teatre. Galbūt dėl to nesu jokiuose socialiniuose tinkluose ir nesidaliju niekuo apie savo asmeninį gyvenimą. Žmonėms reikia matyti mano darbus, kas esu aš – neįdomu.
Kokius šiuolaikinius Norvegijos menininkus laikote įdomiais?
Tiesą sakant, šiek tiek praradau susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Galbūt todėl, kad ribos peržengtos tiek, kad kyla pavojus, jog rankų darbas praras savo vertę. Nesvarbu, ką matau ar girdžiu, man sunku mėgautis kūryba, jei joje trūksta meistriškumo. Galbūt nuskambės senamadiškai, bet man patinka senas geras įrėmintas paveikslas. Mano namuose Osle gausu meno kūrinių, tačiau svečiams man niekada nereikia aiškinti, ką reiškia kiekvienas paveikslas ar kokiame kontekste jį reikėtų suvokti. Savarankiškas meno kūrinys neturi būti vaizdingas ar komunikabilus, bet jis turi ką nors perteikti. Norvegija dabar yra labai daugiakultūrė, joje yra daug naujų menininkų, norinčių pasakyti naujų dalykų. Atrodo, kad jų asmeninės patirtys, kultūrinis paveldas ir politinės problemos į meno sceną atneša daug šviežių minčių. Paskutinėje mano aplankytoje parodoje dalyvavo afrikiečių kilmės musulmonų menininkas gėjus, rankomis kuriantis nuostabias skulptūras iš banginių kaulų. Savotiškas mišinys, tačiau neabejotinai sugebantis atspindėti mūsų painius laikus. Šių naujų tendencijų pasigendu Lietuvoje, nes čia vis dar vyrauja monoetninė visuomenė.
Henrikas Ibsenas ar Jonas Fosse žvelgė į savo personažų vidų. Jūsų kūryboje visi tie jausmai, regis, sutelkti išorėje. Kaip apibrėžtumėte žmogiškąjį „Ruletės“ turinį?
Kalbamės įpusėjus repeticijoms, pradėjome nuo išorinių aplinkybių, scenų sekos. Tačiau manau, kad galiausiai atliksime tokį pat vidinį tyrimą kaip Ibsenas ir Fosse. Tiesiog pradėsime nuo kito galo. Tai ir iššūkis, ir atgaiva. Tačiau ten, kur norime nueiti, visada veda daug kelių.
Ką reiškia „spektaklis paaugliams“? Ar ta pati tema gali būti skirta suaugusiesiems?
„Ruletė“ neabejotinai skirta paaugliams ir vyresnio amžiaus žiūrovams. Spektaklyje nagrinėjamos sekso, lytinės orientacijos, narkotikų, savižudybės, smurto, religijos ir tikriausiai dar kelios probleminės temos. Tačiau nieko nėra blogiau už tai, ką vidutinis paauglys gali išvysti įvairiose skaitmeninėse platformose, ir mes bent jau nepateikiame nieko tikro. Tačiau šios temos ir bet kokia su jomis susijusi ironija ar humoras neturėtų būti atskleidžiami amžiaus grupėms, kurios nėra tam pasiruošusios. Tai nebus spektaklis, į kurį kas nors galės atvesti, pavyzdžiui, 9 metų vaiką. Kai kuriems vaikams gali būti naudinga pamatyti dalykus, kurių jie iki galo nesupranta, bet ne „Ruletę“. Nepaisant to, visada siekiu, kad spektaklį galėtų žiūrėti skirtingų kartų žiūrovai, kad jie galėtų susitikti ir patirti tą patį.
Kaip gimsta Jūsų mizanscenos? Ar Jūs rodote aktoriams, kaip jie turi įeiti į sceną ar išeiti iš jos, ką turi turėti, kad būtų aišku, ką jie darė prieš įeidami pro duris?.. Ar viskas kyla iš Jūsų vaizduotės, ar Jūs, kaip Federico Fellini, sėdite lauke prie staliuko, geriate kavą ir stebite žmones, o paskui juos perkeliate į savo kūrinį?
Vienas dalykas, kuriuo skiriuosi nuo daugelio režisierių, yra tai, kad nebijau rodyti. Kai kuriems metodams tai yra tabu. O kai kuriose šalyse tai beveik įžeidžia aktorius. Tačiau kartais tai gali būti abipusiai naudingas dalykas. Aš galiu atsidurti aktorių situacijoje, o jie gali pamatyti praktinius pasiūlymus iš šalies. Esminis elementas čia yra tai, kad „Ruletė“ bus vaidinama neegzistuojančia kalba, kur negalėsime remtis žodžių reikšmėmis. O tai vėl reiškia, kad situacija ir personažas turi būti itin aiškūs. Todėl labai svarbi fizinė kalba ir laikas. Taip pat turime rasti naujų būdų, kaip perteikti potekstę. Man tai labai įdomu, ir tikiuosi, kad aktoriai jaučiasi taip pat. Aš stebiu žmones ir pastebiu daug detalių, bet nemanau, kad tai kažkas ypatingo. Detalės mus supa, bet kartais pamirštame, kokios svarbios jos gali būti teatro spektaklyje. Bandymas žodžius pakeisti fizinėmis detalėmis yra geras pratimas. Scenoje būtų beprasmiška sakyti: „Aš dabar pykstu!“, nes yra daugybė būdų tai parodyti fiziškai.
Vaidinti spektaklyje pakvietėte kai kuriuos aktorius, kurie dalyvavo Jūsų spektaklyje „Durys“, taip pat ir kitus. Kokio tipo aktorių ieškojote būtent šiam spektakliui?
Malonu dirbti su pažįstamais žmonėmis ir malonu dirbti su nepažįstamais. „Ruletė“ – tai derinys. Be to, pasirinkau aktorius, panašius į personažus, kuriuos turėjau galvoje. Paprastai režisieriai aktorių nesirenka pagal jų išvaizdą, bet kodėl gi ne? Visi LNDT aktoriai yra geri, man būtų nesąžininga vertinti ir spręsti, kurie yra „geriausi“. Manau, kad aktorius kartais gali paguosti, kai juos atrenka pagal išvaizdą, suteikiant jiems galimybę scenoje pabrėžti savo bruožus. Aktorystė dažniausiai reiškia būti kuo nors kitu, bet kartais bent trumpam gali būti tiesiog „savimi“.
Ar jaučiate didelį skirtumą tarp lietuvių ir norvegų aktorių?
Manau, kad Lietuvos aktoriai labiau linkę išbandyti naujus metodus ir procesus nei Skandinavijoje. Lietuvos teatro tarptautinis statusas yra aukštas, o aktoriai pasitiki savimi. Nedaugelis kitų nacionalinių teatrų gauna tiek daug kvietimų į gastroliuoti užsienį kaip LNDT. Pavyzdžiui, Oslo nacionalinis teatras niekada nėra išvykęs į užsienį. Galbūt šis pasitikėjimas susijęs ir su šalies dydžiu – būnant mažam, lengviau bandyti, o nepavykus per daug nesigėdijant vėl bandyti, ir taip pasiekti įdomesnių rezultatų. Aktoriai ir režisieriai, dirbantys, tarkime, Paryžiuje, tikriausiai labiau jaudinasi. Nesėkmė ten gali reikšti karjeros pabaigą, ir tada gali kilti pagunda būti protingiems, o ne kūrybingiems. Man vis labiau patinka dirbti už Norvegijos ribų ir naudotis tokiu pasitikėjimu.
Esate gana ramus, santūrus žmogus, bet scenoje galite būti juokingas. Nuo ko tai priklauso?
Šaukti ir stresuoti – ne mano būdui. Vienintelį kartą prieš 26 metus ant kažko šaukiau, ir man dėl to iki šiol gėda. Visi darome tai, kas mums patinka, todėl ir esame repeticijų salėje kartu. Ir mums moka už tai, kad ten esame!!! Man tai yra mano namai, vieta, kur praleidžiu daugiausia laiko. Būtų labai neprotinga užpildyti tuos namus stresu ir nerimu. O gal būnant atsipalaidavus natūraliai atsiranda humoras? Nežinau, ar esu juokingas, ar ne. Jaučiu, kad situacijose ir personažuose visada ieškau liūdesio, bet galbūt giliai širdyje būtent tai ir yra humoras – bandymas susidoroti su nelaimingu gyvenimu.
Norvegija yra gamtos karalystė. Tai bene vienintelė šalis, kuri ilgą laiką kovojo su tarša, o dviviečių automobilių savininkai jau seniai moka dvigubą mokestį už išmetamą anglies dioksido kiekį. Ką matote Vilniuje? O gal esate įpratę didžiąją gyvenimo dalį praleisti teatre ir mažiau pastebite gyvenimą už jo ribų?
Iš tiesų esu kilęs iš labai civilizuotos šalies. Dirbęs 70 šalių, manau, galiu tai pasakyti be arogancijos. Socialinei demokratijai įsitvirtinti reikia kelių kartų, bet kai ji jau yra ir veikia, savotiškai stebina, koks stiprus yra žmonių moralinis kompasas. Mokesčių mokėjimas su malonumu yra to ženklas. Valstybė nėra „kažkas kitas“, ji yra „tu ir aš“. Be to, tarp žmonių vyrauja didelis pasitikėjimas, o tai pasitaiko gana retai. Tačiau šis nuostabus bendruomeniškumo jausmas turi ir neigiamą pusę – mes tikime, kad likęs pasaulis pritaria mūsų vertybėms. O taip nėra. Daugelį metų Norvegija buvo lengvas lietuvių nusikaltėlių taikinys, ir vienu metu, esu tikras, Norvegijoje kalėjo daugiau lietuvių nei pačioje Lietuvoje. Aš užaugau niekada nerakindamas durų, net mieste. Tačiau viskas keičiasi, ir dabar Oslas yra gana pavojingas miestas su daug daugiakultūrinės painiavos. Vilniuje iš tikrųjų jaučiuosi saugiau nei namie, manau, kad tai draugiška vieta. Lietuvoje lankausi nuo 1990-ųjų, tad metai po metų turėjau galimybę matyti tautos gimimą ir stebėti jos raidą. Nors nemoku kalbos ir visada būsiu tik svečias, apie Lietuvą žinau daugiau, nei žmonės mano. Taip pat žinau, kad tapatybė yra dinamiškas dalykas. Per mano gyvenimą Norvegija iš skurdžiausios Europos šalies tapo turtingiausia. Tai buvo nuostabi, bet ir skausminga kelionė. Senosios vertybės nyksta, naujos vystosi, ir ne visada į gerąją pusę. Nuolatiniai pokyčiai verčia tave, kaip žmogų, keistis kartu su jais. Man smalsu, kaip Vilnius su tokiais iššūkiais susidoros per ateinančius dešimtmečius.
Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“
87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
Algimantas Jovaiša – vienas ilgiausiai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirbančių specialistų. Pirmą kartą susidūręs su scena dar būdamas šešiametis berniukas, oficialiai tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre jis pradėjo dirbti būdamas penkiolikmečiu – 1966 metais.LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“
Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje bus pristatytas spektaklis „Geismas“, apmąstantis dabar itin paplitusią jaunystės ir naujumo maniją.Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija
Scenografė Paulė Bocullaitė: „Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija“ Jau kitą savaitgalį – balandžio 10–12 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Karolio Kaupinio naujo spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ premjera.Geriausi scenos menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Valstybiniame jaunimo teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“ bei „Boriso Dauguviečio auskaras“.Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną
Rugsėjo 13 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradės 85-ąjį teatro sezoną premjera Didžiojoje salėje. Naują spektaklį „Quanta“ pristatys režisierius Lukaszas Twarkowskis.„Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį
Gegužės 16, 17 d. 18.30 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ Didžiojoje salėje – premjera. Dviejų dalių spektaklio „Viskas, ko neturi“, pagal poeto Valdemaro Kukulo eiles, inscenizacijos autorius ir režisierius – Rolandas Kazlas. Dailininkė – Neringa Keršulytė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Ruletė“ XIV Dalios Tamulevičiūtės festivalyje pelnė net du prizus
Vakar XIV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymo metu LNDT spektaklis „Ruletė“ buvo išrinktas geriausiu festivalio spektakliu, o jo režisierius Jo Strømgren – geriausiu režisieriumi (už „Ruletę“ ir už „Feromonus“ Juozo Miltinio dramos teatre.LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.Populiariausias dramos autorius Marius Ivaškevičius: mano gyvenimas fantastiškas
Kovo pabaigoje 50-metį atšventusį dramaturgą Marių Ivaškevičių Vilniuje pagauti sudėtinga – vos grįžęs iš atostogų Italijoje, kurias leido sau palikęs dramaturgo pareigas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), jis krovėsi lagaminus kelionei į Kijevą.Marius Ivaškevicius nepasiduoda: "Išvarymas-2. Imperija kontratakuoja"
"Šįkart apie teatrą. Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kuriame man teko garbė dirbti kelerius pastaruosius metus. Kadangi esu iš jo atleidžiamas, noriu pasidalinti savo įspūdžiais. O taip pat mintimis, kokią matyčiau jo ateitį." - taip pradeda savo pasakojimą Marius Ivaškevicius.LNDT darbą baigs dramaturgas Marius Ivaškevičius
Po dvejų metų veiklos, darbą Lietuvos nacionaliniame dramos teatro dramaturgo pozicijoje baigs Marius Ivaškevičius. Pasikeitus teatro kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams, dramaturgo pareigos tampa perteklinės.Oskaras Korshunovas: Mano atleidimo iš LNDT epopėja
"Dramatiškiausia kas įvyko per keletą metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - tai mano priėmimų ir atleidimų istorijos. Šios istorijos, beje, tikrai įeis į teatro istoriją. Jau pats mano priėmimas į teatrą vyko dramatiškom aplinkybėm". - Pradeda savo pasakojimą O. Koršunovas.Lietuvos nacionalinis dramos teatras atleidžia Koršunovą iš pareigų
Šią savaitę priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovą Oskarą Koršunovą. Tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.Teatras turi priminti žmogui, dėl ko jis galėtų numirti. Pokalbis su J. Braziu
Teatras įdomus, kai jį kuria menininkai, turintys idėjų. Toks yra jaunasis režisierius Jokūbas Brazys. 2021 metais baigęs režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas).Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti
Matas Pranskevičius – jaunosios teatro kartos aktorius, visai neseniai baigęs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, jau spėjęs įsitvirtinti profesionalaus teatro scenoje ir, už ryškius vaidmenis spektakliuose, žiūrovų atmintyje.Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos
Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.„TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą
Vilniaus Keistuolių teatras, po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, atvėrė duris ir pristatė savo pirmąją premjerą – nuotaikingą spektaklį visai šeimai – „TAIPNE“. Aido Giniočio režisuotas spektaklis mažiesiems ir jų tėvams – įkvėptas gyvenimiškos patirties, kupinas betarpiško kūrybinės komandos dalijimosi sava buitimi.Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius
Tebesitęsiant rekonstrukcijai Lietuvos nacionalinis dramos teatras spektaklius ir premjeras pristato kitose Vilniaus ir Lietuvos vietose.Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros
Liepos 2 d. buvo pristatytos naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono premjeros. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams iš pradžių LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis aprodė atnaujinamo teatro erdves.Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui
Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!
Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?
Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių
Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą
Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks
2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti
Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti
Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?
Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus
Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?
Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje
Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?
Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės
Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra
Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai
Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį
Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai
Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės
Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?
Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?
Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau
Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas
Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?
„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių
Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino
Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva
Telšių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Birutės g. 22, gyventojai atsidūrė kritinėje situacijoje – po valstybės remtos renovacijos pastatas oficialiai pripažintas avariniu.Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW
Rytoj, spalio 29 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks vieną aukščiausių lygių per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina, įvertinus ESO persiuntimo tarifą (su 1 laiko zonos planu „Standartinis“) ir mokesčius, sieks apie 45 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 60 ct/kWh.Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?
Artėjant šaltajam sezonui, elektros rinkos duomenys rodo vis ryškesnius sezoninius ir paros kainų svyravimus. „Enefit“ atkreipia dėmesį, kad paskutinių metų stebėjimai rodo, jog žiemą biržos kainos sezoniškai paprastai būna aukščiausios.2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?
2027 metų biudžeto problema nėra tai, kad valstybė daugiau skiria pensijoms, viešosioms paslaugoms ar saugumui. Šie prioritetai suprantami. Esminis klausimas kitas: ar kartu su augančiais ilgalaikiais įsipareigojimais sukuriame pakankamai tvarų pajamų pagrindą jiems finansuoti ateityje?- Sukčiams nebereikia jūsų slaptažodžio: įspėja apie naują apgavystės būdą.
- Ilgaamžiškumo banga pasiekė ir augintinius: kaip ilgiau išlikti sveikiems.
- Namuose dingo internetas. Gal ant maršrutizatoriaus miega jūsų katė?
- Lietuvoje – antra didžiausia infliacija ES: kas labiausiai neramina gyventojus?
- Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“.
- Skystas medus rudenį: taisyklė ar išimtis?
- Žieminės padangos gali būti netinkamos jūsų maršrutams: kaip neapsirikti?
- Tarp prabangos ir iliuzijos: kas iš tiesų daro būstą išskirtinės vertės?
- Kodėl vienas medus šviesus, o kitas beveik juodas? Ką lemia gamta.
- Kodėl ekologiškas medus gali kainuoti daugiau?
- Sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal: kiek kainuoja valanda šviesos.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Nemokamos atostogos: kada darbdavys privalo jas suteikti, o kada susitarti?
- Išaugusioms degalų kainoms pabaigos dar nemato: problemos kelsis į kitus metus.
- Krūties vėžio prevencija: kodėl svarbu neatidėlioti mamografijos.
- RRT: nuo šiol ryšio operatoriai numerius galės gauti vos per 5 minutes.
- Dr. Tomas Karpavičius: mama, nupirk man droną.
- Šildytis dujomis ar elektra? Sąskaitų dydį lemia visai kas kita.
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Padangų keitimas – daugiau nei sezoninė rutina. Kokias klaidas daro vairuotojai?
- Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
- Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo vienintelę taisyklę.
- Gydytoja, pati tapusi paciente: „Diagnozė nebūtinai reiškia gyvenimo pabaigą“.
- Kaip filme: kai sprogęs gėrimas perdažo kambarį, o vaikai „pašauna“ televizorių.
- Genialumas slypi paprastume: kaip iš tiesų veikia atšvaitas?
- Pasaulio lazerių ekspertai atvyko į Vilnių: dėmesio centre – technologijos.
- Centralizuotas šildymas – sovietmečio palikimas ar ateities technologija?
- Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas.
- Viena tabletė – daug klausimų.
- TV antenų montavimas: televizijos inžinierius Vilius pataria.
- Kai vakarienę diktuoja filmo nuotaika: 5 idėjos ilgiems rudens vakarams.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- Mokslininkai išmoko įjungti ir išjungti neuronus: už atradimą - Nobelio premija.
- VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis.
- Vazektomija: atsakomybę perima vyrai.
- Šildymo sezoną pasitinkant: kas lėmė išaugusias biokuro kainas?
- Vykdant kasimo darbus Vilniuje pažeistas Telecentro optinis kabelis.
- Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis.
- 2026 m. Nobelio chemijos premija: už atradimus asimetrinėje organinėje sintezėje.
- KTU profesorė: Nobelio chemijos premija - molekulių „veidrodiniai atspindžiai“.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141
- 1887-09-28"Geltonosios upės" potvyniai Kinijoje, žuvo nuo 900 000 iki 2 milijonų žmonių. Viena didžiausių stichinių nelaimių istorijoje.
- 1415-07-06Sudegintas Janas Husas.
- 1498-05-20Portugalijos tyrinėtojas Vasco da Gama atvyksta į Kalkutą Indijoje ir tampa pirmuoju europiečiu pasiekusiu Indiją jūra.
- 1912-04-14Titanikas atsitrenkia į ledkalnį 23:40 val. Niufaudlendo laiku.
Daugiau istorijos
- „Tele2“ pradėjo naudoti papildomus 700 MHz dažnius.
- Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: galite likti nepasiekiami.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- Telekomunikacijų bendrovę “Teledema” perka UAB “Spyneta”.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį.
- Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?
- ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros.
- Lietuva elektros pasigamina vis daugiau, bet kainos auga: kada tikėtis pigimo?
- VERT patobulino elektros kainų palyginimo skaičiuoklę.
- Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
- Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
- Ar Lietuvai vis dar reikalinga saulės energetika?
- Kokių elektros kainų tikėtis birželį: kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug.
- Simonas renkasi elektros planą: sprendimą padiktavo rekordiškai pigus balandis.
- Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
- Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti?
- Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
- Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
- Tyrimas: tik kas ketvirtas vairuotojas pareigingai laikosi greičio ribojimų.
- Seimas svarstys mažinti akcizą dyzeliniam kurui: kaina galėtų mažėti 6 centais.
- Lietuviška žiema labiausiai stebina prie vairo sėdančius užsieniečius.
- Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos.
- Priminimas vairuotojams: kur senas padangas palikti be rūpesčių ir baudų.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- Jaunimo pasirinkimai – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika.
- Daugiau nei 80 proc. studentų naudoja DI: ar rizikuojama studijomis?
- Studentiška virtuvė: specialistė pataria, kaip ją protingai įsirengti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
- Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
- 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
- Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Mokytojo darbas – ne kiekvienam: kas lemia, ar liksi mokykloje?
- Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
- Apklausa: beveik trečdalis tėvų neskiria vaikams kišenpinigių.
- Kiek vaikams duoti kišenpinigių ir kaip išmokyti tinkamais su jais elgtis?
- Vaiko rankose – telefonas: kaip saugiai įvesti atžalą į skaitmeninį pasaulį.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Viena tabletė – daug klausimų.
- Tai – ne perfekcionizmas: kaip atpažinti obsesinį kompulsinį sutrikimą?
- Skaidulos žarnynui – kam jos reikalingos?
- A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
- Alergija šalčiui - kas už to slypi?
- Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas.
- Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
- Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
- Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
- Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
- Medus – ne tik į arbatą: kaip skirtingas jo rūšis panaudoti virtuvėje?
- Derliaus sezonas įsibėgėja: ar cepelinus galima išvirti be bulvių?
- Varškės spurgos vėl grįžta į virtuvę: kaip jas iškepti purias ir minkštas?
- Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
- Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
- Bulvės ne tik cepelinams: „Iki“ šefė siūlo išbandyti du nebrangius receptus.
- Dvi figos, viena didelė klaida: daug kas mano, kad tai tas pats vaisius.
- Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
- Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
- Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
- Vokietijos teismas: DI bendrovė „Suno AI“ pažeidė autorių teises.
- Valstybinės ligonių kasos vardu plinta apgaulingi laiškai – būkite budrūs.
- Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles.
- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
- Karščiai pavojingi ne tik žmonėms: klaidos daromos daugelio šunų šeimininkų.
- Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
- Katės troškulį jaučia kitaip – štai ką svarbu žinoti šeimininkams.
- Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
- Šalčio sezonas čia pat: kaip užtikrinti augintinio sveikatą ir komfortą.
- Šunų veislių gidas šeimai ir šunų mėgėjams.
- Chow Chow – orumo ir paslaptingumo įsikūnijimas.
- Samojedas – šypsena apdovanotas šiaurės draugas.
- Kokios veislės šuo tinka ramiam šeimininkui?
- Dirbtinio intelekto generuojami skundai užplūdo valstybės institucijas.
- Nematomas sakinys PDF faile gali apgauti DI: nauja sukčiavimo forma.
- 100 tūkst. eurų kainavusi meilės istorija: septynerius metus laukė vyro.
- Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje.
- Helio balionai – nekalta pramoga ar rimta grėsmė?
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
- Lytinis švietimas pagal estus: tūkstančiai įsimylėjėlių bučiuosis gatvėje.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- bond komentavo: Laužantis drausmės taisykles 2027 m. valstybės biudžetas. Nepamirškite, kad didelės palūkanos už didelę skolą stipriai stabdo ekonomiką. Metus pagyvensime geriau, bet... Blogiausia, kad palūkanos turi neigiamą įtaką metų metais, kol ta skola egzistuoja. Daroma didelė klaida. O srėbti teks jau
- Mantas M komentavo: VERT nustatė, kaip bus vertinamas gaminančių vartotojų poveikis. Tik išjungus visas gaminančių vartotojų elektrines pasimatytų tikroji jų nauda visai rinkai. O dabar atsižvelgiama tik į trijų valstybinių monopolistų rėksmus. Jie ir taip pelnosi iš nepagrįstų abonentinių mokesčių. VERT, kodėl ne
- Jonas komentavo: Kas lietuvius atbaido nuo investavimo: pinigai jau nebe vienintelė kliūtis. Bankai vėl agituoja investuoti. Bet pensijų II pakopos rezultatai rodo, kad bankai patys investuoti nemoka. To rezultatas - diskredituota visa II pakopos pensijų sistema.
- Gėda komentavo: Lietuviai nebenori laukti eilėse: keičiasi požiūris į sveikatos priežiūrą. Gėda Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Negali tinkamai sutvarkyti sistemos.
- Pirmasis pasaulyje miestas, kuriame apsigyveno daugiau nei 1 milijonas gyventojų buvo Londonas.
- Koala – ne meškinas, o sterblinis žinduolis. Jie niekada negeria, o maitinasi tik eukalipto lapais.
- Nepaisant solidaus svorio, begemotai yra gana vikrūs ir greiti. Jie lengvai pralenkia bėgantį žmogų.
- 2012 m. hakerių grupuotė pavadinimu UGNazi nulaužė Papa John’s internetinį tinklalapį, kadangi kompanija 2 val. vėlavo pristatyti užsakytą maistą.
- Tik 4 % Visatos yra sudaryta iš atomų. Likę 96 % – „tamsioji materija“ ir „tamsioji energija“, kurios prigimties mokslas iki šiol nežino.
- Į daktarą kreipėsi blondinė, nukritusi nuo laiptų. Sako:
- Lipau laiptais ir nukritau. Susimušiau. Skauda.
- Imkite šio tepalo ir sutepkite vietas, kur kritote, - sako daktaras.
Praeina diena ir pas daktarą ateina visas būrys žmonių su sumušimais:
- Daktare, kažkokia kvaiša ištepė laiptus tepalu... - Tardo užsienietį per vertėją:
- Kur paslėpei auksą, sakyk!
Vertėjas:
- Kur paslėpei auksą, sakyk!
Užsienietis:
- Nesakysiu!
Vertėjas:
- Jis nesakys.
- Jei nepasakysi, tau galas!
Vertėjas:
- Jei nepasakysi, tau galas!
Užsienietis:
- Auksas paslėptas prie įėjimo į namą.
Vertėjas:
- Žudykit, šunsnukiai, vis tiek nepasakysiu... - Kaip paaiškinti XXI a. vaikui apie nėštumą, kai gandrai, bitės, gėlytės, kopūstų laukai ir t.t. nebemadingi arba, kitaip sakant, ne "trende".
Štai bandymas šiuolaikiškai paaiškinti...
Sūnus klausia tėvo:
– Tėte, o kaip aš gimiau?
– Na, sūnau, aš žinojau ir laukiau tos minutės, kai mums reiks pakalbėti apie tai, tad pasistengsiu viską paaiškinti tau prieinama kalba, kad tu suprastum. Viskas buvo maždaug taip: kartą mes su mama pasijungėme prie Facebook`o ir tapome draugais. Pradėjome bendrauti ir pamatėme, kad pas mus yra labai daug bendro. Mes mėgstame tas pačias svetaines, tuos pačius puslapius, pradėjome laikinti vienas kito nuotraukas, pasisakymus, postus. Mes pradėjome labai gerai vienas kitą suprasti ir kartą sutarėme, jog pakalbėsime per Skype. Taip bekalbėdami sugalvojome apsikeisti failais. Tada mes susitikome. Aš įkišau savo fleškutę į mamos USB portą. Kai failai pasikrovė, mes truputi per vėlai supratome, jog visiškai pamiršome apie apsauginę programinę įrangą, jog mes neturėjome jokios ugniasienės ir jokios antivirusinės ar filtro. Buvo per vėlu ką nors daryti, atšaukti failų pakrovimo jau buvo nebeįmanoma, taip pat nebeįmanoma buvo ir sustabdyti failų pakrovimo generuojant pranešimą - "Pakrovimas sėkmingas". Be to tavo mamai nustojo eiti kasmėnesiniai pranešimai ir po devynių mėnesių atsiradai tu, kaip naujas vartotojas, garsiai reikšdamasis ir reikalaudamas naujo pasijungimo slaptažodžio.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- Ваш телевизор — как произведение искусства: профессиональный монтаж телевизора.
- Бесплатное телевидение — профессиональная установка телевизионных антенн.
- Неполадки на Express-AT1 56 гр. E - спутник прекратил свою работу.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Украинцы на рынке труда Литвы: что нужно знать?
- Как просмотр телевизора влияет на нас?
- Законопроект об отмене обязательного техосмотра поддержан во втором чтении.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Twój telewizor jest jak dzieło sztuki: profesjonalny montaż telewizora.
- Free TV - profesjonalny montaż, strojenie, naprawa anten TV w Wilnie i regionie.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Transmisja kanału LRT Lituanica – dla Litwinów mieszkających w Polsce.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.







Jūsų komentaras