Naujienos

„Ruletės“ režisierius Jo Strømgren: „Kurti istoriją nuo nulio reikia drąsos“

2023-08-09 14:03:00

Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas). Įpusėjus naujo spektaklio, kuriame vaidins Kęstutis Cicėnas, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė ir Aistė Zabotkaitė, repeticijoms, menininkas sutiko atsakyti į keletą Daivos Šabasevičienės klausimų.

Kaip gimė mintis kurti „Ruletę“?

Norėjau sukurti spektaklį, kur niekas negalėtų nuspėti, kas nutiks kitoje scenoje. Kadangi spektaklio scenografija yra sukama scena su skirtingais kambariais, pavadinimas atsirado natūraliai. Ruletė reiškia ką nors besisukančio ir nenuspėjamo. Ir rizikingo. Pradėjęs ruletės žaidimą, greičiausiai pralaimėsi, tačiau svajonė ką nors laimėti visada išlieka. Žvelgiant iš kvazifilosofinės perspektyvos, galbūt taip mes gyvename savo gyvenimą.

Jus matau kaip „menininko teatro“ atstovą: kuriate libretą, scenografiją, muziką ir, žinoma, choreografiją. Manau, kad tai unikali teatro forma, nes žiūrovai iš karto pasineria į visą spektaklį. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kodėl dažniausiai dirbate be menininkų iš kitų teatro sričių?

Daugelyje spektaklių dirbu su kitų sričių menininkais, bet tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kartais naudinga leisti kūrybinėms idėjoms kilti iš vienų, o ne iš daugelio smegenų, ypač kai viską įsivaizduoju kaip filmą. Tada lieka mažai vietos eksperimentams ar diskusijoms, veikiau aktoriams tenka „sekti paskui išprotėjusį arklį“ ir tikėtis geriausio. Šioje alegorijoje išprotėjęs arklys esu aš – kad būtų aiškiau. Bet šįkart nesu visiškai vienas, prie kostiumų dizaino prisideda Dovilė Gudačiauskaitė, prie šviesų dizaino – Audrius Jankauskas. Jiems irgi reikia kūrybinės erdvės, todėl pasirūpinu, kad mano vidinis filmas būtų be specifinių šviesų ir kostiumų. Jie turi galimybę mane nustebinti. Be to, malonu būti mažos grupelės dalimi. Jų asociacijos ir idėjos savaime veikia mano vidinį filmą, todėl būtų neteisinga sakyti, kad „Ruletė“ yra vieno žmogaus smegenų nuotykis.

Kai praėjusią žiemą atvykote į Vilnių ir pristatėte „Ruletės“ idėją, mane nustebino ne tik labai preciziškas koncepcijos pristatymas, bet ir jūsų paties sukurtas dekoracijų maketas. Ar jus domina vizualiojo meno kūrėjo darbas?

Tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kai man reikia, kad vizuali erdvė būtų vienmatė ir realistiška, kad aktoriai būtų laisvi būti abstrakčiais ar keistais, manau, kad efektyviau pačiam kurti scenografiją. Tačiau kai idėja reikalauja, kad scenografija būtų kaip kontrastas visiems kitiems elementams, dažnai vaisingiau leisti tai padaryti kam nors kitam. Turiu pripažinti, kad palaipsniui iš visiško diletanto dabar vis dėlto virtau žmogumi, turinčiu tam tikrą scenografo kompetenciją. Juk per daugelį metų sukūriau turbūt 100 skirtingų scenografijos projektų, kai kurie iš jų buvo blogi, kai kurie geri. Nesikuklinsiu: manau, jog keli iš jų yra puikūs! Nors „Ruletės“ scenografija nėra geniali, joje yra tinkamas kvailumo, naivumo ir teatrališkumo derinys. Ji atrodo bloga reikiama prasme. Pasiekti tokio rezultato taip pat gali būti iššūkis.

Ar galėtumėte apibūdinti scenografijos koncepciją? Akivaizdu, kad „Ruletėje“ veikėjus nukėlėte į praeitį. Kas verčia Jus vengti dabarties?

Dabartis man mažiau įdomi, nes ateitis ir praeitis sukelia daugiau asociacijų ir vaizduotės. Teatre daug kas susiję su perkėlimu – į kitas vietas, kitas situacijas, kitą laiką. Manau, jei nuo įprastų dalykų atsiribojame arba pakeičiame scenovaizdį, galime matyti aiškiau. Traukinyje mąstome įdomiau nei savo virtuvėje. Praeities ar dabarties vaizdavimas taip pat suteikia daugiau laisvės nukrypti nuo realizmo. Esamasis laikas dažnai verčia mus tikėtis, kad viskas bus tikroviška: juk viskas yra čia ir dabar, vadinasi, turi atrodyti taip pat kaip čia ir dabar. Prisimenu, kaip prieš kelerius metus kūriau spektaklį esamajame laike, natūralistinėje miško scenografijoje. Spektaklis sulaukė kritiškų atsiliepimų, kad buvo garsai paukščių, kurie negyvena toje aplinkoje, o šūvių garsai neatitiko aktoriaus šautuvo kalibro. Esamasis laikas kai kuriuos žmones verčia manyti, kad tai dokumentinis filmas.

Kaip kuriate ir plėtojate savo choreografines idėjas? Scena po scenos, kaip kine? O gal tiesiog turite griaučius ir papildote jį įvairiomis mizanscenomis?

Vėlgi, tai priklauso nuo idėjos ir koncepcijos. Kai kurioms idėjoms reikia išsamaus tradicinio scenarijaus, kitoms – kasdienės „smegenų audros“. Pirmuoju atveju reikia būti protingam, antruoju – drąsiam. Man asmeniškai labiausiai patinka dirbti scena po scenos, chronologiškai, ir kartu su aktoriais kurti spektaklio logiką bei dramaturgiją. Taip galiu būti ramus, kad kuriame teatrą, remdamiesi savomis prielaidomis, o ne teatrinę literatūros versiją. Be to, tai suteikia aktoriams galimybę kurti personažus be išankstinių nuostatų. Esu statęs daugybę Ibseno pjesių ir labai dažnai mačiau, kaip aktoriai pirmąją repeticijos dieną drebėjo iš baimės. Nelengva vaidinti Norą Helmer, kai visi turi savo nuomonę apie tai, kas ji yra. Šia prasme vaidinti personažą, kurio dar niekas nėra matęs, yra daug įdomiau ir man, ir aktoriams, ir žiūrovams. Ir... grįžtant prie drąsos – kurti istoriją nuo nulio ryžtasi nedaugelis režisierių. Mūsų kultūros istorija mus taip išmokė gerbti autorius ir rašytinį žodį, kad kartais galvoju, jog teatras tampa literatūros įkaitu. Kai gaunu progą sulaužyti šį modelį, labai džiaugiuosi. Jei recenzijos blogos, visada stengiuosi sau priminti, kad mano kūrinys bent jau nebuvo sukurtas pagal knygą. Šokau iš dešimties, o ne iš penkių metrų aukščio...

Veiksmas jūsų spektaklyje sukasi kaip perpetuum mobile. O kaip su gyvenimu? Ar viskas sukasi ratu, o gal įmanoma pasukti šį ratą šiek tiek kita kryptimi?

Kai tik ištariu ar parašau žodį „gyvenimas“, jaučiuosi pretenzingai. Nesu filosofas, bet mėgstu galvoti apie mažesnes detales, kurios, tikiuosi, gali sukelti didelių minčių. Bet tikrai, perpetuum mobile neabejotinai yra terminas, kuriuo galima apibūdinti gyvenimą, visuomenę, pasaulį. Man atsibodo žmonės, teigiantys, kad gyvenimas ir jie patys turi apibrėžtą tikslą ir linijinį kelią. Aplink save dažniausiai matau sumaištį ir iliuziją, bet manau, kad žmonės visai neblogai su tuo susitvarko. Spėju, kad tai ir yra gyvenimo žavesys – beviltiški bandymai rasti prasmę ir kartu žinojimas, kad visa tai yra tik apgaulė.

Kurie norvegų rašytojai jums padarė įspūdį, o gal net tam tikrą įtaką?

Esame maža šalis, bet, kaip ir Islandija, esame rašytojų ir skaitytojų tauta. Nežinau kodėl. Taip pat nežinau, kodėl Lietuva taip nuostabiai gerai žaidžia krepšinį. Manau, kad mažos šalys yra tokios – išsiskiriančios labai konkrečiose srityse. Bet aš užaugau skaitydamas, vienu metu tai galėjo būti penki romanai iš viso pasaulio. Tikriausiai tai turėjo įtakos mano vėlesnei kūrybai, kai galva buvo pilna istorijų, personažų ir scenarijų. Tai atsitiko prieš skaitmeninį amžių, vadinasi, viską ne mačiau, o įsivaizdavau, o tai radikaliai skiriasi kūrybiniu požiūriu. Turiu pasakyti, kad iš norvegų rašytojų didžiausią įspūdį paliko Knutas Hamsunas. Jis laikomas psichologizuotos literatūros tėvu, pirmą kartą įvedusiu vidinius monologus ir sąmonės srautą. Jis kūrė seniai, labai seniai, bet jo kūryba vis dar intriguoja. Deja, jis pasuko į nacizmą ir vėlesnėms kartoms paliko didžiulę dilemą – gera literatūra, bet siaubingas žmogus. Boikotuoti ar susitaikyti su dvilypumu? Tam tikra prasme ši dilema man buvo svarbi, primenanti, kad žmogus ir jo kūryba gali būti du skirtingi dalykai. Šių dienų kultūroje daug dėmesio skiriama reprezentacijai, kai tikimasi, kad asmuo ir kūryba bus glaudžiai susiję. Tačiau aš vis dėlto branginu šį atskyrimą – ir dėl savęs, ir dėl to, ką matau, pavyzdžiui, teatre. Galbūt dėl to nesu jokiuose socialiniuose tinkluose ir nesidaliju niekuo apie savo asmeninį gyvenimą. Žmonėms reikia matyti mano darbus, kas esu aš – neįdomu.

Kokius šiuolaikinius Norvegijos menininkus laikote įdomiais?

Tiesą sakant, šiek tiek praradau susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Galbūt todėl, kad ribos peržengtos tiek, kad kyla pavojus, jog rankų darbas praras savo vertę. Nesvarbu, ką matau ar girdžiu, man sunku mėgautis kūryba, jei joje trūksta meistriškumo. Galbūt nuskambės senamadiškai, bet man patinka senas geras įrėmintas paveikslas. Mano namuose Osle gausu meno kūrinių, tačiau svečiams man niekada nereikia aiškinti, ką reiškia kiekvienas paveikslas ar kokiame kontekste jį reikėtų suvokti. Savarankiškas meno kūrinys neturi būti vaizdingas ar komunikabilus, bet jis turi ką nors perteikti. Norvegija dabar yra labai daugiakultūrė, joje yra daug naujų menininkų, norinčių pasakyti naujų dalykų. Atrodo, kad jų asmeninės patirtys, kultūrinis paveldas ir politinės problemos į meno sceną atneša daug šviežių minčių. Paskutinėje mano aplankytoje parodoje dalyvavo afrikiečių kilmės musulmonų menininkas gėjus, rankomis kuriantis nuostabias skulptūras iš banginių kaulų. Savotiškas mišinys, tačiau neabejotinai sugebantis atspindėti mūsų painius laikus. Šių naujų tendencijų pasigendu Lietuvoje, nes čia vis dar vyrauja monoetninė visuomenė.

Henrikas Ibsenas ar Jonas Fosse žvelgė į savo personažų vidų. Jūsų kūryboje visi tie jausmai, regis, sutelkti išorėje. Kaip apibrėžtumėte žmogiškąjį „Ruletės“ turinį?

Kalbamės įpusėjus repeticijoms, pradėjome nuo išorinių aplinkybių, scenų sekos. Tačiau manau, kad galiausiai atliksime tokį pat vidinį tyrimą kaip Ibsenas ir Fosse. Tiesiog pradėsime nuo kito galo. Tai ir iššūkis, ir atgaiva. Tačiau ten, kur norime nueiti, visada veda daug kelių.

Ką reiškia „spektaklis paaugliams“? Ar ta pati tema gali būti skirta suaugusiesiems?

„Ruletė“ neabejotinai skirta paaugliams ir vyresnio amžiaus žiūrovams. Spektaklyje nagrinėjamos sekso, lytinės orientacijos, narkotikų, savižudybės, smurto, religijos ir tikriausiai dar kelios probleminės temos. Tačiau nieko nėra blogiau už tai, ką vidutinis paauglys gali išvysti įvairiose skaitmeninėse platformose, ir mes bent jau nepateikiame nieko tikro. Tačiau šios temos ir bet kokia su jomis susijusi ironija ar humoras neturėtų būti atskleidžiami amžiaus grupėms, kurios nėra tam pasiruošusios. Tai nebus spektaklis, į kurį kas nors galės atvesti, pavyzdžiui, 9 metų vaiką. Kai kuriems vaikams gali būti naudinga pamatyti dalykus, kurių jie iki galo nesupranta, bet ne „Ruletę“. Nepaisant to, visada siekiu, kad spektaklį galėtų žiūrėti skirtingų kartų žiūrovai, kad jie galėtų susitikti ir patirti tą patį.

Kaip gimsta Jūsų mizanscenos? Ar Jūs rodote aktoriams, kaip jie turi įeiti į sceną ar išeiti iš jos, ką turi turėti, kad būtų aišku, ką jie darė prieš įeidami pro duris?.. Ar viskas kyla iš Jūsų vaizduotės, ar Jūs, kaip Federico Fellini, sėdite lauke prie staliuko, geriate kavą ir stebite žmones, o paskui juos perkeliate į savo kūrinį?

Vienas dalykas, kuriuo skiriuosi nuo daugelio režisierių, yra tai, kad nebijau rodyti. Kai kuriems metodams tai yra tabu. O kai kuriose šalyse tai beveik įžeidžia aktorius. Tačiau kartais tai gali būti abipusiai naudingas dalykas. Aš galiu atsidurti aktorių situacijoje, o jie gali pamatyti praktinius pasiūlymus iš šalies. Esminis elementas čia yra tai, kad „Ruletė“ bus vaidinama neegzistuojančia kalba, kur negalėsime remtis žodžių reikšmėmis. O tai vėl reiškia, kad situacija ir personažas turi būti itin aiškūs. Todėl labai svarbi fizinė kalba ir laikas. Taip pat turime rasti naujų būdų, kaip perteikti potekstę. Man tai labai įdomu, ir tikiuosi, kad aktoriai jaučiasi taip pat. Aš stebiu žmones ir pastebiu daug detalių, bet nemanau, kad tai kažkas ypatingo. Detalės mus supa, bet kartais pamirštame, kokios svarbios jos gali būti teatro spektaklyje. Bandymas žodžius pakeisti fizinėmis detalėmis yra geras pratimas. Scenoje būtų beprasmiška sakyti: „Aš dabar pykstu!“, nes yra daugybė būdų tai parodyti fiziškai.

Vaidinti spektaklyje pakvietėte kai kuriuos aktorius, kurie dalyvavo Jūsų spektaklyje „Durys“, taip pat ir kitus. Kokio tipo aktorių ieškojote būtent šiam spektakliui?

Malonu dirbti su pažįstamais žmonėmis ir malonu dirbti su nepažįstamais. „Ruletė“ – tai derinys. Be to, pasirinkau aktorius, panašius į personažus, kuriuos turėjau galvoje. Paprastai režisieriai aktorių nesirenka pagal jų išvaizdą, bet kodėl gi ne? Visi LNDT aktoriai yra geri, man būtų nesąžininga vertinti ir spręsti, kurie yra „geriausi“. Manau, kad aktorius kartais gali paguosti, kai juos atrenka pagal išvaizdą, suteikiant jiems galimybę scenoje pabrėžti savo bruožus. Aktorystė dažniausiai reiškia būti kuo nors kitu, bet kartais bent trumpam gali būti tiesiog „savimi“.

Ar jaučiate didelį skirtumą tarp lietuvių ir norvegų aktorių?

Manau, kad Lietuvos aktoriai labiau linkę išbandyti naujus metodus ir procesus nei Skandinavijoje. Lietuvos teatro tarptautinis statusas yra aukštas, o aktoriai pasitiki savimi. Nedaugelis kitų nacionalinių teatrų gauna tiek daug kvietimų į gastroliuoti užsienį kaip LNDT. Pavyzdžiui, Oslo nacionalinis teatras niekada nėra išvykęs į užsienį. Galbūt šis pasitikėjimas susijęs ir su šalies dydžiu – būnant mažam, lengviau bandyti, o nepavykus per daug nesigėdijant vėl bandyti, ir taip pasiekti įdomesnių rezultatų. Aktoriai ir režisieriai, dirbantys, tarkime, Paryžiuje, tikriausiai labiau jaudinasi. Nesėkmė ten gali reikšti karjeros pabaigą, ir tada gali kilti pagunda būti protingiems, o ne kūrybingiems. Man vis labiau patinka dirbti už Norvegijos ribų ir naudotis tokiu pasitikėjimu.

Esate gana ramus, santūrus žmogus, bet scenoje galite būti juokingas. Nuo ko tai priklauso?

Šaukti ir stresuoti – ne mano būdui. Vienintelį kartą prieš 26 metus ant kažko šaukiau, ir man dėl to iki šiol gėda. Visi darome tai, kas mums patinka, todėl ir esame repeticijų salėje kartu. Ir mums moka už tai, kad ten esame!!! Man tai yra mano namai, vieta, kur praleidžiu daugiausia laiko. Būtų labai neprotinga užpildyti tuos namus stresu ir nerimu. O gal būnant atsipalaidavus natūraliai atsiranda humoras? Nežinau, ar esu juokingas, ar ne. Jaučiu, kad situacijose ir personažuose visada ieškau liūdesio, bet galbūt giliai širdyje būtent tai ir yra humoras – bandymas susidoroti su nelaimingu gyvenimu.

Norvegija yra gamtos karalystė. Tai bene vienintelė šalis, kuri ilgą laiką kovojo su tarša, o dviviečių automobilių savininkai jau seniai moka dvigubą mokestį už išmetamą anglies dioksido kiekį. Ką matote Vilniuje? O gal esate įpratę didžiąją gyvenimo dalį praleisti teatre ir mažiau pastebite gyvenimą už jo ribų?

Iš tiesų esu kilęs iš labai civilizuotos šalies. Dirbęs 70 šalių, manau, galiu tai pasakyti be arogancijos. Socialinei demokratijai įsitvirtinti reikia kelių kartų, bet kai ji jau yra ir veikia, savotiškai stebina, koks stiprus yra žmonių moralinis kompasas. Mokesčių mokėjimas su malonumu yra to ženklas. Valstybė nėra „kažkas kitas“, ji yra „tu ir aš“. Be to, tarp žmonių vyrauja didelis pasitikėjimas, o tai pasitaiko gana retai. Tačiau šis nuostabus bendruomeniškumo jausmas turi ir neigiamą pusę – mes tikime, kad likęs pasaulis pritaria mūsų vertybėms. O taip nėra. Daugelį metų Norvegija buvo lengvas lietuvių nusikaltėlių taikinys, ir vienu metu, esu tikras, Norvegijoje kalėjo daugiau lietuvių nei pačioje Lietuvoje. Aš užaugau niekada nerakindamas durų, net mieste. Tačiau viskas keičiasi, ir dabar Oslas yra gana pavojingas miestas su daug daugiakultūrinės painiavos. Vilniuje iš tikrųjų jaučiuosi saugiau nei namie, manau, kad tai draugiška vieta. Lietuvoje lankausi nuo 1990-ųjų, tad metai po metų turėjau galimybę matyti tautos gimimą ir stebėti jos raidą. Nors nemoku kalbos ir visada būsiu tik svečias, apie Lietuvą žinau daugiau, nei žmonės mano. Taip pat žinau, kad tapatybė yra dinamiškas dalykas. Per mano gyvenimą Norvegija iš skurdžiausios Europos šalies tapo turtingiausia. Tai buvo nuostabi, bet ir skausminga kelionė. Senosios vertybės nyksta, naujos vystosi, ir ne visada į gerąją pusę. Nuolatiniai pokyčiai verčia tave, kaip žmogų, keistis kartu su jais. Man smalsu, kaip Vilnius su tokiais iššūkiais susidoros per ateinančius dešimtmečius.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Teatras: kitos panašios naujienos
       2026-10-24 15:37:00

Lapkritį LNDT Didžiojoje salėje – Kamilės Gudmonaitės režisuota „Antigonė“

87 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia žiūrovus pakilti virš esamojo laiko ir gilintis į amžinąsias temas. Viena tokių temų – teisingumo ir paklusnumo įstatymams santykis, nagrinėjamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.
       2026-06-28 10:22:25

Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!

Algimantas Jovaiša – vienas ilgiausiai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirbančių specialistų. Pirmą kartą susidūręs su scena dar būdamas šešiametis berniukas, oficialiai tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre jis pradėjo dirbti būdamas penkiolikmečiu – 1966 metais.
       2026-05-15 11:17:24

LNDT sezoną užbaigs spektakliu apie jaunystės maniją „Geismas“

Gegužės pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Naujojoje salėje bus pristatytas spektaklis „Geismas“, apmąstantis dabar itin paplitusią jaunystės ir naujumo maniją.
       2026-04-04 10:40:35

Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija

Scenografė Paulė Bocullaitė: „Šis spektaklis – tam tikra Lietuvos teatro istorijos ekspozicija“ Jau kitą savaitgalį – balandžio 10–12 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Karolio Kaupinio naujo spektaklio „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“ premjera.
       2026-03-28 09:25:16

Geriausi scenos menininkai pagerbti „Auksiniais scenos kryžiais“

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Valstybiniame jaunimo teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“ bei „Boriso Dauguviečio auskaras“.
       2024-08-21 12:31:02

Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną

Rugsėjo 13 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradės 85-ąjį teatro sezoną premjera Didžiojoje salėje. Naują spektaklį „Quanta“ pristatys režisierius Lukaszas Twarkowskis.
       2024-05-17 00:00:00

„Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį

Gegužės 16, 17 d. 18.30 val. Vilniaus teatro „Lėlė“ Didžiojoje salėje – premjera. Dviejų dalių spektaklio „Viskas, ko neturi“, pagal poeto Valdemaro Kukulo eiles, inscenizacijos autorius ir režisierius – Rolandas Kazlas. Dailininkė – Neringa Keršulytė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2023-10-31 16:34:17

„Ruletė“ XIV Dalios Tamulevičiūtės festivalyje pelnė net du prizus

Vakar XIV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio uždarymo metu LNDT spektaklis „Ruletė“ buvo išrinktas geriausiu festivalio spektakliu, o jo režisierius Jo Strømgren – geriausiu režisieriumi (už „Ruletę“ ir už „Feromonus“ Juozo Miltinio dramos teatre.
       2023-09-17 14:25:43

LNDT pristatys naują Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“

Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą „Apmąstant omarą“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.
       2023-04-21 15:03:45

Populiariausias dramos autorius Marius Ivaškevičius: mano gyvenimas fantastiškas

Kovo pabaigoje 50-metį atšventusį dramaturgą Marių Ivaškevičių Vilniuje pagauti sudėtinga – vos grįžęs iš atostogų Italijoje, kurias leido sau palikęs dramaturgo pareigas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT), jis krovėsi lagaminus kelionei į Kijevą.
       2023-02-07 17:07:43

Marius Ivaškevicius nepasiduoda: "Išvarymas-2. Imperija kontratakuoja"

"Šįkart apie teatrą. Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kuriame man teko garbė dirbti kelerius pastaruosius metus. Kadangi esu iš jo atleidžiamas, noriu pasidalinti savo įspūdžiais. O taip pat mintimis, kokią matyčiau jo ateitį." - taip pradeda savo pasakojimą Marius Ivaškevicius.
       2023-02-07 17:01:46

LNDT darbą baigs dramaturgas Marius Ivaškevičius

Po dvejų metų veiklos, darbą Lietuvos nacionaliniame dramos teatro dramaturgo pozicijoje baigs Marius Ivaškevičius. Pasikeitus teatro kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams, dramaturgo pareigos tampa perteklinės.
       2022-12-07 21:14:51

Oskaras Korshunovas: Mano atleidimo iš LNDT epopėja

"Dramatiškiausia kas įvyko per keletą metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - tai mano priėmimų ir atleidimų istorijos. Šios istorijos, beje, tikrai įeis į teatro istoriją. Jau pats mano priėmimas į teatrą vyko dramatiškom aplinkybėm". - Pradeda savo pasakojimą O. Koršunovas.
       2022-12-01 13:37:54

Lietuvos nacionalinis dramos teatras atleidžia Koršunovą iš pareigų

Šią savaitę priimtas sprendimas atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovą Oskarą Koršunovą. Tokiam administracijos sprendimui įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.
       2022-10-04 16:05:38

Teatras turi priminti žmogui, dėl ko jis galėtų numirti. Pokalbis su J. Braziu

Teatras įdomus, kai jį kuria menininkai, turintys idėjų. Toks yra jaunasis režisierius Jokūbas Brazys. 2021 metais baigęs režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas).
       2022-02-07 09:02:51

Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti

Matas Pranskevičius – jaunosios teatro kartos aktorius, visai neseniai baigęs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, jau spėjęs įsitvirtinti profesionalaus teatro scenoje ir, už ryškius vaidmenis spektakliuose, žiūrovų atmintyje.
       2022-01-26 09:00:15

Scenografė Birutė Ukrinaitė apie Undinės apdarą be žuvies uodegos

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė teatre kartu su režisieriumi Gyčiu Padegimu dirba jau beveik ketvirtį amžiaus ir vizualiai yra apipavidalinusi daugiau nei 50 spektaklių.
       2022-01-11 10:24:38

„TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą

Vilniaus Keistuolių teatras, po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, atvėrė duris ir pristatė savo pirmąją premjerą – nuotaikingą spektaklį visai šeimai – „TAIPNE“. Aido Giniočio režisuotas spektaklis mažiesiems ir jų tėvams – įkvėptas gyvenimiškos patirties, kupinas betarpiško kūrybinės komandos dalijimosi sava buitimi.
       2021-06-04 10:12:12

Liepą – LNDT premjera „Kas nužudė mano tėvą“ apie sūnaus ir tėvo santykius

Tebesitęsiant rekonstrukcijai Lietuvos nacionalinis dramos teatras spektaklius ir premjeras pristato kitose Vilniaus ir Lietuvos vietose.
       2021-04-08 06:16:03

Karantiną kultūros įstaigos išnaudoja atsinaujinimui

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir kitos šalies miestų kultūros įstaigos užsitęsusį karantiną išnaudoja rekonstrukcijos darbams ir naujų technologinių sprendimų diegimui.
       2021-03-08 14:09:46

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
       2020-07-02 18:41:11

Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros

Liepos 2 d. buvo pristatytos naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono premjeros. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams iš pradžių LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis aprodė atnaujinamo teatro erdves.
       2020-05-20 13:34:30

Leistiną kultūros renginių dalyvių skaičių numatoma didinti palaipsniui

Vyriausybė pasitarime pritarė Kultūros renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planui. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms pavesta atsižvelgti į šio plano nuostatas teikiant Vyriausybei siūlymus dėl karantino režimo reikalavimų švelninimo.
Daugiau naujų naujienų
       2026-11-07 10:13:13

Kad gyvenimas neliktų sapnas: interneto ir DI epochos vaikystei trūksta žmonių!

Nuo rugsėjo kiekviena Lietuvos mokykla jau privalo turėti telefonų naudojimo tvarką. Tačiau didžiausia problema yra ne telefonas pamokoje. Tai vaikystė, kurioje vis mažiau vietos kitam žmogui.
       2026-11-07 10:02:09

Šių butų pirkėjai vengia: kas mažina NT vertę ir apsunkina pardavimą?

Nekilnojamasis turtas (NT) dažnai laikomas saugia investicija, tačiau ne kiekvieną būstą vėliau taip pat lengva parduoti. NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, apie tai verta galvoti dar renkantis būstą pirminėje rinkoje.
       2026-11-06 19:05:24

Būsto paradoksas: kainos per aukštos, tačiau jų kritimu beveik niekas netiki

Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas jau anksčiau vertino kaip pernelyg aukštas, tikinčiųjų jų mažėjimu – vos vienetai. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo, o jų kritimą prognozuoja vos 3 proc.
       2026-11-06 19:02:25

Kai dirbtinis intelektas įsiminė ne tą skaičių

Vakare prieš susitikimą su investuotojais startuolio vadovas Karolis dar kartą peržiūrėjo savo pristatymą. Septintoje skaidrėje kažkas nederėjo: įmonės vertė nurodyta 4 mln. eurų, nors prieš dvi savaites jis su kolegomis sutarė dėl 6 mln.
       2026-11-06 18:57:47

Seimas priėmė dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą

Šiandien Seimas priėmė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymą dėl Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto įgyvendinimo Lietuvoje. Jis padės užtikrinti saugų ir skaidrų DI naudojimą ir skatins inovacijų plėtrą.
       2026-11-06 18:54:13

Dėl jau turimų valstybės įsipareigojimų suvaldyti skolos augimą nebepavyks

2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau,
       2026-11-06 18:50:30

Naktį skaitiklis nesustoja: kada tai normalu, o kada verta patikrinti

Trečia valanda nakties, visi miega, šviesos užgesintos – o elektros skaitiklis vis tiek skaičiuoja. Tai ne klaida: šaldytuvas, „Wi-Fi“ maršrutizatorius, šildymo įranga ir budėjimo režimu palikti prietaisai dirba visą parą.
       2026-11-06 18:48:22

Nuolat filmuojate renginius? Kitą kartą draugai gali jūsų nebekviesti

Mėgstamiausia daina, įspūdingas šviesų šou ir telefonas, kuriuo norisi viską įamžinti. Atrodytų, kas čia blogo? JAV mokslininkų tyrimas konstatavo: nors filmuojantis žmogus pats gali jaustis labiau įsitraukęs į renginį, aplinkiniai jį vertina priešingai.
       2026-11-06 18:46:19

Namuose vienas susirgo gripu: ar jau per vėlu apsaugoti kitus šeimos narius?

Vienas šeimos narys pradeda sausai kosėti, kitą dieną pakyla temperatūra, o netrukus panašūs simptomai pasireiškia ir kitam. Kai gripas jau pasiekė namus, natūraliai kyla klausimas – ar likusieji šeimos nariai dar gali apsisaugoti, o gal virusas jau spėjo pasklisti?
       2026-11-06 18:26:10

Elektromobilių vairuotojai dėl šios klaidos praranda ir laiką, ir pinigus

Elektromobilių vairuotojai neretai vadovaujasi taisykle – jei jau sustojo įkrauti automobilio, verta bateriją pripildyti iki 100 proc. Tačiau toks įprotis ne visada naudingas.
       2026-11-06 18:23:03

Kodėl ką tik išskalbti drabužiai smirda pelėsiu, o sportinė apranga – prakaitu?

Ką tik išskalbti drabužiai atrodo švarūs, tačiau vos pravėrus skalbyklės dureles pasitinka nemalonus drėgmės ar pelėsio kvapas. Dar keisčiau, kai sportinė apranga net po skalbimo vėl ima skleisti prakaito kvapą vos ją apsivilkus.
       2026-11-06 18:19:17

Ar pensijoje pakaks pinigų? EBPO skaičiavimuose Lietuva – sąrašo viršūnėje

Lietuva atsidūrė tarptautinio pensijų tyrimo sąrašo viršūnėje, tačiau ne iš gerosios pusės. Naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė „OECD Pensions Outlook 2026“ atskleidė, kad būtent Lietuvoje – didžiausias papildomo kaupimo pensijai poreikis.
       2026-11-06 18:15:01

Nauji elektriniai traukiniai: keliausime greičiau, patogiau ir patikimiau?

Naujasis elektrinis „Stadler FLIRT“ traukinys jau pradėjo reguliarias keliones Lietuvos geležinkeliais. Spalio 22 d. pirmasis jų išriedėjo maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Tai ne tik naujos transporto priemonės pasirodymas – prasideda reikšmingas keleivinių traukinių parko atnaujinimas.
       2026-11-06 18:11:08

Dirbtinis intelektas virtualiuose pasauliuose ir Lietuvos galimybės

Virtualūs pasauliai gali tapti aplinka, kurioje būsimi medikai mokosi priimti sprendimus, darbuotojai treniruojasi valdyti įrangą, o lankytojai pažįsta skaitmenizuotą kultūros paveldą.
       2026-11-04 17:48:33

Svetimkūnis vaiko organizme: pavojus gali išlikti net tada, kai simptomų nėra

Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti.
       2026-11-04 11:39:59

Mažesnis būstas – nauja realybė? Įvardijo, ko pirmiausia atsisako pirkėjai

Augant būsto kainoms, daliai gyventojų tenka iš naujo įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet ir lūkesčius būsimiems namams. Norint įsigyti būstą patrauklioje miesto dalyje, pirkėjams vis dažniau tenka ieškoti kompromisų – rinktis mažesnį plotą, senesnės statybos būstą ar kuklesnį įrengimą.
       2026-11-04 11:36:14

Lapkritis nepagailės: ekspertai prognozuoja elektros kainų šuolį

Spalį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo apie 5 proc. ir siekė 113,58 euro už megavatvalandę. Nors anksčiau prognozuota, kad elektra spalį gali augti bent trečdaliu, didesnį kainų šuolį sušvelnino vėjo generacija.
       2026-11-04 11:32:41

Ką galima išmokti per 60 minučių? Trys veiksmingo mokymosi patarimai

Išmokti užsienio kalbą, pradėti groti muzikos instrumentu ar įgyti naujų profesinių įgūdžių – tokius tikslus neretai atidedame ateičiai, nes atrodo, kad jiems pasiekti prireiks begalės mokymosi valandų.
       2026-11-04 11:28:43

Auga šildymo kainos ir skolos: kaip šią žiemą atrodys šalies gyventojų piniginės

Šių metų šildymo sezonas įsimins kaip vienas brangiausių istorijoje: remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, vidutinė šildymo kaina bus maždaug 22–25 proc. didesnė nei pernai.
       2026-10-30 18:11:19

Nepatogūs klausimai apie žmogaus prigimtį: ar blogis slypi kiekviename iš mūsų?

Kodėl žiauriai pasielgusį žmogų skubame pavadinti monstru, tačiau savo pačių netinkamam elgesiui dažniausiai randame pateisinimą? Ar geras žmogus gali padaryti ką nors labai blogo?
       2026-10-30 17:21:16

Turite būstą ir svarstote apie antrą: ką pirmiausia vertins finansuotojas?

Nuosavas būstas daugeliui lietuvių yra vienas svarbiausių finansinių tikslų, tačiau jį įsigijus neretai pradedama svarstyti ir apie antrąjį – vieniems tai galimybė gauti papildomų pajamų iš nuomos, kitiems – įsigyti naujus namus pasikeitus gyvenimo poreikiams.
       2026-10-30 15:32:11

Elektromobilis gali pats pasirinkti, kada įsikrauti pigiau

Vakare namo grįžęs vairuotojas prijungia elektromobilį, o ryte randa jį paruoštą kelionei – daugeliui tai jau kasdienybė. Tačiau elektra galėjo tekėti ne tada, kai laidas buvo prijungtas.
       2026-10-30 15:26:36

Lietuvių dronų kūrėjų sėkmė JAV: šešiaženklis užsakymas ir bendras produktas

Lietuvoje sukurta dronų technologija tapo naujos JAV policijai ir gelbėjimo tarnyboms skirtos sistemos dalimi, o ją vystanti bendrovė „IT logika“ šioje rinkoje gavo pirmąjį užsakymą.
       2026-10-30 15:23:07

Paauglys žiūrėjo pornografiją: kaip reaguoti?

„Pornografija nėra geras seksualinis švietimas“, – pabrėžia paauglių psichologė Vitalija Mikutaitienė. Su tokiu turiniu susidūrusiems vaikams reikia paaiškinti, kad pornografija neatspindi tikrų santykių.
       2026-10-30 15:16:40

Paslėptas būsto defektas – tarakonai: ką daryti, jei su raktais gavote ir įnamių

Pirkdami butą ar namą tikriname langus, sienas, domimės kaimynais ir analizuojame šildymo sąskaitas. Nuomojantis – klausiame apie internetą ir automobilio vietą, bet, tikėtina, niekas nepaklausia: ar čia gyvena tarakonai?
       2026-10-28 18:28:26

LNK vedėjas Adomas Grinius apie senelių dovanas, kurių vaikystėje nevertino

Kai kurios vaikystės pamokos tikrąją prasmę įgauna tik po daugelio metų. LNK sporto žinių ir laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Adomas Grinius prisipažįsta, kad šiandien visai kitomis akimis žvelgia į tai, ko jį mokė artimiausi žmonės.
       2026-10-28 18:18:02

Pagalbos šauksmas iš Telšių: renovuotas daugiabutis Birutės gatvėje griūva

Telšių daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Birutės g. 22, gyventojai atsidūrė kritinėje situacijoje – po valstybės remtos renovacijos pastatas oficialiai pripažintas avariniu.
       2026-10-28 18:03:37

Rytoj elektros kainos biržoje: vidurkis sieks 45 ct/kW

Rytoj, spalio 29 d., elektros kainos biržoje Lietuvoje pasieks vieną aukščiausių lygių per šiuos metus. Vidutinė elektros kaina, įvertinus ESO persiuntimo tarifą (su 1 laiko zonos planu „Standartinis“) ir mokesčius, sieks apie 45 ct/kWh, o atskirais 15 minučių intervalais viršys ir 60 ct/kWh.
       2026-10-28 13:37:28

Kiek elektra brangsta žiemos mėnesiais: kaip pasiruošti kainų šuoliams?

Artėjant šaltajam sezonui, elektros rinkos duomenys rodo vis ryškesnius sezoninius ir paros kainų svyravimus. „Enefit“ atkreipia dėmesį, kad paskutinių metų stebėjimai rodo, jog žiemą biržos kainos sezoniškai paprastai būna aukščiausios.
       2026-10-28 13:25:41

2027 metų biudžetas: įsipareigojimai didėja, bet iš kur gausime pajamų jiems?

2027 metų biudžeto problema nėra tai, kad valstybė daugiau skiria pensijoms, viešosioms paslaugoms ar saugumui. Šie prioritetai suprantami. Esminis klausimas kitas: ar kartu su augančiais ilgalaikiais įsipareigojimais sukuriame pakankamai tvarų pajamų pagrindą jiems finansuoti ateityje?
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.