Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams

Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra pripažįstamos kaip vienas švariausias ir draugiškiausias gamtai (aplinkai) energetikos produktų, dėl to, suskystintos naftos dujos (SND) yra noriai naudojama tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

SND naudojant maisto gamybai, šildymui ir/ar gamybos procesuose daugumoje Europos šalių netaiko akcizo mokesčio, arba taikomas tik minimalus. Tokiu būdu siekiant vartotojus, naudoti šį energijos produktą, atsisakant ženkliai taršių – anglies, durpių, medžių briketų ir kt.

Lietuvoje priimtu LR akcizo įstatymo pakeitimu nuo 2024-01-01 įvestas 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai akcizo mokestis SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Tai net nepanašu į skatinimą pakeisti taršų iki šiol naudotą taršų energijos šaltinį. Šis mokestis daugiau suprantamas kaip baudžiamoji priemonė didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, juos papildomai apmokestinant šiuo mokesčiu. Iš esmės jiems net neturint kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik priverstinai elektros energiją, nes, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje iš esmės yra išvystyta tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Vertinant viešai skleistą informaciją, akcizo mokesčio taikymo SND, naudojamų šildymui, buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, buvo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jos vadovas – ministras p. S. Gentvilas. Vienas pagrindinių iniciatorių teiginių, kuriuo siekta patenkinti akcizo mokesčio taikymą SND, yra pasirinktas Lietuvos „žaliasis“ kursas, renkantis atsinaujinančius energetikos išteklių šaltinius, veikiant vartotojų elgesį, mažinant iškastinio kuro naudojimą, šiuo konkrečiu atveju –įvestu akcizo mokesčiu SND - darant neigiamą poveikį SND vartotojams. Šiuo metu ministras p. S. Gentvilas viešai jau aiškina (Seime posėdžių metu taip pat), kad akcizo mokesčio lengvata panaikinta ir SND apmokestintos akcizu, siekiant apmokestinti rusišką kurą, teigia, kad: „.... tu­ri­me ap­mo­kes­tin­ti im­por­ti­nį ne­sank­cio­nuo­tą ir Ru­si­jos ka­ro ma­ši­ną mai­ti­nan­tį ku­rą, tai yra suskystintas naf­tos du­jas“. Tokie ministro paaiškinimai yra nesuprantami, žinant, kad AB „Orlen Lietuva“ yra didžiausia suskystintų naftos dujų gamintojų ir tiekėjų Lietuvoje, visame Baltijos šalių regione, Lenkijoje ir net karo draskomą Ukrainą aprūpina šia kuro rūšimi būtiniausių poreikių tenkinimui.

Todėl, kyla aktualus klausimas Gerb. ministrui, akcizo mokesčio SND iniciatoriui, kodėl AB „Orlen Lietuva“ pagamintos ir tiekiamos Lietuvoje suskystintos naftos dujos yra prilyginamos iš Rusijos importuojamoms, kai minėta gamykla, savo gaminama ir tiekiama produkcija padeda Ukrainai, bet jokiu būdu nefinansuoja rusų karo, o šios gamyklos pagrindinis akcininkė – Lenkijos Respublika buvo viena pirmųjų ir tebėra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų tiek karo pabėgėlių priėmimo, tiek ginkluotės tiekimo (po JAV, Vokietijos) ir kitais klausimais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Statistikos departamento duomenis AB „Orlen Lietuva“ Lietuvoje per metus pagamina vidutiniškai 300 tūkstančių tonų SND, Lietuvos rinkoje jų suvartojama per metus vidutiniškai 136 tūkstančiai SND tonų (apie 91 tūkstančių tonų SND, apmokestintų akcizo mokesčiu, vartojamų kaip variklio degalai, ir apie 136 tūkstančių tonų SND, kurios iki 2024-01-01 taikyta akcizo mokesčio lengvata, suvartojamų buityje, maisto gamybai, šildymui ir pan.). Tokiu būdu, per metus gaunasi beveik 2 kartus Lietuvos pagamintų SND perteklius, tačiau SND importuojamos iš JAV ir kt. šalių, kurias transportuojant yra daromas neigiamas poveikis aplinkai, kurios apsaugą ir gerbūvį privalo užtikrinti būtent aplinkos apsaugos ministras p. S. Gentvilas, jo vadovaujama ministerija ir jai pavaldžios kitos institucijos. Todėl, būtina yra išnaudoti Lietuvoje pagamintą produktą – suskystintos naftos dujas, o ne jas „sankcionuoti“, žvėriško akcizo mokesčio įvedimu bei iš esmės nubaudžiant SND gamintoją (AB „Orlen Lietuva“), savo veikloje (gamyboje) SND vartojančius Lietuvos ūkio subjektus ir visus Lietuvos vartotojus (gyventojus), todėl Gerb. ministro viešai skleidžiami pasisakymai, kad šiuo mokesčiu yra siekiama užkirsti kelią rusiškų SND importui, skamba ne tik, kad neįtikinamai, bet jie yra absurdiški.

Suskystintos naftos dujos – naftos perdirbimo metu išgautas naftos produktas - propano, butano dujos ar šių dujų mišinys, kurių šilumingumas yra 93,2 MJ/m3, o gamtinių dujų, kurių pagrindą sudaro metanas, šilumingumas sudaro tik 38,7 MJ/m3. Abi šios dujos (SND ir gamtinės dujos) yra žalios naftos produktai – degios angliavandenilių dujos bei visame pasaulyje pripažįstamos kaip vieni švariausi energijos šaltinių.

SND ir gamtinių dujų deginimo metu išskiriama tarša (MWh/CO2) yra labai panaši, bet SND, lyginant su gamtinėmis dujomis, turi ženklų pranašumą dėl šių dujų sandėliavimo ir tiekimo jų vartotojams (pvz. SND rezervuarai, balionai).

Gamtinių dujų tiekimas vartotojams vykdomas vamzdynais, gamtinių dujų tiekimo Lietuvoje infrastruktūra yra gana skurdoka bei neišvystyta, o šią faktinę aplinkybę patvirtina, kad gamtinių dujų tiekimas gyventojams faktiškai vykdomas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl, Įstatymu įvedus 368,00 Eur, PVM įsk., tonai akcizo mokestį buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, didžiąja dalimi ši finansinė našta teks didžiajai Lietuvos gyventojų daliai – mažesnių miestų, miestelių, gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojams, kas dar labiau padidins ir taip esamą didelę atskirtį tarp Lietuvos regionų ir jos didmiesčių (pagrinde – Vilnius), nors dauguma politikų savo pasisakymuose akcentuoja ir pripažįsta būtinumą skubiai šią prarają bent sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad šią esamą (bei nesprendžiamą) problemą Lietuvoje pripažįsta Tarptautinis valiutos fondas ir dauguma ES vykdomosios valdžios institucijų. Todėl, akcizo mokesčio keitimas, jį įvedant/taikant buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, proteguojant kitą iškastinio kuro rūšį - gamtines dujas (t. y. nuo 2024-01-01 įvedant tik labiau simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį, iš esmės faktiškai paliekant lengvatą gamtinių dujų vartotojams) yra ne tik nesąžiningas daugumos Lietuvos gyventojų –SND vartotojų atžvilgiu, bet ir žalingas visuomenės susiskaldymo, jų atskyrimo atžvilgiu.

Šiuo atveju, gaunasi, kad didmiesčių, kuriose išplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, vartotojai, turintys galimybę naudoti gamtines dujas būtiniausių poreikių (maisto gamybai, šildymui) tenkinimui, mokės tik simbolinio ir minimalus dydžio (tarifo) akcizo mokestį, o didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tenkindami tuos pačius poreikius, mokės net 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai taikytiną akcizo mokestį, nors jų gaunamos pajamos lyginant su didmiesčio gyventojų (pvz. Vilnius) yra ženkliai mažesnės, kas yra viešai pripažinta ir konstatuoja viešoje erdvėje, statistikos ir kt. duomenimis. Todėl, kyla vienintelis ir nedviprasmiškas klausimas – kodėl SND vartotojai, šias dujas naudojantys maisto gamybai ir šildymui, kitų buitinių ir/ar komunalinių prekių tenkinimui, nuo 2024-01-01 privalo mokėti ženkliai didesnį ir žvėrišką akcizo mokestį, lyginant su gamtinių dujų buitiniais vartotojais, nors prie valstybės socialinės gerovės, jos vykdomų programų, mokesčiais ir jų sumokėjimu ir kt. mokesčių mokėtojai privalo prisidėti visi ir tolygiai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 metais kilus energetinei krizei, valstybė būtent tik gamtinių dujų vartotojams taikė ir išleido visų mokesčių mokėtų mokesčių pavidalu sumokėtas šimtus milijonų eurų vertės siekusias kompensacijas, kai tuo pačiu metu, SND vartotojai per šį energetikos kainų krizės sukeltą sunkmetį jokių valstybės kompensacijų negavo. Todėl, valstybės siekis nuo 2024-01-01 ženkliai apmokestinti SND buitinius vartotojus už jų buitinėms reikmėms suvartotas SND, yra ne tik nesuprantamas ir nesuvokiamas, bet ir visiškai nesąžiningas šių vartotojų, mokesčių mokėtojų, atžvilgiu.

Pažymėtina, kad SND plačiai naudojamos namų ūkio, regionuose esančių švietimo ir kitų įstaigų (pvz. darželiai, mokyklos, globos namai, ambulatorijos) šildymui, ūkininkai šias dujas naudoja grūdų džiovyklose, SND vartojamos gamybos proceso maisto ir apdirbamojoje pramonėje. Savo laiku šie SND vartotojai investavo ženklias pinigines lėšas į SND įrenginių (talpyklų, dujinių katilų, kiti dujiniai įrenginiai) įsigijimui, vertinant šio energijos šaltinio kainą, valstybės netaikomą akcizo mokestį šiam produktui, nesant kitų (ypač Lietuvos regionuose) ir galimų alternatyvių šildymo, gamybos ir/ar maisto gamybos būdų (pvz. dėl Lietuvoje neišvystytos gamtinių dujų infrastruktūros). Todėl, nuo 2024-01-01 įvedamas akcizo mokestis SND, sukels itin neigiamas finansines pasekmes šiems vartotojams, panaikina jų turėtus teisėtus lūkesčius ir tikėjimu valstybės daugelių metu vykdyta politika, kai akcizo mokestis taikomas SND, tik naudojamoms kaip variklių degalai, kaip yra ir didžioje dalyje ES (pvz. Latvija, Estija) ir kitų pažangių pasaulyje valstybių, arba šie mokesčiai yra simbolinio pobūdžio ir minimalus, pvz.: Lenkijoje – šildymo ir buitiniams tikslams naudojamoms SND taikomas - 13 Eur/tonai; Airijoje – 60 Eur/tonai; Slovėnijoje – 73 Eur/tonai.

Visiškai neabejotina, kad jei nuo 2024-01-01 akcizas bus taikytinas SND, pabrangins prekių ir/paslaugų kainas, nes SND plačiai naudojamos gamyboje ir pramonėje: pastatų šildymui, maisto pramonėje, asfalto gamybai, stiklo pramonėje, grūdų džiovinimui, paukštininkystės ūkiuose, mėsos ir žuvies, apdirbimui, pieno perdirbimui ir jų produktų gamybai, duonos ir konditerijos gaminių gamyboje bei kitose svarbiose pramonės ir gamybos šakose.

• Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
• Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
• ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
• Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
• Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
• Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
• Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
• Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
• Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
• RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8