Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams

Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra pripažįstamos kaip vienas švariausias ir draugiškiausias gamtai (aplinkai) energetikos produktų, dėl to, suskystintos naftos dujos (SND) yra noriai naudojama tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje.

SND naudojant maisto gamybai, šildymui ir/ar gamybos procesuose daugumoje Europos šalių netaiko akcizo mokesčio, arba taikomas tik minimalus. Tokiu būdu siekiant vartotojus, naudoti šį energijos produktą, atsisakant ženkliai taršių – anglies, durpių, medžių briketų ir kt.

Lietuvoje priimtu LR akcizo įstatymo pakeitimu nuo 2024-01-01 įvestas 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai akcizo mokestis SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Tai net nepanašu į skatinimą pakeisti taršų iki šiol naudotą taršų energijos šaltinį. Šis mokestis daugiau suprantamas kaip baudžiamoji priemonė didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, juos papildomai apmokestinant šiuo mokesčiu. Iš esmės jiems net neturint kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik priverstinai elektros energiją, nes, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje iš esmės yra išvystyta tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Vertinant viešai skleistą informaciją, akcizo mokesčio taikymo SND, naudojamų šildymui, buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, buvo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jos vadovas – ministras p. S. Gentvilas. Vienas pagrindinių iniciatorių teiginių, kuriuo siekta patenkinti akcizo mokesčio taikymą SND, yra pasirinktas Lietuvos „žaliasis“ kursas, renkantis atsinaujinančius energetikos išteklių šaltinius, veikiant vartotojų elgesį, mažinant iškastinio kuro naudojimą, šiuo konkrečiu atveju –įvestu akcizo mokesčiu SND - darant neigiamą poveikį SND vartotojams. Šiuo metu ministras p. S. Gentvilas viešai jau aiškina (Seime posėdžių metu taip pat), kad akcizo mokesčio lengvata panaikinta ir SND apmokestintos akcizu, siekiant apmokestinti rusišką kurą, teigia, kad: „.... tu­ri­me ap­mo­kes­tin­ti im­por­ti­nį ne­sank­cio­nuo­tą ir Ru­si­jos ka­ro ma­ši­ną mai­ti­nan­tį ku­rą, tai yra suskystintas naf­tos du­jas“. Tokie ministro paaiškinimai yra nesuprantami, žinant, kad AB „Orlen Lietuva“ yra didžiausia suskystintų naftos dujų gamintojų ir tiekėjų Lietuvoje, visame Baltijos šalių regione, Lenkijoje ir net karo draskomą Ukrainą aprūpina šia kuro rūšimi būtiniausių poreikių tenkinimui.

Todėl, kyla aktualus klausimas Gerb. ministrui, akcizo mokesčio SND iniciatoriui, kodėl AB „Orlen Lietuva“ pagamintos ir tiekiamos Lietuvoje suskystintos naftos dujos yra prilyginamos iš Rusijos importuojamoms, kai minėta gamykla, savo gaminama ir tiekiama produkcija padeda Ukrainai, bet jokiu būdu nefinansuoja rusų karo, o šios gamyklos pagrindinis akcininkė – Lenkijos Respublika buvo viena pirmųjų ir tebėra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų tiek karo pabėgėlių priėmimo, tiek ginkluotės tiekimo (po JAV, Vokietijos) ir kitais klausimais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Statistikos departamento duomenis AB „Orlen Lietuva“ Lietuvoje per metus pagamina vidutiniškai 300 tūkstančių tonų SND, Lietuvos rinkoje jų suvartojama per metus vidutiniškai 136 tūkstančiai SND tonų (apie 91 tūkstančių tonų SND, apmokestintų akcizo mokesčiu, vartojamų kaip variklio degalai, ir apie 136 tūkstančių tonų SND, kurios iki 2024-01-01 taikyta akcizo mokesčio lengvata, suvartojamų buityje, maisto gamybai, šildymui ir pan.). Tokiu būdu, per metus gaunasi beveik 2 kartus Lietuvos pagamintų SND perteklius, tačiau SND importuojamos iš JAV ir kt. šalių, kurias transportuojant yra daromas neigiamas poveikis aplinkai, kurios apsaugą ir gerbūvį privalo užtikrinti būtent aplinkos apsaugos ministras p. S. Gentvilas, jo vadovaujama ministerija ir jai pavaldžios kitos institucijos. Todėl, būtina yra išnaudoti Lietuvoje pagamintą produktą – suskystintos naftos dujas, o ne jas „sankcionuoti“, žvėriško akcizo mokesčio įvedimu bei iš esmės nubaudžiant SND gamintoją (AB „Orlen Lietuva“), savo veikloje (gamyboje) SND vartojančius Lietuvos ūkio subjektus ir visus Lietuvos vartotojus (gyventojus), todėl Gerb. ministro viešai skleidžiami pasisakymai, kad šiuo mokesčiu yra siekiama užkirsti kelią rusiškų SND importui, skamba ne tik, kad neįtikinamai, bet jie yra absurdiški.

Suskystintos naftos dujos – naftos perdirbimo metu išgautas naftos produktas - propano, butano dujos ar šių dujų mišinys, kurių šilumingumas yra 93,2 MJ/m3, o gamtinių dujų, kurių pagrindą sudaro metanas, šilumingumas sudaro tik 38,7 MJ/m3. Abi šios dujos (SND ir gamtinės dujos) yra žalios naftos produktai – degios angliavandenilių dujos bei visame pasaulyje pripažįstamos kaip vieni švariausi energijos šaltinių.

SND ir gamtinių dujų deginimo metu išskiriama tarša (MWh/CO2) yra labai panaši, bet SND, lyginant su gamtinėmis dujomis, turi ženklų pranašumą dėl šių dujų sandėliavimo ir tiekimo jų vartotojams (pvz. SND rezervuarai, balionai).

Gamtinių dujų tiekimas vartotojams vykdomas vamzdynais, gamtinių dujų tiekimo Lietuvoje infrastruktūra yra gana skurdoka bei neišvystyta, o šią faktinę aplinkybę patvirtina, kad gamtinių dujų tiekimas gyventojams faktiškai vykdomas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl, Įstatymu įvedus 368,00 Eur, PVM įsk., tonai akcizo mokestį buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, didžiąja dalimi ši finansinė našta teks didžiajai Lietuvos gyventojų daliai – mažesnių miestų, miestelių, gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojams, kas dar labiau padidins ir taip esamą didelę atskirtį tarp Lietuvos regionų ir jos didmiesčių (pagrinde – Vilnius), nors dauguma politikų savo pasisakymuose akcentuoja ir pripažįsta būtinumą skubiai šią prarają bent sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad šią esamą (bei nesprendžiamą) problemą Lietuvoje pripažįsta Tarptautinis valiutos fondas ir dauguma ES vykdomosios valdžios institucijų. Todėl, akcizo mokesčio keitimas, jį įvedant/taikant buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, proteguojant kitą iškastinio kuro rūšį - gamtines dujas (t. y. nuo 2024-01-01 įvedant tik labiau simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį, iš esmės faktiškai paliekant lengvatą gamtinių dujų vartotojams) yra ne tik nesąžiningas daugumos Lietuvos gyventojų –SND vartotojų atžvilgiu, bet ir žalingas visuomenės susiskaldymo, jų atskyrimo atžvilgiu.

Šiuo atveju, gaunasi, kad didmiesčių, kuriose išplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, vartotojai, turintys galimybę naudoti gamtines dujas būtiniausių poreikių (maisto gamybai, šildymui) tenkinimui, mokės tik simbolinio ir minimalus dydžio (tarifo) akcizo mokestį, o didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tenkindami tuos pačius poreikius, mokės net 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai taikytiną akcizo mokestį, nors jų gaunamos pajamos lyginant su didmiesčio gyventojų (pvz. Vilnius) yra ženkliai mažesnės, kas yra viešai pripažinta ir konstatuoja viešoje erdvėje, statistikos ir kt. duomenimis. Todėl, kyla vienintelis ir nedviprasmiškas klausimas – kodėl SND vartotojai, šias dujas naudojantys maisto gamybai ir šildymui, kitų buitinių ir/ar komunalinių prekių tenkinimui, nuo 2024-01-01 privalo mokėti ženkliai didesnį ir žvėrišką akcizo mokestį, lyginant su gamtinių dujų buitiniais vartotojais, nors prie valstybės socialinės gerovės, jos vykdomų programų, mokesčiais ir jų sumokėjimu ir kt. mokesčių mokėtojai privalo prisidėti visi ir tolygiai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 metais kilus energetinei krizei, valstybė būtent tik gamtinių dujų vartotojams taikė ir išleido visų mokesčių mokėtų mokesčių pavidalu sumokėtas šimtus milijonų eurų vertės siekusias kompensacijas, kai tuo pačiu metu, SND vartotojai per šį energetikos kainų krizės sukeltą sunkmetį jokių valstybės kompensacijų negavo. Todėl, valstybės siekis nuo 2024-01-01 ženkliai apmokestinti SND buitinius vartotojus už jų buitinėms reikmėms suvartotas SND, yra ne tik nesuprantamas ir nesuvokiamas, bet ir visiškai nesąžiningas šių vartotojų, mokesčių mokėtojų, atžvilgiu.

Pažymėtina, kad SND plačiai naudojamos namų ūkio, regionuose esančių švietimo ir kitų įstaigų (pvz. darželiai, mokyklos, globos namai, ambulatorijos) šildymui, ūkininkai šias dujas naudoja grūdų džiovyklose, SND vartojamos gamybos proceso maisto ir apdirbamojoje pramonėje. Savo laiku šie SND vartotojai investavo ženklias pinigines lėšas į SND įrenginių (talpyklų, dujinių katilų, kiti dujiniai įrenginiai) įsigijimui, vertinant šio energijos šaltinio kainą, valstybės netaikomą akcizo mokestį šiam produktui, nesant kitų (ypač Lietuvos regionuose) ir galimų alternatyvių šildymo, gamybos ir/ar maisto gamybos būdų (pvz. dėl Lietuvoje neišvystytos gamtinių dujų infrastruktūros). Todėl, nuo 2024-01-01 įvedamas akcizo mokestis SND, sukels itin neigiamas finansines pasekmes šiems vartotojams, panaikina jų turėtus teisėtus lūkesčius ir tikėjimu valstybės daugelių metu vykdyta politika, kai akcizo mokestis taikomas SND, tik naudojamoms kaip variklių degalai, kaip yra ir didžioje dalyje ES (pvz. Latvija, Estija) ir kitų pažangių pasaulyje valstybių, arba šie mokesčiai yra simbolinio pobūdžio ir minimalus, pvz.: Lenkijoje – šildymo ir buitiniams tikslams naudojamoms SND taikomas - 13 Eur/tonai; Airijoje – 60 Eur/tonai; Slovėnijoje – 73 Eur/tonai.

Visiškai neabejotina, kad jei nuo 2024-01-01 akcizas bus taikytinas SND, pabrangins prekių ir/paslaugų kainas, nes SND plačiai naudojamos gamyboje ir pramonėje: pastatų šildymui, maisto pramonėje, asfalto gamybai, stiklo pramonėje, grūdų džiovinimui, paukštininkystės ūkiuose, mėsos ir žuvies, apdirbimui, pieno perdirbimui ir jų produktų gamybai, duonos ir konditerijos gaminių gamyboje bei kitose svarbiose pramonės ir gamybos šakose.

• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčių pasiūlymas tinkluose: už kiek pirktumėte pamestą svetimą bagažą?
• Gudriausi sukčių metodai stebina: įkliūva net atsargiausi.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• DI keliasi į ausines: padės susikalbėti restorane ir parinks muziką.
• 10 naujų sukčiavimo būdų, kuriais bandoma apgauti naudotų automobilių pirkėjus.
• Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti?
• Dietistė rabarbarus vadina „organizmo šluota“.
• Ekspertas pataria, kokią skalbinių džiovyklę pasirinkti.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• Renkatės, kur stoti? Paaiškino, kaip reitinguojamos aukštosios mokyklos.
• Tiesiai iš Graikijos – kelis kilogramus sveriančios „uogos“: kas tai.
• Tėčiai nusipelnė geriausio: jų dienos šventei – gardžiausi grilio kepsniai.
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• 2 skaniausios šaltos sriubos: šaltibarščiai ir „konkurentė“.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Šeštadienis – ir gardus, ir pigus: paskanaukite kepsnio ir trešnių deserto.
• Grilio skoniai: skirtingi pigūs marinatai atskleis vis kitokį mėsos skonį.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Artėja vestuvių sezonas. Apie ką nepagalvoja lietuviai?
• „Lidl“ – tikrieji lietuviškų agurkų namai: kodėl agurkai čia – tokie pigūs?
• Apie ilgaamžiškumo paslaptis: įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Paaiškino, ką apie padangas turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• Karjera IT sektoriuje: ekspertas paaiškina, kuo skiriasi programuotojų lygiai.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• Atostogauti į užsienį automobiliu – kokius namų darbus svarbu atlikti?
• „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• Naujas socialinis tinklas: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Nepavyko su egzaminais – galimybė studijuoti išlieka.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148  149