Naujasis dujų akcizo mokestis - smūgis Lietuvos regionų gyventojams

Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra pripažįstamos kaip vienas švariausias ir draugiškiausias gamtai (aplinkai) energetikos produktų, dėl to, suskystintos naftos dujos (SND) yra noriai naudojama tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje.

SND naudojant maisto gamybai, šildymui ir/ar gamybos procesuose daugumoje Europos šalių netaiko akcizo mokesčio, arba taikomas tik minimalus. Tokiu būdu siekiant vartotojus, naudoti šį energijos produktą, atsisakant ženkliai taršių – anglies, durpių, medžių briketų ir kt.

Lietuvoje priimtu LR akcizo įstatymo pakeitimu nuo 2024-01-01 įvestas 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai akcizo mokestis SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Tai net nepanašu į skatinimą pakeisti taršų iki šiol naudotą taršų energijos šaltinį. Šis mokestis daugiau suprantamas kaip baudžiamoji priemonė didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, juos papildomai apmokestinant šiuo mokesčiu. Iš esmės jiems net neturint kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik priverstinai elektros energiją, nes, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje iš esmės yra išvystyta tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Vertinant viešai skleistą informaciją, akcizo mokesčio taikymo SND, naudojamų šildymui, buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, buvo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jos vadovas – ministras p. S. Gentvilas. Vienas pagrindinių iniciatorių teiginių, kuriuo siekta patenkinti akcizo mokesčio taikymą SND, yra pasirinktas Lietuvos „žaliasis“ kursas, renkantis atsinaujinančius energetikos išteklių šaltinius, veikiant vartotojų elgesį, mažinant iškastinio kuro naudojimą, šiuo konkrečiu atveju –įvestu akcizo mokesčiu SND - darant neigiamą poveikį SND vartotojams. Šiuo metu ministras p. S. Gentvilas viešai jau aiškina (Seime posėdžių metu taip pat), kad akcizo mokesčio lengvata panaikinta ir SND apmokestintos akcizu, siekiant apmokestinti rusišką kurą, teigia, kad: „.... tu­ri­me ap­mo­kes­tin­ti im­por­ti­nį ne­sank­cio­nuo­tą ir Ru­si­jos ka­ro ma­ši­ną mai­ti­nan­tį ku­rą, tai yra suskystintas naf­tos du­jas“. Tokie ministro paaiškinimai yra nesuprantami, žinant, kad AB „Orlen Lietuva“ yra didžiausia suskystintų naftos dujų gamintojų ir tiekėjų Lietuvoje, visame Baltijos šalių regione, Lenkijoje ir net karo draskomą Ukrainą aprūpina šia kuro rūšimi būtiniausių poreikių tenkinimui.

Todėl, kyla aktualus klausimas Gerb. ministrui, akcizo mokesčio SND iniciatoriui, kodėl AB „Orlen Lietuva“ pagamintos ir tiekiamos Lietuvoje suskystintos naftos dujos yra prilyginamos iš Rusijos importuojamoms, kai minėta gamykla, savo gaminama ir tiekiama produkcija padeda Ukrainai, bet jokiu būdu nefinansuoja rusų karo, o šios gamyklos pagrindinis akcininkė – Lenkijos Respublika buvo viena pirmųjų ir tebėra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų tiek karo pabėgėlių priėmimo, tiek ginkluotės tiekimo (po JAV, Vokietijos) ir kitais klausimais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Statistikos departamento duomenis AB „Orlen Lietuva“ Lietuvoje per metus pagamina vidutiniškai 300 tūkstančių tonų SND, Lietuvos rinkoje jų suvartojama per metus vidutiniškai 136 tūkstančiai SND tonų (apie 91 tūkstančių tonų SND, apmokestintų akcizo mokesčiu, vartojamų kaip variklio degalai, ir apie 136 tūkstančių tonų SND, kurios iki 2024-01-01 taikyta akcizo mokesčio lengvata, suvartojamų buityje, maisto gamybai, šildymui ir pan.). Tokiu būdu, per metus gaunasi beveik 2 kartus Lietuvos pagamintų SND perteklius, tačiau SND importuojamos iš JAV ir kt. šalių, kurias transportuojant yra daromas neigiamas poveikis aplinkai, kurios apsaugą ir gerbūvį privalo užtikrinti būtent aplinkos apsaugos ministras p. S. Gentvilas, jo vadovaujama ministerija ir jai pavaldžios kitos institucijos. Todėl, būtina yra išnaudoti Lietuvoje pagamintą produktą – suskystintos naftos dujas, o ne jas „sankcionuoti“, žvėriško akcizo mokesčio įvedimu bei iš esmės nubaudžiant SND gamintoją (AB „Orlen Lietuva“), savo veikloje (gamyboje) SND vartojančius Lietuvos ūkio subjektus ir visus Lietuvos vartotojus (gyventojus), todėl Gerb. ministro viešai skleidžiami pasisakymai, kad šiuo mokesčiu yra siekiama užkirsti kelią rusiškų SND importui, skamba ne tik, kad neįtikinamai, bet jie yra absurdiški.

Suskystintos naftos dujos – naftos perdirbimo metu išgautas naftos produktas - propano, butano dujos ar šių dujų mišinys, kurių šilumingumas yra 93,2 MJ/m3, o gamtinių dujų, kurių pagrindą sudaro metanas, šilumingumas sudaro tik 38,7 MJ/m3. Abi šios dujos (SND ir gamtinės dujos) yra žalios naftos produktai – degios angliavandenilių dujos bei visame pasaulyje pripažįstamos kaip vieni švariausi energijos šaltinių.

SND ir gamtinių dujų deginimo metu išskiriama tarša (MWh/CO2) yra labai panaši, bet SND, lyginant su gamtinėmis dujomis, turi ženklų pranašumą dėl šių dujų sandėliavimo ir tiekimo jų vartotojams (pvz. SND rezervuarai, balionai).

Gamtinių dujų tiekimas vartotojams vykdomas vamzdynais, gamtinių dujų tiekimo Lietuvoje infrastruktūra yra gana skurdoka bei neišvystyta, o šią faktinę aplinkybę patvirtina, kad gamtinių dujų tiekimas gyventojams faktiškai vykdomas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Todėl, Įstatymu įvedus 368,00 Eur, PVM įsk., tonai akcizo mokestį buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, didžiąja dalimi ši finansinė našta teks didžiajai Lietuvos gyventojų daliai – mažesnių miestų, miestelių, gyvenviečių ir kaimo vietovių gyventojams, kas dar labiau padidins ir taip esamą didelę atskirtį tarp Lietuvos regionų ir jos didmiesčių (pagrinde – Vilnius), nors dauguma politikų savo pasisakymuose akcentuoja ir pripažįsta būtinumą skubiai šią prarają bent sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad šią esamą (bei nesprendžiamą) problemą Lietuvoje pripažįsta Tarptautinis valiutos fondas ir dauguma ES vykdomosios valdžios institucijų. Todėl, akcizo mokesčio keitimas, jį įvedant/taikant buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui naudojamoms SND, proteguojant kitą iškastinio kuro rūšį - gamtines dujas (t. y. nuo 2024-01-01 įvedant tik labiau simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį, iš esmės faktiškai paliekant lengvatą gamtinių dujų vartotojams) yra ne tik nesąžiningas daugumos Lietuvos gyventojų –SND vartotojų atžvilgiu, bet ir žalingas visuomenės susiskaldymo, jų atskyrimo atžvilgiu.

Šiuo atveju, gaunasi, kad didmiesčių, kuriose išplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, vartotojai, turintys galimybę naudoti gamtines dujas būtiniausių poreikių (maisto gamybai, šildymui) tenkinimui, mokės tik simbolinio ir minimalus dydžio (tarifo) akcizo mokestį, o didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tenkindami tuos pačius poreikius, mokės net 368,00 Eur, PVM įskaitytas, tonai taikytiną akcizo mokestį, nors jų gaunamos pajamos lyginant su didmiesčio gyventojų (pvz. Vilnius) yra ženkliai mažesnės, kas yra viešai pripažinta ir konstatuoja viešoje erdvėje, statistikos ir kt. duomenimis. Todėl, kyla vienintelis ir nedviprasmiškas klausimas – kodėl SND vartotojai, šias dujas naudojantys maisto gamybai ir šildymui, kitų buitinių ir/ar komunalinių prekių tenkinimui, nuo 2024-01-01 privalo mokėti ženkliai didesnį ir žvėrišką akcizo mokestį, lyginant su gamtinių dujų buitiniais vartotojais, nors prie valstybės socialinės gerovės, jos vykdomų programų, mokesčiais ir jų sumokėjimu ir kt. mokesčių mokėtojai privalo prisidėti visi ir tolygiai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 metais kilus energetinei krizei, valstybė būtent tik gamtinių dujų vartotojams taikė ir išleido visų mokesčių mokėtų mokesčių pavidalu sumokėtas šimtus milijonų eurų vertės siekusias kompensacijas, kai tuo pačiu metu, SND vartotojai per šį energetikos kainų krizės sukeltą sunkmetį jokių valstybės kompensacijų negavo. Todėl, valstybės siekis nuo 2024-01-01 ženkliai apmokestinti SND buitinius vartotojus už jų buitinėms reikmėms suvartotas SND, yra ne tik nesuprantamas ir nesuvokiamas, bet ir visiškai nesąžiningas šių vartotojų, mokesčių mokėtojų, atžvilgiu.

Pažymėtina, kad SND plačiai naudojamos namų ūkio, regionuose esančių švietimo ir kitų įstaigų (pvz. darželiai, mokyklos, globos namai, ambulatorijos) šildymui, ūkininkai šias dujas naudoja grūdų džiovyklose, SND vartojamos gamybos proceso maisto ir apdirbamojoje pramonėje. Savo laiku šie SND vartotojai investavo ženklias pinigines lėšas į SND įrenginių (talpyklų, dujinių katilų, kiti dujiniai įrenginiai) įsigijimui, vertinant šio energijos šaltinio kainą, valstybės netaikomą akcizo mokestį šiam produktui, nesant kitų (ypač Lietuvos regionuose) ir galimų alternatyvių šildymo, gamybos ir/ar maisto gamybos būdų (pvz. dėl Lietuvoje neišvystytos gamtinių dujų infrastruktūros). Todėl, nuo 2024-01-01 įvedamas akcizo mokestis SND, sukels itin neigiamas finansines pasekmes šiems vartotojams, panaikina jų turėtus teisėtus lūkesčius ir tikėjimu valstybės daugelių metu vykdyta politika, kai akcizo mokestis taikomas SND, tik naudojamoms kaip variklių degalai, kaip yra ir didžioje dalyje ES (pvz. Latvija, Estija) ir kitų pažangių pasaulyje valstybių, arba šie mokesčiai yra simbolinio pobūdžio ir minimalus, pvz.: Lenkijoje – šildymo ir buitiniams tikslams naudojamoms SND taikomas - 13 Eur/tonai; Airijoje – 60 Eur/tonai; Slovėnijoje – 73 Eur/tonai.

Visiškai neabejotina, kad jei nuo 2024-01-01 akcizas bus taikytinas SND, pabrangins prekių ir/paslaugų kainas, nes SND plačiai naudojamos gamyboje ir pramonėje: pastatų šildymui, maisto pramonėje, asfalto gamybai, stiklo pramonėje, grūdų džiovinimui, paukštininkystės ūkiuose, mėsos ir žuvies, apdirbimui, pieno perdirbimui ir jų produktų gamybai, duonos ir konditerijos gaminių gamyboje bei kitose svarbiose pramonės ir gamybos šakose.

• Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
• Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
• Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę.
• Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas.
• Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
• Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148